Histoplazmozė

Etiologija. Ligos sukėlėjas – grybelis Histoplasma capsulatum. Liga paplitusi Cen- trinėje ir Pietų Amerikoje, nors sukėlėjas aptinkamas daugelyje pasaulio vietų. Žmonėms Histoplasma capsulatum sukelta infekcija būna ypač retai. Į žmogaus organizmą šių sukėlėjų patenka įkvepiant. Jie sukelia ląstelinį granulominį imuninį atsaką. Granulomų centre gali būti kazeozinė nekrozė.

Klinikinė ligos eiga dažniausiai nesunki, primena ūminę respiracinę virusinę infekciją. Gali būti odos mazginė eritema. Krūtinės ląstos rentgenogramose gali būti matomi padidėję tarpuplaučio limfmazgiai, 1–4 cm dydžio pavieniai dariniai ar diseminacija plaučiuose. Rečiau susidaro plaučių ertmės.

Diagnostika. Histoplazmozė diagnozuojama aptikus Histoplasma capsulatum BAL skystyje, kraujyje, biopsinėje plaučių medžiagoje. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais ir rentgeniniais simptomais, kai nustatomas histoplazmos antigenas ar specifiniai antikūnai. Atliekant bronchoalveolinio lavažo skysčio mikroskopinį tyrimą, histoplazmos aptinkamos 15 proc. atvejų, o BAL skysčio pasėlyje – 70 proc. Plaučių bioptatas dažomas Groko (Grocott) sidabro dažu. Biopsinėje medžiagoje dažniausiai matoma granulomų su nekroze. Pasėliui paimta medžiaga inkubuojama 7–21 dieną. Histoplasma capsulatum antigenas gali būti aptinkamas kraujyje, šlapime, BAL skystyje, o specifiniai antikūnai prieš Histoplasma capsulatum – kraujo serume.

Gydymas. Simptomų nesukelianti histoplazmozė negydoma, išskyrus ligonius, sergančius diseminuota histoplazmoze ir imunodeficitinėmis ligomis. Pirmiausia pasirenkami vaistai yra amfotericinas B ir itrakonazolis. Alternatyvūs – ketokonazolis, flukonazolis. 

 

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.

Mūsų draugai