Taip yra dėl to, kad virusą pasigauti labai lengva. Užtenka meiliai pakštelėti užsikrėtusiajam į lūpas (kai ant jų yra pūslelių). Ne veltui herpetinė infekcija nuo seno ir žinoma kaip „bučinių liga“. Įmanoma užsikrėsti ir ragaujant maisto nuo ką tik naudotos šakutės ar gurkšnojant iš to paties puodelio, bet tai pasitaiko rečiau, nes virusas mažai atsparus aplinkos veiksniams ir greitai žūva.
Iš pat pradžių dažnai nė neįtariame, kad mūsų organizme jau šeimininkauja įsibrovėliai, nes ligos inkubacinis periodas trunka 2–20 dienų ir tuo metu jokių simptomų nebūna. Tačiau, imuninei sistemai pradėjus kovoti su siautėjančiu virusu, netrukus atsiranda bendrų negalavimų: padidėja artimiausi pažeidimo vietai limfmazgiai. Ant paraudusio, patinusio ir perštinčio pagrindo dar išdygsta ir grupelė smulkių, skaidraus skysčio pripildytų pūslelių aplink lūpas, rečiau – apie burną, nosį ar akis.
Pirminė infekcija (Herpes simplex primaria) trunka 2–3 savaites. Per tą laiką paprastai visiškai pasveikstama, ir ligą primena tik pažeidimo vietoje likusi pigmentinė dėmelė. Kartais nelieka nė menkiausio ženklo.
Kad ir kaip akylai „organizmo sargybiniai“ gintųsi, visų virusų nugalėti nepajėgia, ir dalis jų saugiai įsitaiso nugaros smegenų nerviniuose mazguose – ganglijuose ar galviniuose nervuose. Čia jie lyg slėptuvėje tūno visą likusį žmogaus gyvenimą, laukdami, kada vėl galės pasireikšti. Dažnai pakanka kiek stipriau persišaldyti, prastai maitintis, patirti stiprų fizinį, emocinį stresą ar odos traumą, ir virusas atkunta.
Visa laimė, kad sergant pakartotinai ligos eiga būna lengvesnė.
Įdomiausia, kad daugeliui žmonių virusą pažadina net vasaros maudynės ar pasilepinimas saulės spinduliais. Vadinasi, organizmą turėtume stiprinti tiek spaudžiant žiemos šaltukams, tiek ir atšilus orams, kad imuninė sistema būtų nuolat pasirengusi gintis. Labai svarbu taisyklingai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti tiesioginių saulės spindulių, vartoti mažiau alkoholio bei kofeino.
Apie Herpes simplex galima rasti net istorijoje. Pasirodo, žmonės nuo jo kenčia jau tūkstančius metų. Yra žinoma, kad virusas vargino dar Elados karvedžius, Egipto faraonus, narsiuosius Romos gladiatorius.
Nors daug vandens nutekėjo, panacėja vis dar neatrasta. Nėra vaistų, kurie visiškai nugalėtų virusą. Laimei, šiandieniniai medikamentai gali veiksmingai apriboti infekcijos plitimą ir sutrumpinti ligos trukmę.
Svarbiausia – kuo skubiau pradėti gydyti. Vos pajutus odos niežėjimą, perštėjimą ar pastebėjus paraudimą, tikslinga tepti antivirusiniu tepalu, pavyzdžiui, acikloviru ar geliu nuo lūpų pūslelinės karbenoksolonu (Carbosan). Carbosan veikia daugelį virusų, veiksmingai gydo ir palengvina nemalonius pojūčius, mažina odos šlapiavimą, slopina uždegimą, skatina lūpų ir burnos žaizdelių gijimą.
Jei forma sunkesnė ar infekcija kartojasi dažnai, reikėtų vartoti geriamųjų antivirusinių vaistų – acikloviro ar valacikloviro. Tačiau jų turi skirti gydytojas.
Taip pat būtina pažeistas odos vietas laikyti sausai ir švariai, kad neprisidėtų bakterinė infekcija, kuriai įveikti prireiks papildomai gydyti antibiotikais.
Neretai pūslelėms ant lūpos atsiradus, numojame ranka ir laukiame, kol praeis savaime. Neteisingas požiūris! Retai, tačiau vis dėlto pasitaiko rimtų komplikacijų, ypač žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs. Infekcija gali išplisti, pažeisdama didelius odos plotus, o kartais net vidaus organus. Tad neleiskime virusui karaliauti panosėje.
Kad ir kaip akylai „organizmo sargybiniai“ gintųsi, visų virusų nugalėti nepajėgia, ir dalis jų saugiai įsitaiso nugaros smegenų nerviniuose mazguose – ganglijuose ar galviniuose nervuose. Čia jie lyg slėptuvėje tūno visą likusį žmogaus gyvenimą, laukdami, kada vėl galės pasireikšti. Dažnai pakanka kiek stipriau persišaldyti, prastai maitintis, patirti stiprų fizinį, emocinį stresą ar odos traumą, ir virusas atkunta.
Visa laimė, kad sergant pakartotinai ligos eiga būna leng-vesnė.
Įdomiausia, kad daugeliui žmonių virusą pažadina net vasaros maudynės ar pasilepinimas saulės spinduliais. Vadinasi, organizmą turėtume stiprinti tiek spaudžiant žiemos šaltukams, tiek ir atšilus orams, kad imuninė sistema būtų nuolat pasirengusi gintis. Labai svarbu taisyklingai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti tiesioginių saulės spindulių, vartoti mažiau alkoholio bei kofeino.
Apie Herpes simplex galima rasti net istorijoje. Pasirodo, žmonės nuo jo kenčia jau tūkstančius metų. Yra žinoma, kad virusas vargino dar Elados karvedžius, Egipto faraonus, narsiuosius Romos gladiatorius.
Nors daug vandens nutekėjo, panacėja vis dar neatrasta. Nėra vaistų, kurie visiškai nugalėtų virusą. Laimei, šiandieniniai medikamentai gali veiksmingai apriboti infekcijos plitimą ir sutrumpinti ligos trukmę.
Svarbiausia – kuo skubiau pradėti gydyti. Vos pajutus odos niežėjimą, perštėjimą ar pastebėjus paraudimą, tikslinga tepti antivirusiniu tepalu, pavyzdžiui, acikloviru ar geliu nuo lūpų pūslelinės karbenoksolonu (Carbosan). Carbosan veikia daugelį virusų, veiksmingai gydo ir palengvina nemalonius pojūčius, mažina odos šlapiavimą, slopina uždegimą, skatina lūpų ir burnos žaizdelių gijimą.
Jei forma sunkesnė ar infekcija kartojasi dažnai, reikėtų vartoti geriamųjų antivirusinių vaistų – acikloviro ar valacikloviro. Tačiau jų turi skirti gydytojas.
Taip pat būtina pažeistas odos vietas laikyti sausai ir švariai, kad neprisidėtų bakterinė infekcija, kuriai įveikti prireiks papildomai gydyti antibiotikais.
Neretai pūslelėms ant lūpos atsiradus, numojame ranka ir laukiame, kol praeis savaime. Neteisingas požiūris! Retai, tačiau vis dėlto pasitaiko rimtų komplikacijų, ypač žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs. Infekcija gali išplisti, pažeisdama didelius odos plotus, o kartais net vidaus organus. Tad neleiskime virusui karaliauti panosėje.
Poryt svarbiausia gyvenime diena, tačiau pasiruošimo džiaugsmą aptemdo įkyriai tvinksintis ir niežtintis lūpų kamputis. Negi ir vėl netrukus jį „papuoš“ skausmingos pūslelės? Kodėl lūpų pūslelinė visuomet pasirodo pačiu netinkamiausiu metu? Atsakymas nesudėtingas – pakanka patirti šiek tiek daugiau nervinės įtampos ir viduje tūnantis virusas nusėja lūpas smulkiais darinukais, kurie ne tik tampa pastebimi ir mažina pasitikėjimą savimi, bet ir sukelia labai nemalonius pojūčius. Deja, bet priemonių, greitai išgydančių lūpų pūslelinę nėra sukurta iki šiol – kai kurios gali tik šiek tiek palengvinti simptomus ir pagreitinti gijimą, tačiau net ir tuomet sunku visiškai pasveikti greičiau nei per savaitę. ...
Skaityti daugiauTai yra gleivinės, išklojančios burną, erozijos. Priežastys gali būti labai įvairios: dirginantys burnos gleivinę vaistai, cheminės medžiagos, infekcinės ligos, mechaninis burnos gleivinės sužalojimas bei kitos. Dažnai opelės yra nekenksmingos ir išgyja savaime per kelias dienas. Aftinės opos – tai dažniausiai be žinomos priežasties besikartojančios opelės, kurios vargina 20 procentų populiacijos. Reiktų kreiptis į gydytoją, jei burnos opelės neišgyja per kelias dienas ar dažnai pasikartoja....
Skaityti daugiauRetam niekada gyvenime nėra buvę skausmingų pūslyčių apie lūpas. „Nereikia bučiuotis prieš vėją,“ – juokauja žmonės. Jei patikėjote šia liaudies išmintimi, pamąstykite, kodėl tokios pačios pūslytės kartais atsiranda ne tik apie lūpas, bet ir lytinių organų srityje. Juk „ant šieno“ šiais laikais nieko nebevyksta, o plastikiniai langai patikimai apsaugo butus nuo skersvėjų. Palikime ramybėje vėjo išdaigas, o, jei norite išsamiau sužinoti apie lūpų ir lytinių takų pūslelinę, – skaitykite toliau....
Skaityti daugiauLūpų, arba paprastoji, pūslelinė – virusinė odos ir gleivinių liga, nepaisanti sezono – ji gali pričiupti bet kuriuo metų laiku. Turbūt su žiburiu tektų ieškoti žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų patyręs skambiai pavadinto Herpes simplex viruso (sutrumpintai – HSV) sukeltų nemalonių perštinčių pūslelių apie lūpas. Net jei to jums pavyko išvengti, visai tikėtina, jog vieną rytą, žvelgdami į veidrodį, nemaloniai nustebsite: „Kas ČIA dabar???“ Mat, statistikos duomenimis, net apie 80 proc. žmonių – minėtojo viruso nešiotojai....
Skaityti daugiauŠią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauGruodis – metas, kai tamsius žiemos vakarus praskaidrina artėjančių švenčių nuotaikos. Iš anksto pradedama galvoti, kaip pradžiuginti artimuosius staigmenėlėmis, šventinėmis dienomis norisi atrodyti žaviai besišypsantiems. Tačiau... kartais šypseną temdo nelauktai iškilusios vandeningos pūslelės apie lūpas....
Skaityti daugiauAtėjus pavasariui, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas. Susilpnėjus imuninei sistemai, nukenčia ne tik sveikata, bet ir grožis – lūpų pūslelinė, suskilinėję lūpų kampučiai vargina ne vieną. Kaip to išvengti ir kokias gydymo priemones naudoti, klausiame KMU Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojos Daivos SAMULĖNIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauPavasariop, esant nepastoviems, tai drėgniems, tai šaltiems orams, padaugėja pacientų, besiskundžiančių lūpų niežėjimu bei išbėrimu. Tuo pat metu pasireiškia paraudimas, patinimas, galiausiai iškyla skaidraus skysčio pripildytų pūslelių. Tai labai paplitusios virusinės infekcijos – paprastosios pūslelinės, kurią sukelia herpes simplex virusas, simptomai. ...
Skaityti daugiau