Paprastųjų herpes virusų infekcija

Žmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių.
 

Herpes - tai bendras kelių virusų grupės pavadinimas. Šiai grupei priklauso ir virusas, sukeliantis vėjaraupius. Paprastieji herpes virusai yra du: pirmo (PHV-1) ir antro (PHV-2) tipo. Abu tipai gali sukelti odos ir gleivinių pažeidimus. Dažniausiai (bet ne visada) PHV-1 pasireiškia viršutinėje kūno dalyje (virš juosmens), o PHV-2 - žemiau juosmens.
 

Kaip užsikrečiama PHV?


Dauguma žmonių užsikrečia vaikystėje arba paauglystėje nuo kitų žmonių. Virusas gali būti perduodamas oro-lašeliniu būdu (pvz., aplinkiniams čiaudint ar kitaip) ir tiesioginio kontakto būdu (pvz., bučiuojant). Į kitą organizmą PHV dažniausiai patenka per burnos gleivinę. Pirmas infekcijos patekimas į organizmą vadinamas pirminiu infekcijos epizodu. Tačiau jo metu ne visada sutrinka sveikata, taigi žmogus gali ir nežinoti, kad jis jau užsikrėtęs herpes virusu (1 pav.).
Per burnos gleivinę virusai patenka į čia esančias nervų galūnėles ir jomis keliauja į nervinį mazgą. Patekęs į nervinį mazgą, virusas jame lieka visam gyvenimui (2 pav.).
Didžiąją laiko dalį virusas nerviniame mazge yra ramybės stadijos ir nesukelia jokių pojūčių. Tačiau kartais jis “pabunda” ir pradeda daugintis. Taip dažniausiai atsitinka veikiant per stipriam fiziniam ar emociniam faktoriui. Tai gali būti karščiavimas, peršalimas, persikaitinimas saulėje, gausus alkoholio ir rūkalų vartojimas, įvairios chirurginės manipuliacijos burnos, lūpų, akių ir kitose veido odos srityse (nuskausminimas pas stomatologą, permanentinis makiažas ir kt.). Moters organizme priežastis kartais būna menstruacijų periodas. Tai vadinama viruso reaktyvacija arba pasikartojančiu infekcijos epizodu (3 pav.).
 

Ar gali PHV infekcija užsikrėsti suaugęs žmogus?


Suaugęs žmogus gali užsikrėsti PHV infekcija lytiškai santykiaudamas, užsiimdamas kai kuriomis sporto šakomis, dirbdamas darbus, susijusius su didesne rizika užsikrėsti PHV infekcija, ir po ragenos transplantacijos. PHV infekcija gali patekti į organizmą pro menkiausią įtrūkimą odos paviršiuje bet kurioje vietoje arba per akių, burnos ir lytinių organų gleivinę.
Žmonės, užsiimantys kontaktinio sporto šakomis (pvz., imtynininkai), gali užsikrėsti PHV per veido ar viršutinės kūno dalies odos įtrūkimus ar nubrozdinimus. Jei virusas reaktyvuojasi sportininko organizme treniruočių ar varžybų metu, yra pavojus tiesiogiai perduoti infekciją nuo odos ant odos.
Medicinos ir kitų specialybių darbuotojai, kurių darbas susijęs su dažnu lietimusi be pirštinių prie kito žmogaus odos burnos srityje, užsikrečia PHV infekcija per pirštų galiukų odą. Pasikartodama ši infekcija pasireiškia piršto galo herpetiniu landuonimi (skausmingas odos kraštelio palei nagą pažeidimas).
 

Kaip pasireiškia PHV infekcija?


Pirminis ir pasikartojantis PHV infekcijos epizodai dažniausiai skiriasi.
Kai pirminio epizodo metu pažeidžiama burnos gleivinė, ji gali parausti, patinti ir skaudėti. Gleivinės paviršiuje, tiek ant dantenų, tiek vidinėje žandų pusėje, gali atsirasti mažų opelių ar erozijų. Keletą dienų žmogus gali jaustis kaip susirgęs gripu (karščiavimas, silpnumas ir kt.). Neretai šis pirminis viruso patekimas ir įsitvirtinimas organizme gali nesukelti jokių pojūčių, t.y. žmogus gali jo tiesiog nepastebėti.
Jei pirmą kartą į žmogaus organizmą PHV patenka pro odą - matosi grupė smulkių pūslelių ant paraudusios odos. Pūslelės greitai trūksta. Jų paviršius pasidengia plutele.
Jei patekimo į organizmą “vartai” yra akies paviršius, galimas skausmo, svetimkūnio akyje jutimas, taip pat padidėjęs jautrumas normaliai šviesai.
Pasikartojantis infekcijos epizodas, pažeidžiantis burnos gleivinę, dažniausiai pasireiškia neskausmingomis pūslelėmis ant gomurio arba dantenų. Jos užgyja savaime per keletą dienų. Daugelis jų net nepastebi.
PHV pasikartojimas lūpų, nosies ar kitoje veido odos srityje pasireiškia pūslelėmis. Žmogus dažniausiai jaučia tokį pasikartojimą. O kartais žmogus nujaučia arba gali nuspėti, kad toks pūslelinės pasikartojimas bus, nes prieš atsirandant odos pažeidimams jis jaučia tirpimą, dilgčiojimą arba nedidelį lūpų arba veido odos, kur tuoj atsiras pūslelių, skausmą. Šie jutimai vadinami pasikartojančio epizodo prodromu, nes atsiranda anksčiau už pačius pažeidimus. Tipiškai prodromas trunka apie 4-6 valandas.


Pūslelių/opelių vystymuisi būdingos kelios stadijos. Pradžioje tai gali būti tik paraudimas tos vietos, kur pacientas jaučia tirpimą ir dilgčiojimą. Vėliau formuojasi nedidelis patinimas, kuris greitai pavirsta į grupę viena šalia kitos esančių pūslelių. Keletą parų pūslelės būna įsitempusios, šiek tiek niežti. Vėliau subliūkšta, pasidengia sausa plutele. Galutinai oda užgyja per 7-10 dienų. Rando dažniausiai nelieka, tačiau kai kuriems žmonėms pasikartojančios infekcijos būna tokios stiprios ir dažnai pažeidžiamos tos pačios vietos, kad galima pastebėti nedidelį šių vietų randėjimą.
 

Ar dažnai išsivysto PHV infekcija?


Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiau nei 40 proc. visų užsikrėtusiųjų užsikrečia iki 15 metų amžiaus. Įvairiose šalyse atlikti daugkartiniai tyrimai parodė, kad PHV infekcija užsikrėtę yra nuo 60 iki 90 proc. žmonių. Didžiausia dalis iš jų tik “nešioja” virusą savo nerviniuose mazguose, tik apie 20-40 proc. jaučiasi sergantys pasikartojančių ligos epizodų metu.
 

Kada užsikrėtęs žmogus yra pavojingas kitiems?


Kiekvieną kartą pasikartojant infekcijos epizodui, į gleivinės ar odos paviršių skiriasi viruso dalelės, kurios ir gali būti užkratas kitam asmeniui. Virusą galima aptikti po pirmųjų prodromo valandų iki penktos dešimtos dienos nuo pirmos pūslelės pasirodymo. Deja, bet ir kitais atvejais užsikrėtęs asmuo gali “perduoti” infekciją. Kartais virusas išsiskiria į odos ar gleivinės paviršių, nesant jokių jutimų ar kitų pasikartojančiam epizodui būdingų požymių, ir gali būti perduotas neužsikrėtusiajam. Šis fenomenas vadinamas nesimptominiu viruso skleidimu. Ištyrus didelį skaičių asmenų, nustatyta, kad apie 3-8 proc. visų tikrintų žmonių burnos gleivinės paviršiuje buvo aptikta PHV infekcija, nors jie jautėsi visiškai sveiki.
 

Kaip gydoma PHV infekcija?


Nors visiškai pasveikti nėra įmanoma (PHV infekcija negali būti pašalinta iš nervinių mazgų), tačiau išvengti pasikartojančių epizodų arba sutrumpinti ir palengvinti juos tikrai įmanoma. Geriausio patarimo, kuris labai priklausys nuo konkrečios situacijos (pasikartojimų dažnis ir stiprumas, veido odos vieta ir kt.) galima tikėtis iš gydytojo. Pačios bendriausios rekomendacijos galėtų būti:
* Lūpų priežiūros priemonių, kuriose yra medžiagų, apsaugančių nuo UV spindulių poveikio, naudojimas sumažina pasikartojančio lūpų pūslelinės epizodo pasireiškimo tikimybę. Kremai, turintys acikloviro ir penacikloviro, kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti pasikartojantį veido odos pūslelinės epizodą.
* Gydymas tabletėmis (valacikloviro, acikloviro arba famacikloviro) gali sušvelninti pasikartojanti PHV epizodą bet kurioje kūno vietoje.
* Jei žmogus yra linkęs į dažnus PHV infekcijos pasikartojimus, antivirusinė terapija tabletėmis (pvz., valacikloviro (Valtrex) gali apsaugoti nuo pakartotinių pūslelinės epizodų ir sutrumpinti jų trukmę, jeigu vartoti pradedama vos tik pajutus pirmus prodromo požymius. Būtent šis vaistas yra pritaikytas dažnai sergantiems, nes jo efektyvumas, vartojant tik du kartus per parą, yra ne mažesnis negu kitų (penkis kartus per parą, praktiškai kas 5 valandas) vartojamų vaistų efektyvumas.
 

Ką rekomenduojate?


Jeigu pradedama gydyti vos tik pajutus pirmus prodromo požymius - valacikloviras veiksmingas ir saugus šiuolaikinis vaistas, labai gerai rezorbuojamas iš virškinamojo trakto. Vartojant valacikloviro serume susidaro 5-7 kartus didesnė acikloviro koncentracija nei vartojant acikloviro. Jo patogu vartoti - 500 mg x 2 k./d., o gydymo trukmė - tik 3-5 dienos. 

Kaip užsikrečiama PHV?


Dauguma žmonių užsikrečia vaikystėje arba paauglystėje nuo kitų žmonių. Virusas gali būti perduodamas oro-lašeliniu būdu (pvz., aplinkiniams čiaudint ar kitaip) ir tiesioginio kontakto būdu (pvz., bučiuojant). Į kitą organizmą PHV dažniausiai patenka per burnos gleivinę. Pirmas infekcijos patekimas į organizmą vadinamas pirminiu infekcijos epizodu. Tačiau jo metu ne visada sutrinka sveikata, taigi žmogus gali ir nežinoti, kad jis jau užsikrėtęs herpes virusu (1 pav.).
Per burnos gleivinę virusai patenka į čia esančias nervų galūnėles ir jomis keliauja į nervinį mazgą. Patekęs į nervinį mazgą, virusas jame lieka visam gyvenimui (2 pav.).
Didžiąją laiko dalį virusas nerviniame mazge yra ramybės stadijos ir nesukelia jokių pojūčių. Tačiau kartais jis “pabunda” ir pradeda daugintis. Taip dažniausiai atsitinka veikiant per stipriam fiziniam ar emociniam faktoriui. Tai gali būti karščiavimas, peršalimas, persikaitinimas saulėje, gausus alkoholio ir rūkalų vartojimas, įvairios chirurginės manipuliacijos burnos, lūpų, akių ir kitose veido odos srityse (nuskausminimas pas stomatologą, permanentinis makiažas ir kt.). Moters organizme priežastis kartais būna menstruacijų periodas. Tai vadinama viruso reaktyvacija arba pasikartojančiu infekcijos epizodu (3 pav.).
 

Ar gali PHV infekcija užsikrėsti suaugęs žmogus?


Suaugęs žmogus gali užsikrėsti PHV infekcija lytiškai santykiaudamas, užsiimdamas kai kuriomis sporto šakomis, dirbdamas darbus, susijusius su didesne rizika užsikrėsti PHV infekcija, ir po ragenos transplantacijos. PHV infekcija gali patekti į organizmą pro menkiausią įtrūkimą odos paviršiuje bet kurioje vietoje arba per akių, burnos ir lytinių organų gleivinę.
Žmonės, užsiimantys kontaktinio sporto šakomis (pvz., imtynininkai), gali užsikrėsti PHV per veido ar viršutinės kūno dalies odos įtrūkimus ar nubrozdinimus. Jei virusas reaktyvuojasi sportininko organizme treniruočių ar varžybų metu, yra pavojus tiesiogiai perduoti infekciją nuo odos ant odos.
Medicinos ir kitų specialybių darbuotojai, kurių darbas susijęs su dažnu lietimusi be pirštinių prie kito žmogaus odos burnos srityje, užsikrečia PHV infekcija per pirštų galiukų odą. Pasikartodama ši infekcija pasireiškia piršto galo herpetiniu landuonimi (skausmingas odos kraštelio palei nagą pažeidimas).
 

Kaip pasireiškia PHV infekcija?


Pirminis ir pasikartojantis PHV infekcijos epizodai dažniausiai skiriasi.
Kai pirminio epizodo metu pažeidžiama burnos gleivinė, ji gali parausti, patinti ir skaudėti. Gleivinės paviršiuje, tiek ant dantenų, tiek vidinėje žandų pusėje, gali atsirasti mažų opelių ar erozijų. Keletą dienų žmogus gali jaustis kaip susirgęs gripu (karščiavimas, silpnumas ir kt.). Neretai šis pirminis viruso patekimas ir įsitvirtinimas organizme gali nesukelti jokių pojūčių, t.y. žmogus gali jo tiesiog nepastebėti.
Jei pirmą kartą į žmogaus organizmą PHV patenka pro odą - matosi grupė smulkių pūslelių ant paraudusios odos. Pūslelės greitai trūksta. Jų paviršius pasidengia plutele.
Jei patekimo į organizmą “vartai” yra akies paviršius, galimas skausmo, svetimkūnio akyje jutimas, taip pat padidėjęs jautrumas normaliai šviesai.
Pasikartojantis infekcijos epizodas, pažeidžiantis burnos gleivinę, dažniausiai pasireiškia neskausmingomis pūslelėmis ant gomurio arba dantenų. Jos užgyja savaime per keletą dienų. Daugelis jų net nepastebi.
PHV pasikartojimas lūpų, nosies ar kitoje veido odos srityje pasireiškia pūslelėmis. Žmogus dažniausiai jaučia tokį pasikartojimą. O kartais žmogus nujaučia arba gali nuspėti, kad toks pūslelinės pasikartojimas bus, nes prieš atsirandant odos pažeidimams jis jaučia tirpimą, dilgčiojimą arba nedidelį lūpų arba veido odos, kur tuoj atsiras pūslelių, skausmą. Šie jutimai vadinami pasikartojančio epizodo prodromu, nes atsiranda anksčiau už pačius pažeidimus. Tipiškai prodromas trunka apie 4-6 valandas.
Pūslelių/opelių vystymuisi būdingos kelios stadijos. Pradžioje tai gali būti tik paraudimas tos vietos, kur pacientas jaučia tirpimą ir dilgčiojimą. Vėliau formuojasi nedidelis patinimas, kuris greitai pavirsta į grupę viena šalia kitos esančių pūslelių. Keletą parų pūslelės būna įsitempusios, šiek tiek niežti. Vėliau subliūkšta, pasidengia sausa plutele. Galutinai oda užgyja per 7-10 dienų. Rando dažniausiai nelieka, tačiau kai kuriems žmonėms pasikartojančios infekcijos būna tokios stiprios ir dažnai pažeidžiamos tos pačios vietos, kad galima pastebėti nedidelį šių vietų randėjimą.
 

Ar dažnai išsivysto PHV infekcija?


Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiau nei 40 proc. visų užsikrėtusiųjų užsikrečia iki 15 metų amžiaus. Įvairiose šalyse atlikti daugkartiniai tyrimai parodė, kad PHV infekcija užsikrėtę yra nuo 60 iki 90 proc. žmonių. Didžiausia dalis iš jų tik “nešioja” virusą savo nerviniuose mazguose, tik apie 20-40 proc. jaučiasi sergantys pasikartojančių ligos epizodų metu.
 

Kada užsikrėtęs žmogus yra pavojingas kitiems?


Kiekvieną kartą pasikartojant infekcijos epizodui, į gleivinės ar odos paviršių skiriasi viruso dalelės, kurios ir gali būti užkratas kitam asmeniui. Virusą galima aptikti po pirmųjų prodromo valandų iki penktos dešimtos dienos nuo pirmos pūslelės pasirodymo. Deja, bet ir kitais atvejais užsikrėtęs asmuo gali “perduoti” infekciją. Kartais virusas išsiskiria į odos ar gleivinės paviršių, nesant jokių jutimų ar kitų pasikartojančiam epizodui būdingų požymių, ir gali būti perduotas neužsikrėtusiajam. Šis fenomenas vadinamas nesimptominiu viruso skleidimu. Ištyrus didelį skaičių asmenų, nustatyta, kad apie 3-8 proc. visų tikrintų žmonių burnos gleivinės paviršiuje buvo aptikta PHV infekcija, nors jie jautėsi visiškai sveiki.
 

Kaip gydoma PHV infekcija?


Nors visiškai pasveikti nėra įmanoma (PHV infekcija negali būti pašalinta iš nervinių mazgų), tačiau išvengti pasikartojančių epizodų arba sutrumpinti ir palengvinti juos tikrai įmanoma. Geriausio patarimo, kuris labai priklausys nuo konkrečios situacijos (pasikartojimų dažnis ir stiprumas, veido odos vieta ir kt.) galima tikėtis iš gydytojo. Pačios bendriausios rekomendacijos galėtų būti:
* Lūpų priežiūros priemonių, kuriose yra medžiagų, apsaugančių nuo UV spindulių poveikio, naudojimas sumažina pasikartojančio lūpų pūslelinės epizodo pasireiškimo tikimybę. Kremai, turintys acikloviro ir penacikloviro, kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti pasikartojantį veido odos pūslelinės epizodą.
* Gydymas tabletėmis (valacikloviro, acikloviro arba famacikloviro) gali sušvelninti pasikartojanti PHV epizodą bet kurioje kūno vietoje.
* Jei žmogus yra linkęs į dažnus PHV infekcijos pasikartojimus, antivirusinė terapija tabletėmis (pvz., valacikloviro (Valtrex) gali apsaugoti nuo pakartotinių pūslelinės epizodų ir sutrumpinti jų trukmę, jeigu vartoti pradedama vos tik pajutus pirmus prodromo požymius. Būtent šis vaistas yra pritaikytas dažnai sergantiems, nes jo efektyvumas, vartojant tik du kartus per parą, yra ne mažesnis negu kitų (penkis kartus per parą, praktiškai kas 5 valandas) vartojamų vaistų efektyvumas.
 

Ką rekomenduojate?


Jeigu pradedama gydyti vos tik pajutus pirmus prodromo požymius - valacikloviras veiksmingas ir saugus šiuolaikinis vaistas, labai gerai rezorbuojamas iš virškinamojo trakto. Vartojant valacikloviro serume susidaro 5-7 kartus didesnė acikloviro koncentracija nei vartojant acikloviro. Jo patogu vartoti - 500 mg x 2 k./d., o gydymo trukmė - tik 3-5 dienos.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai