Nemigų priežastys

Nemigos ir psichikos ligos

  • Depresijos
  • Anoreksija
  • Bulimija
  • Postresinis nerimas
  • Lėtinis alkoholizmas
  • Šizofrenija
  • Parkinsono liga
  • Insultas
  • Epilepsijos

Nemigos ir somatinės ligos

  • Bronchinė astma
  • Peptidinės opos
  • Dvylikapirštės žarnos opos
  • Gastroezofaginis refliuksas
  • Inkstų ligos

Vaistų sukeliamos nemigos
 

NEMIGOS IR PSICHIKOS LIGOS

Asmenų, sergančių psichikos ligomis, labai dažnai sutrikęs miegas. Psichinės problemos, pvz., depresija ar nerimas, sudaro pusę lėtinės nemigos priežasčių. Nemigos yra susijusios su 5-iomis psichikos ligomis: psichozės, nuotaikos pakitimai, nerimas, panikos prie­puoliai, alkoholizmas. Tačiau miegas sutrinka esant ir mitybos motyvaciniams sutrikimams, šizofrenijai bei paribinėms asmenybės būsenoms.

Depresijos


Apie 90% asmenų, sergančių depresija, blogai miega ir tuo skundžiasi. Daugiausia miego sutrikimai pasireiškia nemiga, bet apie 10-15% atsiranda mieguistumas. Mieguistumas nustatomas esant bipolinei ir sezoninei depresi­joms. Nemiga yra didžiosios depresijos simptomas - "raktas". Žmogus sun­kiai užmiega, naktį dažnai prabunda, o ryte gana anksti nubunda. Tačiau negalima teigti, kad nuolatinis ankstyvas rytinis nubudimas jau yra depresijos požymis.

 

Miego struktūros anomalijos būdingos sergant depresija:

  1. miego vientisumo sutrikimai (ilgas užmigimas ir daug ilgų prabudimų)
  2. rytiniai nubudimai dažniausiai yra labai nemalonūs ir apie 2 vai. ankstesni nei įprasta.
  3. miegas yra paviršinis, nesukeliantis poilsio jausmo ryte.
  4. nubudus jaučiamas skausmingas nepasitenkinimas ir nuovar­gis, didesnis kaip vakare. Todėl savižudybei pasirenkamos pirmosios rytinės valandos po nubudimo.
  5. sunkiai depresijai yra būdingos "baltosios naktys", t.y. bemiegės naktys, o nemiga gali kankinti įvairiomis nakties akimirkomis.
  6. dažniau­siai tokie asmenys neužmiega atsigulę dieną arba jie užmiega bet kuriuo lai­ku, bet po to nesijaučia pailsėję.

Anoreksija


Asmenys, sergantys anoreksija, skundžiasi ankstyvu nubudimu. Tai la­bai būdingas simptomas, tačiau ir gydytojai, ir ligoniai jį neigia. Mažėjant svoriui, naktį dažnai prabundamą, todėl trumpėja miego laikas. Dalis tokių asmenų turi tipiškus depresijos požymius. LM fazės trukmė yra susijusi su svorio kitimais: ši fazė turi tartum homeostatinį poveikį svoriui reguliuoti. Ji rodo anabolinių procesų atkūrimą.

Bulimija


Sergant bulimija, jeigu neprasideda depresija, miegas ilgai išlieka ge­ras. Bulimijos priepuoliai dažniau būna dienos pabaigoje arba naktį. Nubu­dus naktį apima panika, norisi valgyti, po to palengvėja ir vėl užmiegamą. Specifinių miego pakitimų bulimijos atvejais nenustatoma. Jie atsiranda esant nuotaikos sutrikimams arba paveldėtam polinkiui į depresiją.
 

Postresinis nerimas


Didžiulė fizinė ir psichinė įtampa sukelia ryškią nemigą, kankinančią "bu­vusio įvykio" košmarais, siaubingais sapnais, pasikartojančiais sapnais apie patį įvykį. Tai postresinė nemiga, kurią sunku gydyti ir kuri gali trukti kele­rius metus, net išnykus kitiems simptomams.
 

Lėtinis alkoholizmas


Sergant šia liga, sutrinka miegas, jis būna neramus. Nustatomi tipiški pakitimai: prabudimai ir ilgi nubudimai, daž­ni kūno judesiai. Nustojus vartoti alkoholį, miego pakitimai išlieka ilgai, kartais būna negrįžtami.

Šizofrenija


Sergantieji šizofrenija dažnai skundžiasi blogu miegu. Kai kuriuos pa­cientus kankina ilgai trunkanti ryški nemiga, kiti vėl pradeda ramiai miegoti remisijos fazės metu. Kaip ir depresijos metu nemiga sutampa su ligos simp­tomų paryškėjimu. Dažnai ūminės ligos fazės metu kankina labai sunkūs ir dažni košmarai. Šie pacientai ilgai neužmiega, jų bendroji miego trukmė mažėja, būdra­vimas ilgėja miego metu, miego efektyvumas sumažėja.

Parkinsono liga


Ankstyvasis Parkinsono ligos pasireiškimas yra nemiga ir bloga nakti­nio miego kokybė. Pasunkėjęs užmigimas susijęs su nerimu, tačiau daugu­ma pacientų dažniau skundžiasi sutrikusiu miegu ir dauginiais ilgalaikiais prabudimais, kurie sukelia rytinį mieguistumą. Parkinsoninis tremoras mie­go metu pranyksta, tačiau dažniausiai vėl atsiranda prabundant ar judant kūnui. Sergant Parkinsono liga pakinta miegas ir budrumas. Budrumą trikdo dažnas drebėjimas. Miego metu dažnai atsiranda vokų spazminiai trūkčiojimai. Neramių kojų sindromas dažnai būna sergant Parkinsono liga. Ligonis skundžiasi nemaloniais kojų pojūčiais nakties metu, nes reikia nuolat keisti kojų padėtį, o sutuoktinis nurodo padidėjusį motorinį sujaudinimą nakties me­tu. Ryškėjant šiam sindromui, kenčia miego struktūra, atsiranda nemiga.

Insultas ir nemiga


Atlikus sirgusiųjų insultu poligrafinius miego tyrimus, buvo patvirtinta smegenų struktūrų svarba miego reguliacijai. Esant platiems smegenų žievės pažeidimams sutrinka ne tik miego fazių normali kaita, bet ir cirkadinė miego struktūra.

 

Nemiga gali būti insulto rizikos veiksnys. Remiantis tam tikromis stu­dijomis, galima teigti, kad dažniausiai insultas įvyksta tarp 6 vai. ryto ir vidurdienio, sunkiausias laikotarpis yra l valanda po prabudimo. Mažiau­siai tikėtina insulto pradžia yra vėlus vakaras, prieš vidurnaktį. Mažas arte­rinis kraujospūdis nakties metu, esant pakitusiems vazomotoriniams reflek­sams, laikomas trombozinj insultą sukeliančiu veiksniu, o arterinio kraujospūdžio didėjimas ryte susijęs su hemoraginiu insultu. 

Knarkimas ir miego apnėjos sindromas gali būti svarbūs insulto rizi­kos veiksniai. Su miego apnėja yra susiję daug kitų rizikos veiksnių. Antri­niai veiksniai yra arterinė hipertenzija ir išeminė širdies liga, taip pat pa­ciento amžius, nutukimas, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. 

Nemiga ir epilepsijos
 
Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti ir nakties metu, tačiau tam tikros epilepsijos formos būna tik miego metu. Manoma, kad miegas aktyvina epi-leptogenezės mechanizmus. Jo aktyvinamasis poveikis gali pasireikšti krizių padažnėjimu, jų prailgėjimu ir tarppriepuolinių elektroencefalografinių paki­timų aktyvacija miego metu.

Naktiniai epilepsiniai priepuoliai trukdo miegoti. Jei priepuoliai yra trumpi, daliniai, miegas ma­žai sutrinka. Jei priepuoliai yra dauginiai, nors ir daliniai - nukenčia PM. Tarppriepuoliniu laikotarpiu miego struktūra irgi kinta. Tai miego cik­lų nestabilumas, pakartotiniai prabudimai, dažna stadijų kaita. To priežas­tys gali būti dauginės: smegenų pažeidimai, gydymas nuo traukulių, neri­mas, epilepsinis procesas. Sutrikus miegui, gali prasidėti epilepsijos aktyvacija. Dažni prabudinėjimai sukelia miego efektyvumo mažėjimą ir die­nos mieguistumą, kuriuo skundžiasi, nesvarbu koks skiriamas gydymas, visi sergantys epilepsija ligoniai.

NEMIGOS IR SOMATINĖS LIGOS

Užmigimas ir ypač miego vientisumo palaikymas gali sutrikti dėl so­matinių ligų (diabeto, nutukimo, bronchitų, skeleto-raumenų ligų) bei skaus­mo sindromų. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, trumpesnis kaip 5 vai. nakties miegas daugiausia atsiranda dėl šių priežasčių ir blogina būklę, ryš­kiai didina mirštamumą. Esant metabolizmo sutrikimams (inkstų, kepenų li­gos, ketozės, glikernijos, toksinės būklės), pakinta smegenų kamieno hipno-geninių bei kvėpavimo centrų veikla. Sisteminės ligos gali sukelti neurologinius sutrikimus, veikdamos tiesiogiai CNS arba netiesiogiai per kvė­pavimą. Tokie bendrieji poveikiai pasireiškia nemigomis ar padidėjusiu mie­guistumu.

Bronchinė astma

Sergant bronchine astma naktį dažnai būna priepuoliai. Apie 94% ser­gančiųjų prabunda naktį dėl astmos simptomų. Naktiniai astmos priepuoliai sukelia kvėpavimo sustojimus ir staigias mirtis dažniausiai tarp vidurnakčio ir 8 val. ryto. Esant priepuoliams prasideda nemigos, dieną jaučiamas mieguistumas. Astmos priepuolių daugėja dėl miego deprivacijos, pablogėjus plaučių ventiliacijai dėl miegojimo ant nugaros, dėl gastroezofaginio refliukso, pablogėjus uždegiminiams.

Peptidinės opos

Opos dažnai atsiranda apatinėje stemplės dalyje, skrandyje ar dvylika­pirštėje žarnoje. Apie 10% turi suaugę žmonės, dažniau vyrai. Pasireiškia skausmu epigastriumo dalyje, nurimstančių vartojant rūgštingumą mažinan­čius vaistus ar valgant. Tokie skausmai dažniausiai yra lėtiniai, pacientas juos žino. Kartais skausmas plinta tarp menčių arba jaučiamas deginimo po­jūtis apatinėje krūtinės dalyje. Dvylikapirštės žarnos skausmai apibūdinami kaip alkio skausmai, jie mažėja pavalgius. Svarbi skausmo ypatybė - skau­da naktį tarp 2-3 vai. Skausmas priverčia ligonį išlipti iš lovos ir sutrikdo miegą. Be to, skausmas aiškiai jaučiamas tam tikroje epigastriumo srityje ir pasireiškia priepuoliais, kartais nejaučiamais savaites ar mėnesius.

Dvylikapirštės žarnos opos

Ištyrus naktinės skrandžio rūgščių sekrecijos specifiškumą paaiškėjo, kad yra ryškūs skirtumai tarp sveikųjų ir sergančiųjų dvylikapirštės žarnos opo­mis. Pastarųjų sekrecija yra apie 20 kartų padidėjusi nakties pradžioje, ypač pirmosiomis dviem miego valandomis. Tokią padidėjusią sekreciją galima sumažinti tik atlikus vagotomiją.

Turint opas miego sutrikimai atsiranda dėl skausmų epigastriume. Li­goniai dažnai prabudinėja, ilgai neužmiega, todėl sutrikdomas miego vienti­sumas. Gastroenterologai turi atsižvelgti į miego sutrikimus ir skirti sekreci­ją slopinančius histamino antagonistus vakarais. Gydant būtina nevartoti alkoholio ir nerūkyti bei skirti rūgštingumą reguliuojančius vaistus naktį ne mažiau kaip 4 savaites. Jeigu būklė tik šiek tiek pagerėja, rekomenduotina atlikti vagotomiją ir stebėti gleivinės pakitimus.

Gastroezofaginis refliuksas

Sutrikimas dažnai atsiranda vidutinio ir pagyvenusio amžiaus moterims, kartais jaunesnėms - nėštumo metu. Dažnai refliuksinis stemplės uždegimas yra susijęs su diafragmos išvarža. Būdingi ligos simptomai yra deginimo po­jūtis už krūtinkaulio, ypač ryškėjantis atsistojant, pasitempiant arba gulint nakties metu. Tai trukdo užmigti, sukelia dažnus prabudimus ir miego ne­stabilumą - fragmentaciją. Dažniausiai tokie skausmai verčia atsisėsti arba pavalgyti, ir po to silpnėja.

Inkstų ligos

Lėtinės inkstų ligos, tiek atliekant dializę, tiek jos neatliekant, sukelia mie­go sutrikimus. Jie pasireiškia sumažėjusiu miego efektyvumu, sumažėjusio lė­tojo miego trukme, mieguistumu. Mieguistumas dienos metu didėja esant uremijai.

VAISTŲ SUKELIAMOS NEMIGOS
 

Vaistų sukeliamas nemigas gana svarbu nustatyti ir atskirti nuo soma­tinių ligų, nes jomis sergant dažnai kinta nuotaikos.

Nemigas gali sukelti:

  • Ilgai vartojami migdomieji
  • Psichotropiniai vaistai, turintys antidepresinį poveikį
  • Psichostimuliantai, amfetamino grupės
  • Vaistai nuo traukulių
  • Antiparkinsoniniai vaistai
  • Vaistai, vartojami širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti
  • Plaučių ligoms gydyti vartojamas
  • Vaistai, slopinantys uždegimą
  • Vaistai, slopinantys reumatą
  • Malšinantys skausmą vaistai

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai