Pagyvenusių žmonių miego pakitimai ir nemigos

Senyvo amžiaus žmonėms būdingi tokie miego sutrikimai:

 

1. Bendrosios nemigos

 

Nesergant jokiomis organų nei psichikos ligomis, senyvo amžiaus žmo­nėms nustatomi anksčiau aprašyti fiziologiniai miego pakitimai. Be to, sunku atskirti, kokią įtaką daro psichologiniai veiksniai - vienišumas dėl drau­gų mirties, būtinumas pakeisti gyvenimo aplinką dėl negalėjimo apsitarnau­ti, būtinumas taikytis su kitų (aptarnaujančiųjų) nuomone, interesais ir sve­timais rūpesčiais.
 

2. Nemigos dėl psichikos ligų

 

Senyvo amžiaus žmonėms labai būdingos depresijos. Dėl jų miegas nu­trūksta, būna nevientisas, ryte anksti pabundama, nors buvo užmigta laiku. Atlikus miego poligrafiją, galima nustatyti skirtingą pakitimą nei aprašytąjį demencijos pradžioje. Kita dažna miego sutrikimo priežastis yra generalizuotas nerimas, dėl kurio sunkiau užmiegamą tiek vakare, tiek prabudus naktį. Be to, dažnai prasideda involiucinės psichozės ir lėtinis delyras bei melan­cholija, sukelianti sunkias nemigas.

 

3. Nemigos dėl organų sutrikimų

 

Pagyvenusių žmonių dažniau nei vidutinio ar jauno amžiaus miegas su­trinka dėl kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų ligų bei dėl reumatolo-ginių ir urologinių ligų, kurios sukelia dispnėją, skausmus, priverstinį atsi­kėlimą šlapintis naktį. Pagyvenę žmonės dažniau serga neurologinėmis ligomis, pvz., Parkinsono liga ar demencija, kurios sukelia gana ryškius miego sutrikimus. Galų gale dažniau tokiems asmenims atsiranda neramių kojų sindromas, miego apnėja, kurie sunkina ir taip jau pablogėjusį senėjant miegą.
 

4. Antriniai miego sutrikimai dėl vaistų

Pagyvenę ir senyvo amžiaus žmonės dažniau nei kiti vartoja vaistus. Tarp jų gana daug bloginančių miegą. 

Senyvo amžiaus asmenų miego sutrikimų gydymas

 

Miego sutrikimai gydomi atsižvelgiant į jų kilme. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į gydomųjų metodų specifiškumą. Didelę reikšmę turi miego higiena, labiau nei jaunesniųjų. Dauguma se­nyvo amžiaus žmonių, kurie blogai miega, daug laiko dienos metu vartosi snūduriuodami lovoje tarsi bandydami papildyti savo nakties miegą. Tačiau šiuos asmenis gana sunku atpratinti nuo tokių įpročių. Reikia stengtis, kad atsikėlę gana anksti jie būtų aktyvūs, kažką veiktų, bendrautų su žmonėmis ir negulinėtų popiečio pogulio.

Seniems žmonėms reikia atsargiai skirti vaistus dėl jų galimos farmako-kinetinės priklausomybės nuo amžiaus. Pagyvenę žmo­nės yra jautresni pasichotropiniams vaistams nei jauni. Apskritai se­nėjant ilgėja migdomųjų ir anksiolitinių vaistų poveikis. Dėl to senyvo am­žiaus žmonės, vartojantys vaistus, ryte jaučiasi mieguisti, juos vargina atminties sutrikimai ir motorinė diskoordinacija.
 
Tik kai kuriems žmonėms galima atlikti elgesinę miego terapiją. Gana sunkiai senoliai perpranta relaksacijos pratimus, elgesinės stimuliacijos me­todus, kurių metu reikia ilgai sėdėti. Ypač sunku gydyti sergančiuosius de­mencija (Alzheimerio liga), kurie visai nemiega naktimis. Jiems reikia veng­ti skirti anksiolitikų, neuroleptikų ir raminamųjų vaistų, kurie gali sunkinti būklę. Jų miegamajame turi degti neryški šviesa, jie turi judėti, kad nesi­jaustų suvaržyti, bendrauti prieš miegą. 

Pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė gali būti nusakoma sugebėjimu miegoti ir pailsėti naktį, ir likti visiškai darbingu dieną. Blogas nakties mie­gas, ankstyvas prabudimas, sukeliantis lėtinio nuovargio sindromą, noras nu­snausti per geriausią - darbingiausią dienos laikotarpį yra būdinga pagyve­nusiems asmenims. Tačiau daugelio pagyvenusių žmonių miego-budrumo ritmas yra sutrikdytas, todėl mažėja jų fizinis ir protinis darbingumas. Ryš­kus mieguistumas trukdo dirbti ir verčia kreiptis į gydytoją. Gydytojas turi sužinoti, kas trukdo normaliai miegoti - vaistai, miego apnėjos sindromas, naktiniai skausmo sindromai, depresija ir kitos aplinkybės. Pašalinus šiuos veiksnius, žmogus vartoja mažiau vaistų. Jei paliekame ne­miegantį senolį be priežiūros, tai po kurio laiko atsiras šalutiniai poveikiai, kuriuos pagyvenę pacientai pakelia blogai. Vartojant netinkamus vaistus slo­pinama atmintis, sutrinka suvokimas, orientacija, ypač pabudus, pažadinus iš miego. Jie gali sukelti dienos nuovargį, apatiją.

Pagyvenusių žmonių miego sutrikimus iš pradžių gydo šeimos gydyto­jas ambulatorijoje. Gydytojas turi žinoti pagrindinius miego, sveikatos sutri­kimus, sukeltus psichinės būklės. Gydytojas turi priversti pacientą keisti įpro­čius ir būkle bloginančias priežastis. Gydytojas gali keisti vaistus, rekomenduoti miego higieną. Miego specialisto konsultacija reikalinga, jei yra specifiniai miego sutrikimai: miego apnėja, kojų mėšlungis, neaiškūs nak­tiniai priepuoliai. Jei miego sutrikimai yra neaiškūs: nemiga ar hipersomni­ja, kurios blogina gyvenimo kokybę ir pažinimo funkcijas, reikia atlikti spe­cialius tyrimus.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai