Skaudantis, bet savas, ar dirbtinis, užtat sveikas?

Žmogui senstant, deja, sensta visos organizmo sistemos ir organai. Ne išimtis ir sąnariai. Reto kurio vyresnio amžiaus žmogaus jie būna sveiki. Ir dažnam ateina momentas, kai tenka pradėti galvoti apie sąnarių keitimą. Tada kyla daugybė su tuo susijusių klausimų: jau keisti ar dar palaukti? ar po operacijos jausiuosi geriau, o gal dar blogiau, juk vis dėlto ne savas bus? Į tokius ir panašius klausimus paprašėme atsakyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikos bei Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojo traumatologo Arūno Vertelio.
 

Kurie sąnariai keičiami dažniausiai?


Dažniausiai keičiami kelio ir klubo sąnariai, rečiau – alkūnės, čiurnos ir peties.
Kelio keičiamas dažniau nei klubo, santykis 3:2. Anksčiau buvo atvirkščiai – 3 klubo sąnario keitimo operacijoms „tekdavo“ viena kelio. Galbūt taip yra todėl, kad kelio sąnarys pradėtas protezuoti šiek tiek vėliau nei klubo, todėl ir pacientų yra daugiau. Taip yra tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje.
 

Kas tai yra dirbtinis sąnarys? Kada sąnarį jau reikia keisti, o kada dar galima gydyti kitaip?


Dirbtinis sąnarys – tai metalo ar polimero gaminys, kuris leidžia galūnėms laisvai ir be skausmo judėti savo įprastinėmis amplitudėmis. Jis tvirtinimas prie kaulo arba kauliniu cementu, arba mechaniniu būdu.
Kada reikia keisti sąnarį, sprendžiama pagal kliniką: paciento sąnario funkciją, skausmą ir veiklos apribojimus dėl to. Paprastai sąnario keitimo operacija turėtų būti atliekama paciento iniciatyva. Kai jis sako, nebegaliu kentėti, jaučia didelį diskomfortą, negali vystyti savo įprastos kasdieninės veiklos, sąnaryje yra pakitimų, tada ir patariama jį keisti.
Gydyti galima tada, kai dar yra galimybė pagerinti paciento funkcinę būklę kitais gydymo būdais: medikamentiniu, sanatoriniu kurortiniu, fizioterapijos procedūromis, papildais, ortopediniais įtvarais ir t.t. Operacija daroma tik „galutiniame taške“, kai niekas nepadeda arba esama būklė nepatenkina paciento.
 

Žmonės labai dažnai nežino, kaip geriau padaryti – laukti eilėje, kol gaus nemokamą VLK skiriamą protezą, ar susimokėti patiems ir būti išoperuotiems greičiau. Kaip patartumėte jūs?


Žmonės yra įvairūs. Jei darbingo amžiaus žmogus yra izoliuotas dėl traumos ar ligos pažeisto sąnario, jaučia didelį skausmą, jei tai trukdo žmogui gyventi ir užsidirbti pragyvenimui, tai, aišku, jis turėtų pagalvot, ar jam labiau apsimoka laukti kokius dvejus metus, perkant ir nuolat geriant vaistus, ar operuotis. Sprendimas turėtų būti ligonio, o ne gydytojo.
Dabar SAM svarstome naują projektą apie tai, kad įvesti naują grupę pacientų, kuriems reikalingos operacijos skubia neatidėliotina tvarka. Šiuo metu yra tik keletas klinikinių būklių, kai galima panaudoti VLK rezervą.
Esu suskaičiavęs, kad ekonominio efekto 2–3 metus geriant, pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, palyginti su išlaidomis dirbtiniam sąnariui, praktiškai nėra.
Elementarūs dirbtiniai sąnariai, kuriuos perka Ligonių kasa, kainuoja apie 4500-5000 Lt. Į tai įeina kaulų cementas, jo maišymas, pulsuojanti kaulų plovimo sistema ir kt. – praktiškai viskas, ko reikia operacijai, išskyrus kai kuriuos priedus, kurių ligoninėse nėra, pvz., apsaugines plėveles, elastines kojines, kurios ir reikalingos ilgesnį laiką, ne tik ligoninėje.
Beje, net jei ligonis pats viską nusiperka, jis įrašomas operacijai į bendrą eilę, nėra taip, kad jis užbėga į priekį, nustumdamas kitus ligonius.
 

Nuo ko priklauso operacijos sėkmė?


Sėkmė priklauso nuo gretutinių ligų, paciento svorio (didesnė rizika nutukusiems), sergamumo lėtinėmis ligomis. Didele dalimi nuo to, kaip ligonis motyvuotas, kaip jis elgiasi reabilitaciniu laikotarpiu, kiek stengiasi išlankstyti sąnarius, laikytis tam tikro režimo, t. y. sėkmė priklauso tiek nuo gydytojo, tiek nuo paciento.
 

Kaip žmogus jaučiasi po operacijos?


Paprastai gerai. Dirba kaip dirbęs, aišku, nebebūna visai taip, kaip Dievulio sukurta, bet po klubo sąnario protezavimo kai kurie pacientai užmiršta, kad yra operuoti.
Su kelio sąnariu būna visaip. Tai yra labai mobili vieta, vargina ne tik sąnarių, bet ir gretimų audinių operacijos sukelti pakitimai, tai randėjimo procesas ir kiti, bet vis tiek paprastai žmogus jaučiasi daug geriau nei iki operacijos.
 

Kiek laiko jaučiamas skausmas? Kada ligonis pradeda vaikščioti ir jaustis sveikas?


Ligonis pradeda vaikščioti antrą ir netgi pirmą parą po operacijos. Tai ir yra vienas iš pagrindinių gydytojų tikslų – kuo anksčiau pakelti pacientą iš lovos. Tai mažina komplikacijų, tokių kaip tromboembolinės komplikacijos, šlapimo takų infekcija, riziką.
Mano ilgametė patirtis rodo, kad visiškai sveikas operuotas žmogus ima jaustis vidutiniškai po 3–6 mėnesių, bet tai labai individualu ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo skausmo pojūčio ir kitų dalykų.
 

Kiek laiko dirbtinis sąnarys funkcionuoja?


Funkcionuoja 8–10–15 metų, tai priklauso nuo kaulo būklės (ar jis sveikas, ar nėra osteoporozės ir kt.), nuo to, kaip žmogus gyvena, kokiomis lėtinėmis ligomis serga ir kt. Bet normaliai 96–97 proc. atvejų dirbtiniai sąnariai naudojami ilgiau nei 10 metų.
Po to daromos pakartotinės, vadinamosios revizinės operacijos. Jos lygiai taip pat sėkmingos, perspektyvios ir duoda ilgalaikį gerą rezultatą.
 

Kaip situaciją Lietuvoje galima palyginti su Vakarų šalimis? Ar mūsų ligonių galimybės tokios pačios?


Technologijos tiek pas mus, tiek kitur yra panašios, ir ligonių galimybės visiškai tokios pačios.
• Sąnarių protezavimo pradžia Lietuvoje buvo1972–1975 metais. Tada buvo implantuojami pavieniai rusiški protezai, bet jie gerų funkcinių rezultatų nedavė.
• Šiuolaikinio protezavimo era prasidėjo apie 1993 metus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai