Kaip šlapi maudymosi kostiumėliai padidina eiles pas ginekologus

Kiekvienas metų laikas turi savo malonumų ir pavojų. Ginekologinės ligos yra vienos tų, kuriomis vasarą sergama dažniau negu šaltuoju metų laiku. Apie tai kalbamės su gydytoja ginekologe Vaiva Eringyte, nebijančia nei pašmaikštauti, nei pamoralizuoti.
 
Nemažai moterų sako, kad vasarą pas ginekologus tenka lankytis dažniau negu šaltuoju metų laiku. Kodėl?
Makšties, gimdos kaklelio, uretros (šlaplės), dubens uždegiminės ligos vasarą yra dažnesnės. Kodėl? Šiuo klausimu pasaulyje nėra atlikta daug tyrimų, tačiau darbo praktika rodo, kad vasarą, ypač paskutinį mėnesį, rugpjūtį, visada daugiau turime pacienčių, sergančių minėtomis ligomis. Profilaktiškai pasitikrinti moterys taip pat labiau mėgsta vasarą, nes mažiau reikia rengtis drabužių, jos turi daugiau laisvo laiko.
Gal galime plačiau pakalbėti apie priežastis?
Vasarą yra didesnis bakterijų aktyvumas, dažnai nesilaikoma higienos reikalavimų pasituštinus tam nepritaikytose vietose, per mažai prausiamasi arba iš viso nesiprausiama prieš lytinius santykius. Tamponų reklama įkala mums, visoms moterims nuo mažų dienų, kad būtent šis produktas tiesiog nepamainomas dalykas, nusprendus pasipliuškenti vandens telkinyje per mėnesines. Naujoji karta net nebesupranta, kaip galima nesimaudyti mėnesinių dienomis.
Mano profesinė patirtis rodo, kad ne viena po tokių maudynių apsilanko ginekologo kabinete. Jei moteris tamponą išsiimtų tuoj pat po maudynių ir jį tinkamomis sąlygomis pakeistų nauju – būtų viena. Bet dažnai nutinka taip, kad moteris dar kelias valandas vaikšto ir į namus grįžta su tuo pačiu tamponu. Tai lengvai gali tapti uždegiminės ligos priežastimi.
Tad mėnesinių dienos ir maudymasis atviruose vandens telkiniuose nesuderinami?
Atsakymą šį klausimą lemia pačių moterų požiūris į savo vaisingumo funkciją. Saugančioms ir vertinančioms savo vaisingumą mėnesinių metu rekomenduočiau jokiu būdu nesimaudyti. Braidyti upėse, ežeruose ir jūrose apsišlakstant vandeniu tikrai galima, bet maudytis – ne.
Nesaugančioms galimybės būti motinomis, t.y. jau turinčioms norimą vaikų skaičių, gal ir būtų galima maudytis įsidėjus tamponą, po maudynių jį nedelsiant pakeičiant. Jei moteris po tokių maudynių ir susirgtų kokiomis nors lytinių organų ligomis, kurios komplikuotųsi nevaisingumu, tai nukentėtų tik ji pati – šeimai ir visuomenei dėl jos nevaisingumo nuostolio nebūtų.
Ar higieniniai tamponai maudantis nėra pakankama užkarda infekcijos sukėlėjams?
Nešiojant tamponus, dėl jų gamyboje panaudotų cheminių medžiagų gausos keičiasi moters makšties ekosistema gerųjų makšties bakterijų nenaudai, ir susidaro sąlygos kitiems mikrobams daugintis.
Be to, netinkamose vietose keičiantis tamponus, neretai pažeidžiami higienos reikalavimai ir susidaro idealios sąlygos įvairiems mikrobams patekti į makštį. O paežerėse ar paupiuose, prie jūros gana dažnai tų tinkamų sąlygų pasikeisti tamponui nebūna.
Ar maudymosi kostiumėlis gali tapti moteriškų ligų priežastimi?
Kai kurios moterys yra labai jautrios sintetiniams maudymosi kostiumėliams. Tiksliau, šlapiuose sintetiniuose paplūdimio rūbuose susidaro labai palankios sąlygos grybeliniams procesams vystytis. Linkusioms sirgti grybeliniu makšties uždegimu moterims rekomenduojama iš karto po maudynių persirengti, maudymosi kostiumėlį pakeisti sausu, švariu, jokiu būdu nebūti su šlapiu.
Be to, net vieną kartą išmaudžius upėje, ežere ar jūroje, parėjus namo, būtina maudymosi kostiumėlį švariai išplauti, o nenumesti džiūti kur ant virvės iki kito karto, kaip daugelis moterų daro.
Mane labai stebina, kad paplūdimyje neturinčios maudymosi kostiumėlių moterys nebijo jų skolintis iš pažįstamų ar draugių. Priminsiu, kad lytiškai plintančios ligos gali plisti ir buitiniu keliu, o skolintas maudymosi kostiumėlis didina riziką jomis užsikrėsti.
Ar yra ryšys tarp vasaros, meilės ir šlapimo takų ligų?
Tikriausiai jau visi žinome, kad šlaplės uždegimas gali atsirasti dėl lytiniu keliu plintančių sukėlėjų.. Chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos ir gonorėja – lytiškai plintantys mikroorganizmai, sukeliantys gimdos kaklelio ir šlaplės uždegimus.
Daug žmonių vasarą labiau linkę į atsitiktinius lytinius santykius, vyksta lytiškai plintančių ligų „turizmas“. Dažnesnių lytinių santykių metu, ypač trūkstant sutepimo, gali traumuotis šlaplė. Tuomet taip pat vargina dažnas, skausmingas šlapinimasis, net neužsikrėtus lytiškai plintančiomis ligomis. Taigi yra šioks toks ryšys tarp vasaros, meilės ir šlapimo takų ligų.
Žinotina, kad į šlaplę gali patekti ir kitokių bakterijų. Gausiai šlapinantis, jos pasišalina. Vasarą daug prakaituojant, nepakankamai geriant įvairių skysčių, šlapinamasi mažiau, tad ir bakterijos iš šlaplės pasišalina sunkiau, susidaro palankios sąlygos joms daugintis.
Kaip patartumėte saugotis nuo šių nemalonumų? Ką svarbiausia žinoti?
Svarbiausia – vengti atsitiktinių lytinių santykių. Būtina žinoti, kad prezervatyvas tik iš dalies apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.
Svarbu neužmiršti asmeninės higienos taisyklių kasdien, juo labiau prieš lytinius santykius. Nevalia naudotis kitų žmonių rankšluosčiais, maudymosi kostiumėliais.
Negerai vilkėti šlapių maudymosi kostiumėlių, ypač toms moterims, kurios yra linkusios į grybelinius makšties uždegimus.
Jeigu mėnesinių dienomis moteris maudėsi, išsimaudžius nedelsiant reikia pasikeisti tamponą. Apskritai vasarą reikia dažnai keisti higieninius įklotus.
Vasarą daug dažniau naudojamės viešaisiais tualetais. Būtina žinoti, kad tualetų dangčiai gali tapti apsikrėtimo kirkšninėmis utelėmis ir lytinių organų pūsleline priežastimi.
Mažas mergaites vasarą mamos turėtų prausti dažniau.
Nėščioms moterims save ir būsimą kūdikį saugoti turbūt būtina dar labiau?
Nėščiosioms saulėje galima būti tik trumpai, bet dar geriau vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač nuo 11 iki 16 val., kai jie intensyviausi. Nėštumo metu oda yra jautresnė, labiau rausta, yra skausmingesnė, nuo ultravioletinių spindulių ant veido ryškėja pigmentinės dėmes, oda daug greičiau sensta. Būnant saulėje, kyla kūno ir vaisiaus temperatūra. Jei moteris be saiko būna saulėkaitoje pirmoje nėštumo pusėje, didėja apsigimimų rizika, jei tai vyksta nuolat, pakenkiama vaisiaus smegenims. O kur dar odos vėžio rizika? Visoms moterims, ypač nėščiosioms, būnant saulėkaitoje, būtina gerti daug skysčių.
Ką sako jūsų, 29 metus dirbančios ginekologės, patirtis, ar vasaros pavojai tyko tik jaunučių, ar ir brandaus amžiaus moterų?
Nedideli pavojai tyko visų. Jaunų mergaičių – lygiai taip pat kaip ir suaugusių moterų. Žinotina, kad jų makšties gleivinė yra plonesnė, ir sąlygos daugintis patekusiems mikroorganizmams yra dar geresnės. Mažųjų nusižengimai higienos taisyklėms sudaro idealias sąlygas vulvos infekcijoms. Nepakalbėjome apie paauglių mėnesinių ciklo sutrikimus vasarą. Merginų mėnesinės skausmingesnės. Būtent vasarą dažnai padidėja merginų nepasitenkinimas savo figūra, paauglės pradeda laikytis dietos, sutrinka mėnesinių ciklas. Kai kurios net suserga anoreksija.
Brandaus amžiaus moterys vasarą gali turėti daugiau kitų sveikatos problemų, bet tai atskiras pokalbis. Juk dažnai pirmi ginekologinio vėžio simptomai išryškėja būtent vasarą atostogaujant, po vandens ir saulės procedūrų, lytinių santykių, mat atsipalaidavusios turime daugiau laiko įsiklausyti į savo organizme vykstančius pokyčius.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai