Sisteminė raudonoji vilkligė –daugiaveidė klastūnė

Sisteminė raudonoji vilkligė – pavadinimas, kuris itin daug pasako apie pačią ligą. Nusakoma, kad liga pažeidžia ne vieną kokį organą, bet visą organizmą, kad ligos eiga yra pakankamai agresyvi ir kad „kažkas“ yra raudonos spalvos. Apie šią lėtinę klastingą ligą, galinčią pažeisti bet kurį kūno organą, galima rašyti labai daug, tačiau šį kartą pateiksime esminius su šia liga susijusius faktus bei susipažinsite su šios ligos gydymo ypatumais.
 

Kas yra sisteminė raudonoji vilkligė?


Ši liga – autoimuninis sutrikimas (tai reiškia, kad organizmas klaidingai kovoja prieš savo paties ląsteles), kurio metu gaminami antikūnai prieš savas ląsteles (autoantikūnai), dėl ko pažeidžiamas jungiamasis audinys. Dažniausiai pažeidžiami sąnariai, inkstai, kiti vidaus organai, oda, kraujagyslės. Dėl ko vieni žmonės suserga šia liga, o kiti su ja niekada nesusiduria, vienareikšmio atsakymo nėra. Vis dėlto pripažįstama, kad itin svarbi yra genetika. O vėliau savo darbą padaro įvairūs aplinkos veiksniai, hormonų pusiausvyra ir net rasė (dažniau šia liga serga juodaodžiai ir ispanų kilmės asmenys). Pavyzdžiui, tarp Minesotoje gyvenančių baltųjų serga 40 iš 100 000 asmenų, tuo tarpu Arizonoje tarp ispanų kilmės asmenų serga 100 iš 100 000. Sutikite, skirtumas išties yra nemenkas. Beje, moterys serga 9 kartus dažniau nei vyrai.
 

Ar šios ligos galima išvengti?


Ne, ligos, deja, išvengti negalima, tačiau galima sumažinti ligos paūmėjimų dažnį vengiant tam tikrų provokuojančių veiksnių, pavyzdžiui, kaitinimosi saulėje.
 

Kokia yra ligos eiga?


Kaip minėjome, tai – lėtinė liga, ja sergama visą gyvenimą, tik kartojasi ligos paūmėjimo ir remisijos epizodai. Pirmą kartą liga pasireiškia taip pat nevienodai, vienam žaibiškai, kitiems lėtai, palaipsniui. Vis dėlto ligos paūmėjimui arba pirmam ligos epizodui būdingi tam tikri nespecifiniai simptomai, t.y. bendras silpnumas, nuovargis, raumenų skausmai, karščiavimas, sąnarių skausmai, gali kisti svoris. Visi šie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, todėl diagnozuojant labai svarbus gydytojo darbas. Nėštumo metu ligos eiga gali būti labai komplikuota, gali sutrikti inkstų veikla, nekontroliuojamai kilti kraujospūdis, be to, ne visi vaistai nuo šios ligos gali būti vartojami nėštumo metu. O ir pati liga gali turėti įtakos vaikelio vystymuisi.


 

Kaip liga paveikia sąnarius?


Skeletas, oda ir raumenys – tai sistemos, kurias vilkligė pažeidžia dažniausiai. Paprastai ligoniai skundžiasi sąnarių skausmais, liga pažeidžia smulkiuosius ir vidutinius rankų ir kojų sąnarius, pažeidimas nesimetriškas, t.y. pažeidžiami skirtingi kairės ir dešinės galūnės sąnariai. Sąnarių skausmas gal migruoti, t.y. pereiti iš vieno sąnario į kitą. Būdinga ir tai, kad nėra akivaizdaus tiesioginio ryšio tarp sąnario skausmo ir jo patinimo. Siekiant sumažinti sąnarių skausmus ir jų pažeidimą dažnai skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., meloksikamo (vaistinėse parduodamas pavadinimu Movalis ir kt.).
 

Ar sergant šia liga pažeidžiama oda?


Taip, oda – viena iš tų sistemų, kurios pažeidimas akivaizdžiai matomas. Būdingas drugelio formos bėrimas skruostų bei nosies srityje. Išlieka kelias dienas ar net savaites, bet itin retai būna skausmingas. Būdinga, kad odoje po buvimo saulėje atsiranda bėrimas arba pablogėja jau esančio būklė. Kai kuriems žmonėms vilkligė gali pasireikšti tam tikru diskiniu bėrimu. Išskiriama specifinė tik odos vilkligės forma, kai kiti organizmo organai lieka nepažeisti. Ketvirtasis ir mažiausiai specifiškas sisteminės raudonosios vilkligės odos požymis – plikimas. Jis neretai būna smilkinių srityje.
 

Kaip pažeidžiami inkstai?


Maždaug trečdaliui ligonių, sergančių šia liga, gali būti pažeisti inkstai. Pažeidimas gali būti nuo kliniškai nereikšmingo iki nefrozinio sindromo, kai su šlapimu netenkama didelio baltymų kiekio. Pradžioje pažeidimas gali būti matomas tik atlikus šlapimo tyrimą, vėliau gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas.
 

Kaip gydoma liga?


Gydymas visuomet priklauso nuo ligos sunkumo, nuo organų pažeidimo. Ligoniams gali būti skiriama kortikosteroidų preparatų, antimaliarinių vaistų, t.y. chlorochino (nors su maliarija ši liga neturi nieko bendra), metotreksato (imunosupresinis vaistas) ir kt. Dažnai gydymui skiriamas vaistų derinys. Kadangi pacientus dažnai vargina sąnarių skausmas, vienas iš skiriamų vaistų – nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Ne paslaptis, kad pagrindinis nepageidaujamas nesteroidinių vaistų poveikis – tai jų poveikis virškinamajam traktui, padidinta opų formavimosi rizika. Tai ypač aktualu, žinant, jog lėtinės ligos gydymas ilgalaikis. Todėl skiriant NVNU, stengiamasi parinkti saugesnį vaistą, kuo mažiau neigiamai veikiantį virškinamąjį traktą. Vienas iš jų yra meloksikamas. Jis paminėtas neatsitiktinai. Šis vaistas yra selektyvus, todėl nepageidaujamas poveikis pasireiškia kur kas rečiau, vaisto vartojimas saugesnis, tai itin aktualu vartojant vaistų ilgą laiką. Vartojant meloksikamą, opaligių, kaip komplikacijų, dažnis labai sumažėja. Gydomasis meloksikamo poveikis siejamas su uždegimo slopinimu. Beje, šis vaistas išleidžiamas ir injekuojamąja forma (ampulėmis).

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai