Kraujo paslaptys

Nuo seno žmonės tikėjo kraujo paslaptingumu, jo magiškąja jėga, svarba žmogaus sveikatai ir likimui. Kraujas iki šių laikų išliko stebuklingu skysčiu, kraujo donorystės būdu galinčiu kitam žmogui net dovanoti gyvybę. Ir šiandien senoviniuose rankraščiuose galima rasti surašytus receptus iš kraujo, kaip galima pasigaminti gyvybės eleksyro, grąžinančio jaunystę ir sveikatą. Pirmasis kraujo kūnelius pro nušlifuotus lęšius XVII amžiuje pamatė olandų mokslininkas Antonijus Levenhukas. Jo smalsus žvilgsnis nepraslydo pro netyčia ištryškusį kraujo lašelį. Garsieji lęšiai padėjo jam įžvelgti ir kraujo rutulėlius. Tai buvo pirmosios žmogaus ląstelės, kurias išvydo tyrinėtojo akis. Šiandien kraujas apibūdinamas kaip skystas audinys, sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo ląstelių: eritrocitų, leukocitų bei kraujo plokštelių (trombocitų). Kraujo ląstelės) sudaro apie 40–45 proc. viso kraujo tūrio. Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos: • pernešimo – kraujas perneša dujas (deguonį ir anglies dvideginį), maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą; • apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimo traumų metu; • kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą – palaiko nekintamą pH ir jonų pasiskirstymą.
 

Kaip kraujas cirkuliuoja organizme?


Kraujas iš širdies teka arterijomis, kurios audiniuose pereina į kapiliarus, šiems jungiantis, susiformuoja venos, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Taip keliaudamas jis pasiekia atokiausius audinius, palaiko ryšius tarp įvairių organizmo sistemų. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro apie 6–8 proc. visos kūno masės.
Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis „sandėliuojama“ blužnyje, kepenyse. Prireikus šios sankaupos išmetamos į bendrą kraujo apytaką (tuomet susitraukia blužnis ir todėl, staiga pradėjus bėgti, jaučiamas nemalonus tempimo jausmas po kairiuoju šonkaulių lanku). Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be didesnių sutrikimų. Taip yra todėl, kad stresinėmis situacijomis kraujotaka perskirstoma taip, kad svarbiausi organai (smegenys ir širdis) gautų pakankamą aprūpinimą.
Kraujo sudėtis visuomet yra vienoda, ir bet koks nukrypimas nuo normos rodo organizmo veiklos sutrikimą – ligą. Štai kodėl susirgus vienas pirmųjų atliekamų tyrimų yra kraujo tyrimas. Kraujas atspindi visą organizmo būklę.
 

Kraujo plazma


Kraujo plazma – tai gelsvas skystis. Ji sudaro apie 55–60 proc. kraujo tūrio –apie 2,5–3 litrus.
Didžiausią jos dalį sudaro vanduo, apie 6–8 proc. – baltymai, o likusią – mineralinės medžiagos, gliukozė, lipidai, aminorūgštys, ištirpę medžiagų apykaitos produktai ir kt.
Nekintamą plazmos elektrolitų koncentraciją palaiko inkstai. Dėl badavimo ar kitų priežasčių sumažėjus baltymų kiekiui kraujyje, skystis pereina iš kraujagyslių į audinius, ir taip atsiranda patinimai. Skystis gali patekti net į tuščiavidures kūno ertmes, pvz., kauptis pilvo ertmėje (tuomet labai padidėja pilvo apimtis, čia gali susikaupti net iki 10 litrų skysčio).


Svarbi baltymų dalis vadinama krešėjimo faktoriais, jie dalyvauja krešėjimo procesuose. Sergant gali padaugėti ar sumažėti baltymų, pakisti jų santykis (pvz., uždegimo ar infekcijos metu ir kt.). Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujo plazmoje svarbus vertinant cukrinio diabeto eigą. Dažnai tiriami kraujo plazmos riebalai ir cholesterolis, jų koncentracijos nustatymas svarbus aterosklerozės rizikai įvertinti. Remiantis įvairių medžiagų koncentracija kraujo plazmoje, galima diagnozuoti įvairius medžiagų apykaitos, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimus.
 

Eritrocitai


Tai – raudonosios kraujo ląstelės. Jos yra disko formos, abipus įgaubtos ląstelės, neturinčios branduolio. Vidutinis jų skersmuo yra 7,5 µm. Normaliai vyrų organizme eritrocitų yra 4,5–5,5 x 1012/l, o moterų – 4–5,1 x 1012/l.
Eritrocitų funkcija – deguonies pernešimas organizme iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius, kur jis pašalinamas. Eritrocito funkciją lemia jo viduje esantis raudonos spalvos baltymas hemoglobinas. Deguonis jungiasi prie hemoglobino. Šio baltymo spalva suteikia eritrocitui ir visam kraujui raudoną spalvą. Plaučiuose prijungiamas deguonis, ir kraujas įgauna skaisčiai raudoną spalvą (tai arterinis kraujas, kuris teka arterijomis), audiniuose deguonis atiduodamas ir prijungiamas anglies dvideginis – tuomet kraujas tampa tamsiai raudonu (vadinamu veniniu krauju ir teka venomis ). Hemoglobino kiekis kraujyje – svarbus žymuo, vyrų kraujyje jo yra 135–160 g/l, o moterų – 120–150 g/l.
Eritrocitų kiekio padidėjimas kraujyje gali atsirasti sergant lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis ir kt. Kai eritrocitų ir hemoglobino kiekis sumažėja, susergama mažakraujyste (anemija). Mažakraujystė atsiranda netekus kraujo, taip pat kai maiste trūksta geležies, vitamino B12, folio rūgšties, kartais būna dėl įgimtų ar kitų priežasčių.
 

Leukocitai


Tai – baltosios kraujo ląstelės, kurių kraujyje normaliai yra 4–9 x 109/l. Jos didesnės už eritrocitus Leukocitų yra kelios rūšys, kiekviena atlieka savo funkciją. Todėl be bendro leukocitų skaičiaus kraujyje nustatoma leukocitų formulė – tai atskirų leukocitų rūšių skaičius ir jų santykis.
Leukocitai gaminami ir bręsta kaulų čiulpuose bei blužnyje, limfmazgiuose, čiobrialiaukėje. Leukocitai gyvuoja nuo kelių valandų iki kelerių metų.
 

Trombocitai


Tai kaulų čiulpuose esančių ląstelių atplaišos. Normaliai jų kraujyje yra 180–320 x 109/l. Tačiau jų skaičius labai kinta. Po operacijų, praradus daug kraujo, pašalinus blužnį, sergant kai kuriomis infekcinėmis ar navikinėmis ligomis, trombocitų padaugėja, – mediciniškai tai vadinama trombocitoze.
Trombocitų skaičiaus sumažėjimas kraujyje – trombocitopenija – atsiranda tuomet, kai pažeidžiami kaulų čiulpai, susergama ūminėmis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste. Trombocitai yra maži, netaisyklingos formos kraujo kūneliai. Svarbiausia trombocitų funkcija – dalyvavimas kraujo krešėjime. Trombocitai pirmieji prilimpa prie pažeistos kraujagyslės sienelių, aktyvina krešėjimo faktorius, kol galiausiai susidaro trombas ir kraujavimas sustoja.
 

Kraujo perpylimas ir kraujo grupės.


Netekusiam kraujo žmogui būtinas kraujo perpylimas. Tuomet naudojamas konservuotas donorų kraujas. Kraujo perpylimas – tai tarsi organo persodinimas. Jo metu gali kilti įvairių komplikacijų, todėl perpylimas atliekamas labai atidžiai. Iš pradžių atliekamas kraujo grupių tapatumo mėginys. Kraujas yra keturių grupių: O (nulinės arba pirmos), A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos). Be to, svarbu atsižvelgti į rezus (Rh) faktorių. Prieš perpylimą donoro kraujas patikrinamas, ar nėra užkrėstas AIDS, hepatito virusais, kitomis ligomis.
Kartais perpilamas ne visas kraujas, o tik jo dalis. Eritrocitų masė perpilama tuomet, kai yra labai ryški mažakraujystė.
Jei žmogus kraujuoja dėl krešėjimo faktorių arba trombocitų stokos, perpilama šviežia šaldyta plazma arba trombocitų masė.
 

Kaulų čiulpų persodinimas.


Visos kraujo ląstelės bręsta. Dėl įvairių priežasčių šios ląstelės gali pakisti ir tapti vėžine ląstele. Vėžinėms ląstelėms būdingas labai greitas dauginimasis, nereaguojant į jokius reguliavimo veiksnius. Greitai tokių pakitusių kraujo ląstelių prisidaugina labai daug – susergama kraujo vėžiu (leukemija). Vėžinės ląstelės paveikia visas kitas sveikas kraujo ląsteles – atsiranda mažakraujystė, dėl trombocitų stokos pradedama kraujuoti.
Vienas iš leukemijų gydymo būdų – kaulų čiulpų persodinimas (transplantacija). Tai sudėtinga ir brangi procedūra. Pirmiausia reikia parinkti tinkamą donorą, kad vėliau neįvyktų atmetimo reakcijos. Specialiais vaistais yra sunaikinamos sergančiojo kraujo ląstelės. Po to į veną lašinamos specialiai paruoštos ir išskirtos donoro kraujo kamieninės ląstelės. Šios prigyja kaulų čiulpuose, pradeda daugintis ir suformuoja naują sveikų kraujo ląstelių būrį.
Kaulų čiulpų persodinimui būtinos ypač sterilios sąlygos, nes sergantysis net keletą savaičių neturi savo leukocitų, kurie atsakingi už kovą su infekcijomis, todėl išlieka labai didelė tikimybė susirgti menkiausia infekcija, nuo kurios žmogus gali net mirti.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai