Mūsų žarnyno gyventojai

Pastaruoju metu labai išaugo susidomėjimas žarnyno mikroflora ir jos įtaka žmogaus organizmo sveikatai. Susidomėjimą pastūmėjo pripažinimas, kad kai kurių virškinamojo trakto ligų, tokių kaip Krono liga, opinis kolitas, kolorektalinis vėžys, patogenezėje svarbų vaidmenį atlieka žarnyno bakterijos.
 

Žarnyno „gyventojai“ pradedant nuo gimimo ...


Virškinamojo trakto kolonizacija bakterijomis prasideda iš karto po gimimo. Žarnyno floros sudėčiai ir gausumui įtakos turi gimdymo būdas (gimę kūdikiai ne natūraliu būdu, o atliekant Cezario pjūvį, daug vėliau įgyja reikiamą bifidobakterijų skaičių), antibiotikų vartojimas, higienos lygis. Naujagimių mikroflora pirmąsias gyvenimo savaites greitai keičiasi ir iki 2 metų amžiaus skiriasi nuo suaugusio žmogaus. Žindomų kūdikių žarnyno mikrofloroje dominuoja bifidobakterija, o dirbtinai maitinamų – klostridija (patogeninis organizmas), todėl pirmiesiems yra mažesnė infekcinio viduriavimo ir nekrozinio enterokolito išsivystymo rizika.
Kiekviena bakterijų rūšis atlieka tam tikrą vaidmenį, o jų santykis turi įtakos sveikatai. Pagal tai, kokios rūšys dominuoja mūsų žarnyne, priklauso ir mūsų sveikata.
 

... iki suaugusio žmogaus


Kiekvieno suaugusio žmogaus žarnyno mikrofloros sudėtis yra individuali ir nekintama. Žmogaus žarnyne yra daugiau nei 400 rūšių bakterijų. Jų yra net 20 kartų daugiau nei visų žmogaus organizmo ląstelių. Mažiausiai yra skrandyje, daugiausiai – storojoje žarnoje. Bakterijos sudaro net 60 proc. fekalijų masės. Viename grame storųjų žarnų turinio gyvena 10–1000 milijardų bakterijų.
 

Mūsų virškinamojo trakto mikrofloros sudėčiai turi įtakos šie veiksniai:


• Maisto medžiagos.
• Virškinimo sulčių sekrecija.
• pH.
• Virškinimas ir rezorbcija.
• Peristaltika.
• Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas – nuolatinis skubėjimas, sukeliantis stresus, maitinimasis, negalvojant ką, kiek ir kada valgai, sėslus darbas, alkoholis, rūkymas ir labai svarbus veiksnys – savarankiškas gydymasis antibiotikais.
Suaugusiųjų žarnyno mikroflora paprastai stabili, jos sudėtis pasikeičia tik esant patologinėms būklėms, pvz., infekciniam viduriavimui, vartojant antibiotikų.


 

Kuo bakterijos „užsiima“ mūsų žarnyne?


Daugelis žmonių netinkamai yra įsitikinę, kad maistą virškina skrandžio sultys, o viduriuose esančios bakterijos yra blogis, kurį reikia tuoj pat naikinti. Žmonės net neįsivaizduoja, kokia begalinė ir įvairialypė gyvūnija – bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų žarnyne gimsta, gyvena, dauginasi, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Tad drąsiai galima sakyti, kad žmogus yra tik savo naudingųjų bakterijų nešiotojas.
Žarnyne esančių bakterijų bijoti nereikia, nes vienos iš jų skaido mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina kai kurias maistingąsias medžiagas, palaiko reikalingą pH, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan. Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus (B ir K grupės) taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu.
Paprastai vietinės bakterijos yra gerai prisitaikiusios prie esamų sąlygų, kad svetimos turi labai mažai galimybių čia įsikurti. „Naujokai“ dažniausiai pašalinami kartu su žarnyno turiniu. Tačiau, kai santykinai padaugėja kai kurių bakterijų ir jos pradeda vyrauti, tuomet gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Pvz., pieno rūgšties bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri rūgština žarnyno turinį ir sudaro nepalankias sąlygas žalingoms bakterijoms veistis. Užgožus šias „gerąsias“ bakterijas, atsiranda grėsmė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis.
 

Kai sveikųjų bakterijų trūksta, žarnyną „užpuola“ ligos


Kai mūsų viduriuose esančios bakterijos yra gerai subalansuotos, žmogus gali valgyti įvairų maistą, gerti įvairų vandenį, nes jo viduriuose esančios sveikos bakterijos lengvai susidoroja su daugelio ligų sukėlėjais.
Tačiau, jei pasikeičia mikrofloros sudėtis, – atsiranda disbakteriozė, kurią gali išprovokuoti ar pasunkinti įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai :
• Ūminis gastroenteritas – tai skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimas.
• Alerginės ligos: buvo nustatyta, kad naujagimių žarnyno mikrofloros skirtumai skatina atopijos išsivystymą.
• Uždegiminės žarnų ligos (UŽL) – žarnyno mikroflora neabejotinai skatina UŽL vystymąsi. Tai gali būti Krono liga, opinis kolitas ir kt.
• Netinkama mityba – picerijų, greito maisto ir visokių kitokių prasto konservantais perkrauto maisto gamintojų atakos radikaliai pakeitė lietuvių mitybos įpročius. Lietuvių žarnyno mikroflora nebesuspėja su mitybos pokyčiais.
• Dirgliosios žarnos sindromas – būklė pablogėja po valgio, gali išryškėti vieno ar kelių maisto medžiagų netoleravimas.
• Lėtinis vidurių užkietėjimas – kiek dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones. Tai siejama su metams bėgant ryškėjančiais žarnyno floros pokyčiais. Ryškiausiai išmatose sumažėja bifidobakterijų koncentracija.
• Antibiotikų sukeltas viduriavimas – antibiotikai žudo ne tik ligas sukeliančius mikrobus, bet ir gerąsias bifidobakterijas. Tuomet žūva „geroji“ žarnyno mikroflora (sumažėja bifidobakterijų) ir sutrinka virškinimas žarnose. Tokiu atveju siūlomas gydymas bakteriniais preparatais ir naudingųjų bakterijų augimą skatinanti dieta.
• Imunosupresantų vartojimas –žmonėms po organų transplantacijų, sergantiems įvairių lokalizacijų navikais mikroflora būna pakitusi.
 

Kaip atnaujinti „gerąją“ mikroflorą?


Vaistinėse yra specialių papildų su žarnynui reikalingomis bakterijomis, kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą. Specialiai vartojami papildai žarnyno florai yra kaip „naujokai“ ir negalės ilgam čia įsitvirtinti (tik keletui savaičių), todėl, esant poreikiui, juos reikia vartoti reguliariai. Apsigyvenusios naudingos bakterijos žarnyne daro teigiamą poveikį sveikatai: palaiko floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo.
 

VEGA ACIDOPHILUS BIFIDUS kompleksas


Maisto papildas. 30 kapsulių.
Ne pieninės kilmės probiotikas žarnyno mikrofloros balansui atstatyti ir išlaikyti. Daugiau nei milijardas naudingų mikroorganizmų su fito-antioksidantais ir
prebiotikais.
Vartojimas: Kūdikiams – tik gydytojui rekomendavus, vaikams ir suaugusiems – 1-2 kapsulės per dieną valgio metu arba pagal gydytojo rekomendaciją. Kapsulę galima ardyti, jos turinį subėrus į nedidelį kiekį vandens, vartoti pagal rekomendacijas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai