Kodėl senelis „nusikalba“?

Psichiatrams neretai tenka susidurti su situacija, kai jauni giminaičiai teiraujasi, kaip elgtis su artimu senu žmogumi, kuriam „vaidenasi“ (mato nesančius realybėje vaizdus ir nė neabejoja jų tikrumu)? Ir pagaliau – kas tai yra ir ką tai reiškia? Įdomiausia yra tai, kad lėtiniais atvejais artimieji neretai kreipiasi tik praėjus keletui mėnesių nuo šių reiškinių pradžios, manydami, kad tai – senatvės „norma“, o gal ir nesitikėdami pagalbos. Aprašytas ligos vaizdas yra toks būdingas, kad diagnozė yra aiški net nemačius ligonio. Daug sunkiau yra su šios būklės priežasties nustatymu. Tai – delyras. Jis gali būti ūminis, poūmis ir lėtinis. Pastarasis gali užsitęsti net iki pusmečio. Delyras gali išryškėti bet kokio amžiaus žmogui, bet dažniau vyresniems nei 50 metų. Šis sindromas gali būti skirtingo sunkumo, nuo vos pastebimo iki sunkaus, reikalaujančio neatidėliotinos psichiatro pagalbos. Be to, būklės intensyvumas gali kisti ne tik dienų, bet ir valandų laikotarpiu.
 

Delyrui yra būdinga keletas simptomų grupių
• Sąmonės ir dėmesio sutrikimas. Dėl sutrikusios sąmonės pacientas gali būti neorientuotas aplinkos ir laiko atžvilgiu, pvz., nežinoti dabartinės datos, sunkesniais atvejais ir kur esąs, bet žinoti, kas jis ir kiek jam metų. Taip pat yra sumažėjusi galimybė išlaikyti, sutelkti, nukreipti ir perkelti dėmesį.
• Suvokimo iškreipimas, iliuzijos ir haliucinacijos, dažniausiai regimosios (žmogus mato realybėje nesančius vaizdus, dažnai jais tiki ir neteisingai interpretuoja realybę, pvz., sako, kad buvo atėję į svečius iš tikrųjų mirę žmonės. Atmintis, susijusi su neseniai buvusiais įvykiais sutrikusi, bet puikiai išlikusi seniai vykusiems (prisimena, kaip lankė mokyklą, bet pamiršta, ką valgė pusryčiams).
• Pagreitėję ar sulėtėję judesiai, kalbos tempas, pailgėjęs reakcijos laikas, sustiprėjusios sujaudinimo reakcijos.
• Sutrikęs miego ir budrumo ciklas. Dažnai sujaudinimas ir haliucinacijos pasireiškia naktimis, dieną žmogus mieguistas, o pakalbinus – nepasireiškia jokių simptomų. Naktimis ligonius gali varginti sapnai ir košmarai, kurie pabudus gali tęstis kaip haliucinacijos. Kadangi dieną gali nebūti jokių psichikos sutrikimo požymių, naktiniai sąmonės sutrikimai, ypač jei jie kartojasi ne kasnakt, gali būti palaikomi „sapnu“ ir į juos neatkreipiama pakankamai dėmesio.


• Emocijų sutrikimai, t.y. depresija, nerimas, baimė, dirglumas, apatija, suglumimas ar net pakili nuotaika.
Dažniausia aprašytos būklės priežastis – apsinuodijimo ar abstinencijos būklė. Apsinuodyti galima alkoholiu, narkotikais, įvairiais vaistais. Vyresniame amžiuje delyras gali pasireikšti pavartojus ir įprastines, netoksines raminamųjų, vaistų nuo Parkinsono ligos ar arterinės hipertenzijos dozes. Panaši į aprašytą būklė gali pasireikšti dėl tam tikrų medžiagų, pvz., vitamino B1 trūkumo. Bet kuri vidaus organų liga gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, o tai gali sukelti delyrą (toksinių medžiagų kaupimasis, sukeltas inkstų, kepenų ligų, dehidratacija – skysčių netekimas, hipoglikemija – gliukozės trūkumas, hipoksija – deguonies trūkumas ir t.t.). Pagyvenusių žmonių smegenys jautrios ūminių infekcijų, galvos traumų, kraujotakos sutrikimų, auglių, pooperacinių būklių sukeltiems organizmo pakitimams, ir reakcija į juos gali pasireikšti delyru.
Visada, kai delyras pasireiškia vyresnio amžiaus žmogui, tikslinga ištirti jo atmintį: delyras gali reikšti demencijos pradžią. Ypač reikia atkreipti dėmesį, kaip artimasis prisimena neseniai vykusius įvykius, ar nepasiklysta, ar prisimena, ką nupirkti parduotuvėje, ar kalbant netrūksta žodžių, ar moka susimokėti mokesčius, pats išgerti vaistus, susiskaičiuoti pinigus, naudotis visuomeniniu transportu, ar nepasiklysta mažiau pažįstamoje aplinkoje. Jei pasireiškia bent keletas iš šių simptomų, tai gali reikšti Alzheimerio ligos pradžią. Tada, patekus į mažiau pažįstamą aplinką, sergančiajam gali pasireikšti delyras, jis gali pradėti „nusikalbėti“ – tai viena iš dažniausių situacijų, kai vyresniame amžiuje pasireiškia delyras.
Patarimai ligonio artimiesiems
• Bet kuriuo atveju, net pasireiškus nesunkiam vienkartiniam delyro epizodui, tikslinga apie tai informuoti gydantį šeimos gydytoją, kad jis atkreiptų dėmesį į galimą vidaus organų patologiją.
• Jei būklė ūminė ir sunki, gydyti turi psichiatras, kai kuriais atvejais – net stacionare, nes delyro metu pacientas gali sužaloti save ir kitus, gali išeiti iš namų, pasiklysti ir pan. Jei yra aiški somatinė patologija, pirmiausia reikia gydyti ją.
• Visada reikia ieškoti priežasties, galėjusios sukelti delyrą.
• Bendravimas su pažįstamais žmonėmis, ligonio nuraminimas mažina suglumimą.
• Stengtis be būtino reikalo nekeisti ligonio aplinkos.
• Naudoti priemones, kurios primintų konkretų vietą ir laiką (laikrodžiai, kalendoriai).
• Nevartoti jokių vaistų be gydytojo rekomendacijos. Dauguma plačiai paplitusių raminamųjų (trankviliantų) patys gali sukelti ar pasunkinti delyrą ar atminties sutrikimą.
• Vienas iš vaistų, tinkančių gydyti vyresnio amžiaus žmonių delyrą, yra tiapridas (vaistinėse parduodamas Tiapridal pavadinimu). Šis vaistas veikia švelniai, ramina, gerina miegą, slopina priešiškumą, agresyvumą, haliucinacijas, nerimą, padidėjusį dirglumą. Net vartojant jo ilgą laiką, nepasireiškia virškinimo ir kitų vidaus organų sutrikimų. Dozė yra individuali, dažniausiai reikia vartoti po 2–4 tabletes (po 100 mg) per parą. Atsargiai skiriamas žmonėms, kuriems pasireiškia Parkinsono ligos simptomų. Vaistas nesukelia priklausomybės, jo vartoti galima staiga pradėti ir nutraukti. Be to, vaistas yra veiksmingas esant lėtiniams skausmams, kurie dažnai vargina pagyvenusius žmones.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai