Kad nejaustum skausmo. Narkozė (anestezija)

Kiekviena operacija - tai didžiulis stresas žmogaus organizmui. Operuojant pažeidžiami audiniai, netenkama skysčių, gali sutrikti įvairios organizmo funkcijos. Kad taip neatsitiktų, šalia chirurgo visuomet yra dar vienas žmogus - gydytojas anesteziologas. Jis neleidžia mums jausti skausmo, palaiko kvėpavimą ir kaip angelas sargas nesitraukia nuo operacijos pradžios iki tol, kol pabundame. Be jo neįvyktų nė viena operacija. Plačiau apie narkozę ir gydytojo anesteziologo darbą sutiko papasakoti KAK Anesteziologijos klinikos vadovė, doc. Irena MARCHERTIENĖ.
 

[klausimas]- Gal galite trumpai apžvelgti narkozės atsiradimo istoriją?[/klausimas]
- Anglų chirurgas Mortonas 1846 m. pirmasis panaudojo eterį operacijos nuskausminimui. 1996 m. visas pasaulis šventė narkozės 150 metų jubiliejų. Šiam įvykiui buvo skirtas ir pasaulinis Vilu kongresas, o Pasaulio anesteziologų kongrese Sidnyje šią dieną įvyko specialus posėdis.
Lietuvoje pirmieji narkozę po metų atliko gydytojai Adamovičius ir Lekavičius. Jos 150 metų jubiliejų šventėme 1997 metų spalio 5 dieną.
Po eterio buvo pradėtas naudoti chloroformas, linksminančios dujos, chloretilas. Maždaug šimtą metų narkozė panaudota tik uždedant atvirą kaukę, vėliau atsirado primityvūs aparatai. Nauja narkozės era prasidėjo 1942 m., atradus raumenis relaksuojančius kurarė preparatus. Tuomet pradėtas panaudoti endotrachėjinis nuskausminimas, sustabdant žmogaus kvėpavimą. Lietuvoje pirma endotrachėjinė narkozė atlikta 1955 metais. Jai atsiradus smarkiai pagerėjo operacijos sąlygos, pradėjo vystytis visos “ertminės” chirurgijos kryptys: plaučių, širdies chirurgija, neurochirurgija.
Šiuo metu anesteziologija vystosi neįtikėtinai sparčiai. Tobulėja technika, ligonių stebėjimo aparatūra. Operacijos metu valdomos visos gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, kraujotaka, skysčių ir elektrolitų balansas, atstatomas netekto kraujo kiekis. Be kvalifikuoto anesteziologo net geriausias chirurgas yra bejėgis.
- [klausimas]Kokie vaistai naudojami narkozei?[/klausimas]
- Šiuolaikinė narkozė - daugiakomponentė. Jai naudojami vaistai, selektyviai veikiantys įvairias organizmo funkcijas, kurias norime sustabdyti: preparatai, veikiantys tik sąmonę (dėl jų poveikio pasireiškia amnezija); veikiantys skausmo centrus (dėl jų nejaučiame skausmo); relaksuojantys raumenis (atpalaiduoja raumenis); neuroleptikai (kai reikia sustabdyti nervinius impulsus iš plaučių, širdies ir kitų vidaus organų). Šie vaistai skiriami lygiagrečiai, tam tikrais laiko tarpais.
[klausimas]- Kokie yra narkozės būdai? Kada parenkamas bendrasis ir kada - vietinis nuskausminimas?[/klausimas]
- Beje, terminas “narkozė”, įvestas Pavlovo, yra nevartojamas. Dabar sakome “bendrasis nuskausminimas” ir “vietinė anestezija”. Tai ir yra narkozės (vis dėlto sunku atsisakyti šio žodžio dėl jo trumpumo ir patogumo - aut.past.) rūšys. Kai sakome “anestezija” - kalbame apie skausmo jutimo sustabdymą tam tikroje kūno vietoje. Šiuo atveju žmogaus sąmonė nenuslopinama. Anesteziją galima suskirstyti į infiltracinę (panaudojama atlikti smulkioms intervencijoms); gleivinių anesteziją (vaistai lašinami į akį, patepama nosiaryklė); laidinę anesteziją (nuskausminamieji suleidžiami į nervinius laidus, panaudojama galūnių operacijoms). Jei operacija atliekama didesnėje srityje (pavyzdžiui, kojų venų operacija) - suleidžiama vaistų į stuburo kanalą. Tai - spinalinė anestezija. Dar yra epidurinis nuskausminimas, vaisto suleidžiant ne į stuburo kanalą, bet šalia jo.
Bendrojo nuskausminimo metu nuslopinama sąmonė, refleksai, kvėpavimas (ne visada). Toks nuskausminimas reikalingas vaikams, kadangi jiems sunku nejudėti net ir mažos intervencijos metu.

Visos didesnės, “ertminės” operacijos (krūtinės ląstos, širdies, galvos smegenų, stuburo, stambių kraujagyslių) taip pat atliekamos panaudojant bendrąjį nuskausminimą. Pavyzdžiui, pradėjus operuoti apendicitą panaudojant narkozę, operacijos rezultatai daug geresni, nes chirurgas turi geresnes sąlygas išsitraukti žarną ir apžiūrėti pilvo ertmę. Vietinė anestezija panaudojama tik paviršinėje chirurgijoje.
[klausimas]- Ką pacientas būtinai turi pasakyti anesteziologui prieš operaciją?[/klausimas]
- Reikia pasakyti apie buvusias anestezijas, jų eigą, periodą po narkozės. Ar pasireiškė pykinimas, vėmimas, galvos skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai. Tokiu atveju anesteziologas skirs profilaktikos priemones. Būtina pasakyti apie alergiją vaistams.
[klausimas]- Kaip žmogus paruošiamas operacijai? Galbūt ruošiamas ir psichologiškai?[/klausimas]
- Pačiam ligoniui nieko daryti nereikia. Planiniai ligoniai atvyksta jau ištirti. Anesteziologas įvertina paciento būklę, rizikos faktorius, jei reikia - skiria papildomus tyrimus. Paruošimas operacijai ir anestezijos parinkimas priklauso nuo žmogaus būsenos. Jei praktiškai sveikas žmogus staiga susirgo apendicitu - situacija vienokia, o jei serga apendicitu jau trečią parą ir išsivystė pilvaplėvės uždegimas, intoksikacija - situacija jau visai kitokia. Tokį ligonį reikia specialiai paruošti, anestezijos ir operacijos eiga gali būti labai nesklandi.
Anesteziologas įvertina ir žmogaus nervų sistemos tipą, emocinės įtampos lygį (atsižvelgiant į tai, kaip žmogus miega, ar bijo operacijos). Žmonėms, kurių nervų sistema labili, reikalingas ilgesnis paruošimas. Prieš operaciją dėl emocinės įtampos gali pakilti kraujo spaudimas - taip žmogus reaguoja į stresą. Tuomet skiriami raminamieji, o ne spaudimą mažinantys vaistai. Į operacinę pacientas turi pakliūti visiškai ramus. Ir pats žmogus turėtų stengtis nusiteikti teigiamai.
-[klausimas] Kuo skiriasi vaikų paruošimas operacijai?[/klausimas]
- Ne taip seniai vaikai būdavo per prievartą vežami į operacinę. Vaikas nežino, kas jam bus daroma, klykia, yra surišamas, per jėgą suleidžiami vaistai į veną. Mažylis nusiramina tik uždėjus kaukę, kai užmiega. Šiuo metu taip nėra. Dabar vaikas užmigdomas palatoje, mamos akivaizdoje. Užsienyje mamos lydi net iki operacinės ir dalyvauja anestezijos pradžioje. Teko girdėti Olandijos gydytojų pranešimą. Ten daug dėmesio skiriama vaiko paruošimui operacijai: mama vieną savaitę guli ligoninėje kartu su vaiku, medicinos seserys atneša vaikui žemuogėmis kvepiančią kaukę, užsideda ją sau, uždeda lėlėms, parodo, kaip suleisti lėlei vaistus į veną. Taip vaikas išmoksta nebijoti operacijos, nes jis iš anksto žino viską, kas vyks.
[klausimas]- Ar pacientas gali pasirinkti nuskausminimo būdą?[/klausimas]
- Ne visada. Žmogus negali pasakyti: “Aš atsisakau narkozės, noriu viską matyti ir jausti”, kai operuojama širdis ar plaučiai, t.y. kai būtinai reikia bendrojo nuskausminimo. Bet, pavyzdžiui, moteris gali pasirinkti gimdymą be nuskausminimo, epidurinę nejautrą, arba, jei nori, nuskausminimą, kad išvis nieko nejaustų.
[klausimas]- Koks efektyviausias gimdymo nuskausminimas?[/klausimas]
- Labai geras ir populiarus yra epidurinis natūralaus gimdymo nuskausminimas. Jis mažiausiai pavojingas motinai ir kūdikiui. Jei techniškai atliekamas gerai, komplikacijų nebūna.
[klausimas]- Kiek narkozių nepavojinga sveikatai? Ar tikrai narkozė sutrumpina žmogaus gyvenimą 1-2 metais?[/klausimas]
- Yra pacientų, kuriems narkozė reikalinga 50 ar net 100 kartų. Nudegę ligoniai tvarstomi kas antrą parą ir kiekvieną kartą panaudojant narkozę, kol žaizda apsivalo ir paruošiama odos transplantacijai. Tai, kad narkozė trumpina gyvenimą - netiesa. Neigiamai veikia komplikuota operacijos eiga (jei išsivysto šokas, ilgam nukrenta kraujo spaudimas). Naudojame medžiagas, kurios labiausiai tinka konkrečiam žmogui. Pavyzdžiui, halotanas neigiamai veikia kepenis, todėl jis neskiriamas, jei žmogus serga kepenų liga, gimdyvėms. Viena dvi narkozės žmogui tikrai nesutrumpina gyvenimo.
[klausimas]- Ir vis dėlto kokios galimos narkozės komplikacijos?[/klausimas]
- 20 proc. pacientų po narkozės vargina pykinimas, vėmimas. Apie tai gydytojas turėtų perspėti. Kad to nebūtų, prieš operaciją galima skirti zofraną (patikimumas 90 proc., viena ampulė kainuoja 50 Lt). Jei ligonis negali nusipirkti šių vaistų, skiriame pigesnius - droperidolį, cimetidiną, kurių yra ligoninėje.
Grėsminga komplikacija yra kvėpavimo sustojimas jau atsigavus po narkozės. Opiatai (fentanilas) ilgai išlieka audiniuose po operacijos ir mažina kvėpavimo centro jautrumą deguonies badui, žmogus retai kvėpuoja, tačiau nejaučia oro trūkumo, nors jau yra pamėlynavęs. Reikia stebėti ligonį, raginti, kad kvėpuotų, neleisti, kad užmigtų. Kvėpavimo sustojimo riziką didina raminamųjų vaistų skyrimas po operacijos.
Kartais pasitaiko orientacijos sutrikimas, tačiau dėl to dažniau kalta ne narkozė, o gulėjimas vienoje padėtyje ant operacinio stalo, kartais - galva žemyn. Retai pasitaiko, kai žmogus atgauna sąmonę operacijos metu - tuomet papildomai suleidžiama vaistų.
[klausimas]- Per kiek laiko prabundama po narkozės?[/klausimas]
- Tai priklauso nuo naudotų vaistų. Jei operacija nesudėtinga - ligonis pabunda ant operacinio stalo, pats nulipa ir nuvežamas į palatą jau būdamas sąmoningas. Jei atliekama labai sudėtinga operacija (pavyzdžiui, širdies), net neplanuojame ankstyvo ligonio pabudimo, kadangi dar kurį laiką po operacijos naudinga palaikyti dirbtinį kvėpavimą, atstatyti normalią kūno temperatūrą, o tai trunka 3-5 val. Po dirbtinės kraujotakos panaudojimo turi atsistatyti širdies metabolizmas, deguonies apykaita, širdies raumens funkcija. Per anksti nutraukus narkozę gali prasidėti širdies nepakankamumas.
Po narkozės pacientai 6 valandas turi būti intensyviai stebimi pooperacinėje palatoje, kol visiškai atgauna sąmonę, pradeda kvėpuoti, atsiranda raumenų tonusas, ir tik po to perkeliami į bendras palatas.
[klausimas]- Kokie žmonės sunkiau toleruoja narkozę, sunkiau prabunda?[/klausimas]
- Tai priklauso nuo būklės prieš operaciją. Blogiau narkozę pakelia sergantys sunkia cukrinio diabeto forma, nutukę, senyvo amžiaus žmonės. Tada koreguojamos vaistų dozės.
[klausimas]- Ar gali narkozė kaip nors paveikti žmogaus psichiką (pavyzdžiui, teko matyti, kaip viena pacientė po operacijos ėmė lakstyti po palatą, keiktis, apšaukė medicinos personalą, o vėliau nieko neprisiminė)?[/klausimas]
- Tai atsitinka retai ir priklauso nuo žmogaus nervų
sistemos tipo. Tokios reakcijos dažniau pasitaiko isteriškiems žmonėms, labai bijantiems operacijos. Veikiant narkozei atsipalaiduoja požievio veikla (išnyksta žievės kontrolė). Padeda raminamieji vaistai.
[klausimas]- Ar galima užsikrėsti kokia nors infekcija per endotrachėjinį vamzdelį? Kaip šie vamzdeliai dezinfekuojami?[/klausimas]
- Endotrachėjiniai vamzdeliai iš viso neturi būti dezinfekuojami, po operacijos juos reikia išmesti. Mūsų Respublika chirurgo A.Tamašausko iniciatyva gavo didžiulę 1,7 mln. Lt vertės endotrachėjinių vamzdelių labdarą iš Japonijos. Jų užteks trejiems metams.
[klausimas]- Dėl kokių priežasčių pasitaiko atvejų, kai jaunas žmogus miršta narkozės veikimo pradžioje, net nepradėjus operuoti?[/klausimas]
- Kiekvienas vaistas gali sąlygoti mirtį, nesvarbu, ar jis panaudotas narkozei, ar ne. Teko stebėti klinikinę mirtį ligonės, kuriai įvyko bronchų spazmas dėl alerginės reakcijos penicilinui, lašintam gretimoje lovoje gulinčiai ligonei. Jos atgaivinti nebuvo įmanoma. Narkozei naudojamos medžiagos gali sukelti alergines reakcijas, kurių sunkiausia forma yra anafilaksinis šokas. Jis pasireiškia kvėpavimo takų spazmu, širdies ritmo sutrikimais. Alergiški ligoniai operacijai paruošiami pagal specialią schemą. Skiriame antihistamininius vaistus, hormonų preparatus. Tačiau negalime garantuoti, kad net nuo paprasčiausio sedukseno neįvyks alerginė reakcija. Ji gali kilti netgi atliekant odos mėginį dėl alergijos. Šito numatyti neįmanoma. Tokie atvejai itin reti, bet, deja, dažniausiai baigiasi tragiškai.
[klausimas]- Ačiū už pokalbį.[/klausimas]

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai