Vegetacinė nervų sistema ir jos sutrikimai

NERVŲ SISTEMA SUSIDEDA IŠ TRIJŲ DALIŲ: CENTRINĖS (VALDANČIOS MĄSTYMĄ, JAUSMUS), PERIFERINĖS (VALDANČIOS JUDESIUS IR JUTIMUS) IR VEGETACINĖS.
 

VEGETACINĖ NERVŲ SISTEMA ATLIEKA KELETĄ LABAI SVARBIŲ FUNKCIJŲ


Pirma, ji valdo visų vidaus organų veiklą ir užtikrina prisitaikymą prie aplinkos. Pavyzdžiui, vegetacinė nervų sistema ateina į pagalbą, kai atliekame fizinį darbą: pagilėja kvėpavimas, širdis plaka greičiau ir aprūpina raumenis krauju bei deguonimi; kai karšta, išsiplečia kraujagyslės, todėl kūnas neperkaista, o būnant šaltyje kraujagyslės susitraukia, ir mes nesušąlame.
Antra, vegetacinė nervų sistema neleidžia jausti, kaip dirba mūsų vidaus organai. Organizmo viduje įvyksta daug mechaninių judesių, pavyzdžiui, susitraukinėjant širdžiai slankioja nerviniai rezginiai, juda vidaus organai. Jeigu vegetacinė nervų sistema yra pažeista, išsireguliavusi, mes pradedame jausti net ir normalų savo vidaus organų darbą.
Trečia, vegetacinė nervų sistema yra atsakinga už organizmo išsaugojimą grėsmės metu: jeigu kas nors puola, iš antinksčių į kraują patenka adrenalinas - gyvybiškai svarbi medžiaga, kuri paruošia organizmą kovai ar pasitraukimui iš grėsmingos situacijos. Tai adrenalinas kaltas, kad tuo metu pakyla kraujo spaudimas, tankiau plaka širdis, pradedame bijoti, tankiau kvėpuoti. Taip vyksta tik todėl, kad galėtume greičiau pasitraukti iš grėsmingos situacijos ir išsaugoti gyvybę. Vegetacinė nervų sistema padeda organizmui išgyventi įvairiose situacijose - ir ramybės, ir ekstremalios grėsmės metu, todėl labai svarbu, kad ji galėtų dirbti normaliai ir harmoningai.
 

NERVINĖS KILMĖS VIDAUS ORGANŲ SUTRIKIMAI


Vegetacinės nervų sistemos veiklos sutrikimas gali atsirasti ir ankstyvoje vaikystėje, ir vyresniame amžiuje. Jo priežastys pačios įvairiausios: motinos ligos nėštumo metu; skaudi, nemaloni patirtis ir nesaugumo jausmas ankstyvoje vaikystėje; auklėjimas nedarnioje šeimoje; infekcinės ligos; nuolatiniai stresai darbe; nepasitenkinimas savimi ir savo aplinka; emocinis ir fizinis pervargimas. Sutrikus vegetacinei nervų sistemai, gali pasireikšti įvairiausi vidaus organų sutrikimai: spazmo jausmas gerklėje ir kaklo srityje, padidėjęs rūgštingumas, virškinimo, kvėpavimo, menstruacijų sutrikimai moterims ir lytinės funkcijos sutrikimai vyrams. Ligonį gali varginti ir įvairūs simptomai: krūtinės, galvos skausmas, svaigimas, galūnių šalimas, oro trūkumo jausmas, nervingumas, silpnumas, nuovargis, pernelyg didelis prakaitavimas, nemiga, dirglumas, diskomforto jausmas žmonių minioje ir t.t. Atsiradus šiems sutrikimams ir simptomams, pirmiausia reikia kreiptis į vidaus ligų gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra rimtų organinių pažeidimų. Jeigu tokių ligų nerandama, tokiu atveju labai svarbu atstatyti nervinę vidaus organų reguliaciją ir vegetacinės nervų sistemos būklę.
 

VIRŠKINIMO SISTEMOS SUTRIKIMAI


Ligonį dažnai vargina skausmas ar daugybė nemalonių virškinimo sistemos sutrikimo simptomų: laisvėja ar užkietėja viduriai, pučia pilvą ir t.t. Tačiau po išsamių tyrimų ligonis neretai išgirsta, kad jo vidaus organai sveiki ar pakitimai visai nedideli. Dažnai pasitaiko, kad skausmas pilvo srityje yra tik vienas iš daugybės neaiškių skausmų ir nemalonių pojūčių gausybės. Šiuos skausmus paprastai sunku apibūdinti ir parodyti tikslią jų vietą.


Ligai būdinga tai, kad skausmas nesutampa su vidaus organų topografija, keičiasi skausmo lokalizacija, intensyvumas, jo pobūdis. Ligonis skausmą apibūdina neįprastai - kandantis, dilgsintis, sukantis. Aiškiai pastebimas nesutapimas tarp skausmo ir ligonio savijautos (ji būna geresnė, negu turėtų būti esant tokiam skausmui).
Jeigu yra vegetaciniai virškinimo sistemos sutrikimai, paprastai aiškiai matomas ryšys tarp pilvo skausmo ir psichologinių faktorių: sutampa pilvo skaudėjimo pradžios ir tolimesnės eigos (stiprėjimo, sumažėjimo, išnykimo, pasikeitimo) laikas su stresinėmis situacijomis. Ligoniai dažniausiai neturi kantrybės, reikalauja juos išgydyti, perdėtai nerimauja, nepasitiki tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis ir t.t.
Kartais skausmais ir nemaloniais pojūčiais pilvo srityje ligoniai (dažniausiai vaikai) pasinaudoja siekdami didesnio artimųjų dėmesio, bandydami išvengti neįdomaus ar sunkaus darbo, išsisukti nuo pamokų ir t.t. Esant tokioms problemoms ypač padeda psichoterapija.
 

ŠIRDIES VEIKLOS SUTRIKIMAI


Skausmo ir nemalonių pojūčių širdies plote trukmė gali būti labai įvairi - nuo labai trumpučių priepuolių iki ilgai trunkančių nemalonių simptomų. Be abejo, žmonėms, vyresniems nei 40-50 metų, dažnai prireikia kardiologo konsultacijos, kad būtų galima atmesti miokardo infarkto pavojų.
Neretai pasitaiko atvejų, kad jaučiamas kairės rankos, kairiojo peties skausmas, skauda po kairiąja mente. Be to, skausmas gali plisti į dešinę pusę, į liemens sritį.
Emociniai ir nuotaikos sutrikimai ligoniams, kenčiantiems nuo skausmo širdies plote, pasireiškia įvairiai: dažniausiai tai būna žmonės, kenčiantys nuo hipochondrijos, įvairių baimių, kuriems širdies skausmas glaudžiai susijęs su jų neurotiška asmenybe. Ligoniams neretai kyla nerimo, panikos priepuoliai, lydimi stiprios mirties baimės ir kt. nemalonių simptomų (oro trūkumo jausmo, prakaito pylimo ir t.t.).
Ligoniai paprastai skundžiasi viskuo iš karto - širdies skausmu, nuotaikų svyravimu ir kitokiais vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomais. Širdies skausmo problema aštriai iškeliama todėl, kad širdį įprasta laikyti “centriniu” organu, kurio patologija gali sukelti mirtį. Vieniems ligoniams skausmo vieta kinta, kitiems lieka stabili. Skausmas apibūdinamas įvairiai: diegiantis, badantis, spaudžiantis, deginantis, gniaužiantis, pulsuojantis. Ligoniai dažnai skundžiasi padrikais, sunkiai apibūdinamais pojūčiais širdies plote, kurių jie negali pavadinti skausmu, o kai kurie ligoniai “jaučia širdį” - tai jiems labai nemalonu, sukelia diskomfortą.
Tachikardija (per daug dažnas pulsas). Sinusinė tachikardija (širdies susitraukimo dažnis 90-140 kartų per min.) gali pasireikšti kai, sutrikusi vegetacinė nervų sistema. Ligoniai subjektyviai skundžiasi padažnėjusiu širdies plakimu, jausmu, kad “širdis daužosi į krūtinės sienelę”. Be to, ligoniai dažnai jaučia silpnumą, oro trūkumo jausmą, jiems svaigsta galva, kyla mirties baimė.
Svarbus tachikardijos faktorius - jos labilumas ir svyravimai, priklausantys nuo susijaudinimo, fizinio krūvio, valgymo, kavos, arbatos, alkoholio ir t.t. Daugeliui šių ligonių tachikardiją sukelia hiperventiliacija (per stiprus kvėpavimas) - tai nesunku patikrinti gydytojo kabinete.
Bradikardija (per daug retas pulsas). Širdies ritmo sulėtėjimas (mažiau negu 60 kartų per min.) sergantiems vegetaciniu nervų sistemos sutrikimu pasitaiko rečiau negu tachikardija. Dažnesnis skundas - širdies plakimo jausmas, jausmas, kad pulsas silpnėja ar visai dingsta.
 

DIAGNOSTIKA


Apie vegetacinės nervų sistemos funkciją ir apie reikalingą gydymą gana tiksliai leidžia spręsti jos ištyrimas. Vegetacinės nervų sistemos sutrikimą įtarti leidžia ir simptomų pasireiškimo pobūdis. Jeigu ligonis jaučia tik vieno organo sutrikimo simptomus, tai gali būti sutrikęs tik tas organas, o jeigu jaučia daugelio organų sutrikimo simptomus, labai didelė tikimybė, jog sutrikusi organų nervinė reguliacija.
Nervinio pobūdžio vidaus organų veiklos sutrikimai nebūtinai pasireiškia tik po stresų ar psichologinės įtampos. Jie gali pasireikšti savaime arba juos gali išprovokuoti fiziniai veiksniai (pvz., karščiavimas, alkoholio vartojimas).
 

GYDYMAS


Šiuo metu yra nemažas vegetacinę nervų sistemą stabilizuojančių vaistų pasirinkimas. Vaistus ir nemedikamentinį gydymą ligoniui paskiria gydytojas. Patyręs gydytojas visada parinks efektyvų vaistų derinį, kuris dažniausiai vartojamas gana ilgai (apie 6 mėnesius), net ir praėjus ligos simptomams. Po to vaisto dozė palaipsniui mažinama ir gydymas nutraukiamas.
Ligoniui labai svarbu išsiaiškinti ir suprasti savo ligos kilmę, pobūdį ir tai, kaip galima įveikti ligą. Net po pirmojo pokalbio su gydytoju daugelis ligonių nustoja galvoti apie savo negalavimus kaip apie gyvybei grėsmingus simptomus.
Bet kokiu atveju nervų sistemos stiprinimas padeda atsistatyti organizmui po įvairių, net pačių sunkiausių ligų. Mes žinome, kad net gripas ir kitos infekcinės ligos daug greičiau praeina, jeigu turime stiprią nervų sistemą. Nustatyta, kad net tokios organinės ligos, kaip stuburo išvarža, stuburo osteochondrozė, pasireiškia stipriau tiems žmonėms, kurie turi silpnesnę nervų sistemą.
Ligoniai, kurie skundžiasi vidaus organų nerviniais sutrikimais, turėtų atsisakyti visų žalingų įpročių: nerūkyti, nevartoti alkoholio, negerti daug kavos ir stimuliuojančių gėrimų (panašių į kolą); nevalgyti daug saldaus ir aštraus maisto.
Dažnai labai veiksmingai padeda kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai, įvairūs psichologiniai nerimo, blogos nuotaikos, nepasitikėjimo savimi valdymo būdai.
Sėkmingiausiai ligą įveikti galima tada, kai gydytojas ir ligonis glaudžiai bendradarbiauja, atvirai yra aptariamos visos gydymo galimybės ir iškilusios problemos.
Žmogui, kuriam diagnozuotas vegetacinės nervų sistemos sutrikimas, reikėtų žinoti:
- nors tai yra nemaloni būsena, tačiau ji visiškai nepavojinga gyvybei ir nežaloja sveikatos;
- pavojingiausia, ką gali sukelti šis sutrikimas, - tai žmogaus fizinis, dvasinis ir socialinis diskomfortas ir priverstinis veiklos apribojimas, dar labiau sunkinantis liguistą būseną;
- nuolatinis užimtumas, mankšta ir dvasinė higiena labai sustiprina nervų sistemą, padaro ją atsparesnę žalojantiems stresiniams veiksniams;
- tai yra išgydomas sutrikimas, o gydymo sėkmė labai priklauso nuo ligonio ryžtingumo ir nusiteikimo pasveikti bei laikytis medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo režimo.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai