Sveiko žmogaus kraujo pH yra 7,4. Net ir nedideli nukrypimai nuo normos sukelia sunkius, net gyvybei pavojingus medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl kraujo pH kitimo ribos labai nedidelės – 7,37-7,43. Tokią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą užtikrina organizmo buferinės sistemos – pH parūgštėjus, jos sujungia H+, pašarmėjus – OH– jonų perteklių. Tačiau optimaliai šių sistemų veiklai būtina nuolatinė jų regeneracija.
Rūgščių ir šarmų reguliacinės sistemos pagrindą sudaro minėtos kraujo buferinės sistemos, dujų apykaita plaučiuose ir inkstų ekskrecijos mechanizmai.
Svarbus kraujo buferinių sistemų požymis – greitas atsakas pakitus pH. Pagrindinį vaidmenį atlieka bikarbonatinis, tačiau negalima pamiršti ir hemoglobininio bei fosfatinio buferių. H+ jonams susijungus su buferio bikarbonatu (HCO3–), susidaro nepatvari anglies rūgštis (H2CO3), skylanti į vandenį ir anglies dioksidą (CO2). Pastarasis pašalinamas pro plaučius. Minėtų procesų dėka pavyksta išvengti rimtos acidozės. H+ jonus, susidariusius skylant įvairioms rūgštims, šalina ir inkstai. Tai ypač svarbu, kadangi protonų organizme pagaminama daugiau nei iš maisto pasisavinama šarminių medžiagų (palyginti su šarminga vaisių ir daržovių dieta, įprastinė mityba, kurioje gausu baltymų, sukelia kasdieninę kūno acidifikaciją). Kraujo pH rūgštėja ir badaujant – skylant riebalinėms medžiagoms, susidaro keto rūgštys, sportuojant – anaerobinės glikolizės metu daugėja laktatų.
Būtinos buferinių sistemų sudedamosios dalys – mineralų organinės druskos ir mikroelementai. Disocijuojant ioms druskoms, susidaro organiniai anijonai, prisijungiantys H+ jonus. Pasigaminusios organinės rūgštys metabolizuojamos į vandenį ir anglies dioksidą, pašalinamą anksčiau minėtu keliu. Pavyzdžiui, disocijavus natrio citratui (1 pav.), natrio katijonų (Na+) vietą užima H+ jonai, o susidariusi citrinų rūgštis skyla į vandenį ir CO2. Taip išlaikoma neutrali pusiausvyra, tačiau, acidozei užsitęsus, mažėja mineralinių medžiagų kiekis kauluose – jie pradeda retėti.
Latentinė acidozė pasireikia daug dažniau nei respiracinė ar metabolinė. Šiai būklei būdingas pH parūgštėjimas bei sumažėjusi kraujo buferinių sistemų geba. Terminu “latentinė” apibrėžiama lėtinė patologija, praktiškai neturinti jai būdingų specifinių klinikinių simptomų ir nustatoma tik įvertinus buferinių sistemų pajėgumą bei inkstų išskiriamą rūgščių kiekį.
Svarbus vaidmuo palaikant pH homeostazę tenka inkstams. Vyresnio amžiaus žmonių inkstų funkcija neprilygsta jaunimui, mažėja ir jų gebėjimas šalinti H+ jonus. Metams bėgant kraujo pH rūgštėja, mažėja buferinių sistemų pajėgumas (2 pav.). Acidozei kompensuoti eikvojami kaulų buferinių mineralų resursai. Viena i pagrindinių padidėjusio kraujo rūgštingumo priežasčių – didelis baltymų kiekis maiste. Tokios dietos laikantis ir vyresniame amžiuje, išsivysto latentinė acidozė – kyla neabejotina acidifikacijos rizika, pasireiškianti įvairiais metabolinės funkcijos sutrikimais.
Žinoma, kad latentinė acidozė turi didelę įtaką osteoporozei, hiperurikemijai, podagrai atsirasti ir progresuoti, neigiamai veikia inkstų funkciją. Organizmas užsitęsusį rūgščių ir šarmų balanso sutrikimą siekia kompensuoti keletu būdų:
1. Didėja amonio jonų (NH4+) ekskrecija.
Amoniakas (NH3), gaminamas inkstų tubulėse, laisvai difunduoja pro ląstelių membraną – pirminiame šlapime jis susijungia su H+ jonais. Susidaro amonio jonai, kurių difuzija praktiškai negalima – jie išskiriami su šlapimu.
2. Didėja H+ jonų sekrecija inkstų tubulėse.
Net švelni acidozė aktyvina Na+/H+ jonų apykaitą – didėja H+ jonų ekskrecija ir Na+ jonų reabsorbcija.
3. Mažėja citratų ekskrecija ir intesyvėja jų reabsorbcija iš pirminio šlapimo.
Vystantis acidozei, intensyvėja [citratų]3– (citrinų rūgšties anijonų) reabsorbcija iš pirminio šlapimo. Tai vyksta dviejų mechanizmų dėka: mažėjant pH, didėja citratų transporterio aktyvumas, o tubulinėse ląstelėse [citratai]3– absorbuojami protoninės [H–citratų]2– formos pavidalu. Ląstelėse, prisijungdami papildomus protonus, [citratai]3– virsta citrinos rūgštimi, kuri vėliau suskaldoma į anglies dioksidą ir vandenį. Taip i pirminio lapimo absorbuota viena [citrato]3– molekulė eliminuoja tris H+ jonus. Tačiau suintensyvėjus citratų absorbcijai, mažėja jų koncentracija pirminiame šlapime, kuriame ie anijonai atlieka kitą – Ca2+ jonų sujungimo – funkciją. Didėjant laisvų Ca2+ jonų koncentracijai, didėja ir inkstų akmenų formavimosi rizika.
4. Skatinamas kaulų mineralinių medžiagų patekimas į kraują.
Acidozė kaulinį audinį veikia dvejopai. Visų pirma skatinamas mineralinių medžiagų pasišalinimas iš kaulų matrikso. Be to, acidozė aktyvina kaulą ardančių ląstelių (osteoklastų) ir slopina jį formuojančių osteoblastų veiklą. Dėl šių priežasčių mažėja kaulų atsparumas. Inkstuose intensyvėja Ca2+ ekskrecija – didėja inkstinių akmenų formavimosi rizika.
Fiziologinis, nekintamas pH dažnai palaikomas tik kaulų kompensacinių mechanizmų dėka – atsipalaiduojant juose sukauptam kalciui, buferinės sistemos aprūpinamos papildomais protonais. Esant metabolinei acidozei, kauluose mažėja ne tik kalcio, bet ir natrio, kalio, karbonatų bei fosfatų. Be to, acidozė aktyvina kaulą ardančius osteoklastus ir slopina jo regeneraciją skatinančius osteoblastus. Visa tai pavaizduota 3 pav. Šiuos teiginius patvirtino ir kaulinių ląstelių tyrimas in vitro: pH nukritus žemiau nei 7,4, kalcis iš kaulo ląstelių pasišalina į aplinkinę terpę; pH pakilus aukščiau nei 7,4, pasireiškia kalcio absorbcija.
Apie dietos įtaką rūgščių ir šarmų pusiausvyrai diskutuojama jau daugelį metų. Neabejojama, kad konkretūs maisto produktai ūminės acidozės ar alkalozės tikrai nesukelia. Tačiau mitybos įtakos latentinei acidozei negalima paneigti. Nuolat vartojama daug gyvulinių baltymų ir mažai šarminių medžiagų turinti dieta nesukelia didelių kraujo pH pokyčių – juos kompensuoja inkstų veikla, tačiau latentinei acidozei koreguoti nuolat eikvojami buferinių sistemų resursai, prarandama kaulinė medžiaga. Tai skatina vystytis osteoporozę, atsiranda raumenų baltymų metabolizmo sutrikimų, kremzlės struktūros ir funkcijos pokyčių. Neigiamos endogeninės kompensacijos požymiai gali komplikuotis artroze, reumatinėmis ligomis.
Šiuolaikinėje dietoje gausu rūgštis formuojančių maisto medžiagų, dažniausiai – dėl gyvulinių baltymų pertekliaus. Kita vertus, vegetarams, valgantiems per daug vaisių ir daržovių, kyla priešingas – šarminių medžiagų pertekliaus – pavojus. Paradoksalu, tačiau dietos, kurios reikėtų laikytis, pavyzdys galėtų būti mūsų akmens amžiaus protėvių mityba: retkarčiais pasitaikanti mėsa su gausiu žolelių ar šaknelių priedu.
Stresas, įtemptas gyvenimo būdas, judėjimo stoka ir nesubalansuota mityba gali sutrikdyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą: padidėja organizmo rūgštingumas. Būdingi požymiai yra nuovargis, dėmesio koncentracijos stoka, darbingumo sumažėjimas ir padažnėjusios infekcijos.
Kasdien vartojant Basica specifinį šarminio poveikio mineralinių medžiagų ir mikroelementų derinį (šarminės gyvybinės medžiagos), rūgščių persvara neutralizuojama. Taip sureguliuojama rūgščių ir šarmų pusiausvyra ir palengvinamas krūvis organizmui.
Dietų laikymasis yra išimtinė organizmo būsena, kurios metu sparčiau vyksta riebalų atsargų perdirbimas. Šio perdirbimo metu atpalaiduojami rūgštūs medžiagų apykaitos produktai (ketoninės rūgštys) turi būti papildomai pašalinami. Basica padeda organizmui neutralizuoti ir rūgščių perteklių.
Rytais ir vakarais po 1-2 arbatinius auktelius Basica sumaiyti su altu ar kartu maistu (apie 16-32g/d.).
Basica – kasdienis maisto papildas. Jis ypač tinka su javainiais, jogurtu ir sriubomis arba gali būti sumaiomas su gėrimais.
Basica parduodama be recepto vaistinėse.
Literatūros sąrašas - redakcijoje
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau