Naujausios skausmo gydymo galimybės

Tobulėjant technologijoms kuriami vis modernesni, veiksmingesni ir saugesni vaistai, tačiau skausmo gydymas iki šiol išlieka didele problema daugeliui pacientų ir gydytojų. Apie skausmo gydymo galimybes ir aktualijas kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja Irena POVILONIENE.
 

Su kokiomis nuskausminimo problemomis susiduriate gydydami sergančiuosius onkologinėmis ligomis?


Tiek onkologinėmis, tiek kai kuriomis neišgydomomis lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai dažnai yra įsitikinę, kad skausmas yra neatsiejama jų ligos dalis. Pastaruoju metu samprata apie skausmą, kaip ligos simptomą, keičiasi. Medicina turi žmogui suteikti gyvenimo kokybę. Skausmo, kaip simptomo, malšinimas yra labai svarbi šio tikslo dalis. Labai daug žmonių džiaugiasi, kad gali apsitarnauti, eiti į darbą vien dėl to, kad nejaučia skausmo. Pripažįstama, kad skausmas neigiamai veikia ligos gydymo eigą ir ligonio psichikos būklę. Gali būti, kad, išgydžius ligą, skausmai savaime praeis, tačiau nėra prasmės kentėti kelis mėnesius. Laiku gydant skausmą užkertamas kelias skausmo ligos vystymuisi ir nebepataisomam nervų sistemos pakitimui . Tiek gydytojai, tiek pacientai turi suprasti, kad skausmą reikia gydyti. Paciento gebėjimas iškęsti skausmą neturi būti priimamas kaip didvyriškumo požymis. Ligoniai labai dažnai nutyli apie savo skausmus, todėl gydytojas visada turi neužmiršti pats to paklausti. Pasireiškus skausmui, pacientai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
 

Kaip pacientas ir gydytojas turi įvertinti skausmą?


Nuo skausmo stiprumo įvertinimo priklauso, kaip sėkmingai pavyks nuskausminti, parinkti tinkamą vaisto dozę. Aktualiausia yra nepakankamo nuskausminimo problema, nes kokių nors vaistų nuo skausmo ligonis dažniausiai vartoja. Tiek pacientas, tiek jo giminės turi suprasti, kad, norint teisingai įvertinti skausmą, reikia paties ligonio. Neužtenka kam nors iš artimųjų nueiti pas daktarą ir paprašyti išrašyti vaistų nuo skausmo. Universalių nuskausminamųjų nėra. Konkrečiam žmogui reikia parinkti konkrečius vaistus ir dozę, o tai įmanoma padaryti tik dalyvaujant pačiam pacientui. Skausmą mažinti reikia tol, kol jis nebetrukdo gyventi.
Kasdieninėje praktikoje dažniausiai yra naudojama vizualinė skausmo vertinimo skalė balais. Seni žmonės, vaikai, pacientai su protine negalia dažnai nesugeba įvertinti savo skausmo balais. Tuomet yra naudojamas kategorinis skausmo vertinimas ar „veidukai“ (pavyzdys). Tai labai paprasta ir kasdieninėje praktikoje vertinga priemonė.


 

Kokios yra vėžio sukelto skausmo gydymo galimybės?


Jei liga vis labiau sekina ir blogina gyvenimo kokybę, skausmo gydymas turi būti kuo patogesnis ligoniui. Nuskausminamosios priemonės turi būti tokios, kad nevargintų ligonio, kuris jau ir taip kenčia dėl pačios ligos. Jei pacientas gali gerti vaistų, geriau reiktų skirti tabletes nei pvz., injekcijas į raumenis. Šiuo metu jau yra ir šiuolaikiškų vaistų formų – klijuojamieji pleistrai. Be to, siekiama, kad vaistas, kuris veikia nuo skausmo ir yra skirtas lėtiniams skausmams malšinti, turėtų kuo ilgesnį poveikį. Dažnai būna, kad pacientas patenkintas tabletės poveikiu, tačiau nepatenkintas jos trumpu veikimu. Vaistus gaminančios kompanijos šiuo metu stengiasi sukurti kuo ilgesnio veikimo tabletes. Taip pat ieškoma kitų formų, padedančių pailginti vaisto veikimo trukmę.
Vienas ilgiausiai veikiančių vaistų nuo skausmo yra fentanilio transderminiai pleistrai – jų veikimas trunka iki 72 valandų. Užklijavus pleistrą ant odos, gaunama puikių rezultatų. Į organizmą pro odą tolygiai patenka gana tikslios vaisto dozės, be to, nereikia rūpintis, kad ligonis pamirš pavartoti vaistų. Onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai dažnai vartoja labai daug įvairių formų vaistų. Šis pleistras tarsi „išlaisvina“ ligonį nuo papildomų tablečių ar injekcijų.
 

Kaip ir kada turėtų būti pradedamas naudoti nuskausminamasis pleistras, kokiomis dozėmis?


Geriausia pleistrą pradėti naudoti esant vidutiniams, o ne labai dideliems skausmams. Fentanilis yra didelės potencijos nuskausminamoji medžiaga. Opioidai turi unikalią savybę – jų nuskausminamoji dozė yra tiesiogiai proporcinga skausmo stiprumui. Taigi, esant vidutinio intensyvumo skausmams, pradedame nuo mažų stiprių opioidų dozių. Tada nuskausminimas būna veiksmingiausias. Jei žmogui labai stipriai skauda, nuo mažos dozės pradėti nebegalima. Tada pagal skausmo intensyvumą ir suvartotų vaistų nuo skausmo kiekį sprendžiama, kokią pasirinkti pradinę dozę. Čia vėl susiduriama su pavėluota skausmo gydymo pradžia ir dėl to kylančiomis problemomis.
Yra palyginamosios lentelės, kurios parodo, kokia vartojamo vaisto dozė (pvz., tramadolio, morfino) atitinka tam tikrą fentanilio dozę. Taigi pradėti gydyti galima tokia fentanilio doze, kuri bus veiksminga konkrečiam pacientui.
Fentanilio pleistras kol kas yra vienintelis Lietuvoje registruotas pleistras nuo skausmo. Iš pleistro į organizmą kas valandą išsiskiria vienodas vaisto kiekis.Tai ideali nuskausminamoji priemonė, skirta vartoti ilgą laiką ir užtikrinanti dar kokybiškesnį nuolatinį nuskausminimą.
 

Ar šis pleistras nesukelia nepageidaujamų poveikių?


Opioidiniai analgetikai neturi neigiamo poveikio organizmo sistemoms, nekenkia organams. Ilgą laiką (ne trumpiau kaip 4-6 mėn.) naudojant fentanilio pleistrą gali išsivystyti fizinė priklausomybė. Teisingai nutraukus opioidų vartojimą, abstinencija pasitaiko labai retai.
Progresuojant onkologinėms ligoms labai retai keliama priklausomybės problema. Tai aktualu, kai opioidinius analgetikus nusprendžiame skirti lėtinėmis neonkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Šiuo atveju labai svarbus ligonio ir gydytojo santykis, pasitikėjimas ir skausmo įvertinimas. Opioidinius analgetikus reikia skirti su labai didele atsakomybe. Reikia parinkti tinkamą nuskausminamųjų vaistų derinį ir skirti mažiausias reikiamas opioidinių analgetikų dozes.
 

Šiuo metu dažnai kalbama apie fentanilio matricą. Kokia tai vaisto forma ir kuo ji skiriasi nuo paprasto pleistro?


Tai irgi pleistras, tik sukurtas naudojant modernesnes technologijas. Matricos privalumai: pripažinta geresnė nauja technologija; labai tikslus dozavimas ir tolygesnė vaisto koncentracija kraujyje visas 72 valandas; stipriau prilimpa prie odos; labai lanksti, plona, praktiškai nejuntama ant odos. Pavyko sumažinti ir patį pleistro dydį, todėl jis nesukelia jokių papildomų rūpesčių.
Dėl jau minėtų privalumų matricą labai paprasta vartoti ir ji daug patogesnė ligoniui. Pleistrai kartais nukrisdavo, atšokdavo arba dėl prakaitavimo (prakaito lašai po pleistru) būdavo netikslus vaisto dozavimas. Ilgas tiek matricos, tiek pleistro veikimo laikas ir vaisto patekimo į organizmą būdas taip pat laikomas dideliu privalumu.
Alerginės reakcijos yra ypač retos ir dažniausiai būna ne dėl pačio pleistro, o dėl jam priklijuoti naudojamų klijų. Naudojant matricą alerginių reakcijų kol kas mūsų praktikoje nepasitaikė.
80 proc. vėžių sergančių pacientų galima gana sėkmingai nuskausminimą atlikti paprastomis priemonėmis (tabletėmis, pleistrais, injekcijomis). Likusiems pacientams gali prireikti sudėtingų procedūrų modernioje skausmo klinikoje. Mažai daliai pacientų gali nepavykti pakankamai veiksmingai nuskausminti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai