Moterų išeminės širdies ligos vystymosi ypatumai

Šių metų kovo pabaigoje vykusioje Kauno krašto kardiologų draugijos konferencijoje buvo nagrinėjamas naujas požiūris į išeminę širdies ligą. Ar yra sergamumo ja skirtumų tarp vyrų ir moterų, ar tikrai moterims infarkto pavojus yra mažesnis – apie tai pasakoja KMU Kardiologijos instituto profesorė Stanislava DOMARKIENĖ.
 

Išemine širdies liga (IŠL) daugiausia serga vyrai, gal todėl šios ligos tyrimų su moterimis, palyginti su vyrais, yra atlikta tikrai nedaug.
Kol kas nėra pakankamai aišku, kodėl tokie dideli IŠL išsivystymo skirtumai tarp vyrų ir moterų amžiaus požiūriu. Moterys IŠL suserga maždaug 10 metų, o miokardo infarktu (MI) - apie 20 metų vėliau nei vyrai. Atliktų tyrimų duomenimis, priešmenopauzinio amžiaus moterims daug rečiau pasitaiko visų IŠL formų. Tačiau kiekvienos vyresnės amžiaus grupės moterų sergamumas MI didėja labiau negu vyrų. 35-44 m. amžiaus moterų sergamumo MI rodiklis yra 10,1 karto mažesnis nei vyrų, tačiau vėliau, 55-64 m. amžiaus laikotarpiu, šis rodiklis sumažėja iki 4,1 karto, o tarp 75-84 m. amžiaus moterų MI pasitaiko tik 1,4 karto rečiau nei vyrams.
Sergamumo MI dažnėjimas tarp vyresnių moterų sutampa su pomenopauzės laikotarpiu ir aiškinamas įvairiai. Dauguma tyrėjų dėmesį atkreipia į sumažėjusį estrogenų kiekį. Mokslininkų teigimu, estrogenų mažėjimas esant natūraliai ar operacijos sukeltai menopauzei yra vienas stipriausių ir nepriklausomų IŠL rizikos veiksnių. Moterims, kurios pomenopauzės laikotarpiu vartojo estrogenų, rizika susirgti IŠL buvo mažesnė nei toms, kurios jų nevartojo. Be to, pomenopauzės metu moterų kraujyje sumažėja didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekis, padidėja bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekis, didėja arterinis kraujo spaudimas. Galėtų pirštis išvada, kad, skiriant moterims pakeičiamąją hormonų terapiją estrogenais, pavyktų sumažinti MI riziką. Tačiau gamtos dėsnių iškreipti nereikėtų, o pakeičiamąją hormonų terapiją skirti tiktų tik esant gerai apsvarstytoms medicininėms indikacijoms.
Amžiaus sukelti organizmo pokyčiai, didelis IŠL rizikos veiksnių paplitimas tarp vyresnio amžiaus moterų taip pat didina MI atsiradimo ar mirties nuo IŠL riziką.
Lyginant to paties amžiaus vyrus bei moteris nustatyta, kad moterų elektrokardiogramose (EKG) būna daug daugiau S-T ir T dantelių pokyčių, rodančių vadinamuosius “nebylius” išeminius pakitimus. Tačiau, didžiausiai mokslininkų nuostabai, pakartojus tuos tyrimus po kelerių metų su tomis pačiomis moterimis, pokyčiai buvo išnykę, nepaisant to, kad moterys nevartojo jokių vaistų. Taigi ne visada EKG pakitimai rodo, kad yra IŠL. Pakitusiai EKG įtakos turi hormonų ir elektrolitų pokyčiai, nutukimas bei arterinio kraujospūdžio svyravimai.


Nors moterims MI išsivysto rečiau nei vyrams, jo eiga dažniau būna komplikuota ir sunkesnė. MI patyrusios moterys dažniau nei vyrai kenčia nuo tokių komplikacijų, kaip širdies nepakankamumas, sumažėjęs kraujospūdis ar kardiogeninis šokas. Dažnesnes komplikacijas lemia tai, kad moterims, skirtingai nei vyrams, ne tokios ryškios vainikinių arterijų kolateralės - šalutinės kraujagyslės - todėl širdies raumuo blogiau aprūpinamas krauju bei deguonimi.
MI atsiradimo ar mirties nuo IŠL riziką moterims taip pat didina cukrinis diabetas, sumažėjęs DTL cholesterolis, padidėjęs arterinis kraujospūdis, rūkymas ir vyresnis amžius. Bendrojo cholesterolio koncentracija moterims yra ne toks reikšmingas veiksnys, kaip vyrams. Didesnę reikšmę šiuo atveju turi DTL stoka organizme.
Taip pat didesnis ir moterų, patyrusių MI, mirtingumas. Čia įtakos turi tai, kad moterys, atsiradus pirmiesiems infarkto požymiams, kreipiasi į medicinos įstaigą kur kas vėliau nei vyrai. Jos pavėluoja atvykti į ligoninę, o pirmąsias 0,5-1 val. MI gydymo procedūros, pvz., trombo tirpinimas, kraujagyslės plėtimas, yra pačios veiksmingiausios.
Moterys suserga MI maždaug 10 metų vyresnės nei vyrai ir dažnai iki tol jau serga gretutinėmis ligomis, pvz., arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu, o tai sunkina MI simptomų atpažinimą.
Kalbant apie IŠL profilaktiką, reikia pabrėžti, kad svarbiausi veiksniai, kuriuos galima reguliuoti patiems ir kurie smarkiai sumažintų MI riziką, yra nerūkymas, subalansuota mityba ir tinkamas fizinis krūvis.
Fizinis aktyvumas, didinantis DTL kiekį, yra be galo svarbus. Jis turi būti lengvas ir teikti malonumą. Tinka greitas ėjimas, plaukimas, slidinėjimas bei visos kitos fizinio aktyvumo formos, kai juda visas kūnas.
Vien sportas didelio poveikio neduos - labai svarbi taisyklinga mityba. Lietuvių genuose turbūt yra užkoduota, kad jie nemėgsta augalinio maisto, tuo tarpu bent 400 gramų daržovių ir vaisių per dieną yra būtina. Vis didesnio pagiriamojo žodžio sulaukia obuoliai - jie mažina kraujagyslių uždegimus, kurie lemia aterosklerozės, IŠL ir MI vystymąsi. Taip pat naudingi visi kopūstiniai augalai - brokoliai, Briuselio kopūstai, žiediniai, baltagūžiai kopūstai.
Vienas svarbiausių mitybos patarimų - mėsą vertėtų keisti žuvimi. Riebiose žuvyse, pavyzdžiui, skumbrėje, upėtakyje, lašišoje ar tune, gausu omega-3 rūgščių. Nebūtina žuvies valgyti kasdien, užtenka 2-3 kartus per savaitę. Su žuvimi organizmas gauna įvairių kitų naudingų medžiagų. Minėtosios omega-3 rūgštys reguliuoja trigliceridų kiekį, didina DTL kiekį, gerina lipidų profilį, mažina kraujospūdį, be to, tai nuostabus maistas smegenims. Omega-3 rūgštys apsaugo ne tik nuo ligų, bet ir nuo staigios mirties, kai sutrinka širdies ritmas, mat jos reguliuoja elektrolitų procesus membranose, ypač širdies raumenyje, ir stabdo procesus, susijusius su aritmijomis.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai