Pykinimas ir vėmimas po operacijos: ar galime jo išvengti?

Ankstyvas pooperacinis periodas yra susijęs su daugybe pavojų, galinčių sukelti pačių nepalankiausių pasekmių paciento sveikatai ir net gyvybei. Šiuo metu pripažinta, kad pooperacinis pykinimas ir vėmimas (POPV) yra dažniausia ankstyvo pooperacinio periodo komplikacija. Bendroje anesteziologinėje praktikoje POPV siekia apie 20-40 proc., ambulatorinėje grandyje POPV gali pasireikšti net iki 80 proc. visų atvejų.
 

Kodėl pooperacinis pykinimas ir vėmimas yra tikrai nepageidautini?


Pykinimas ir vėmimas turi didžiulę reikšmę bendrai paciento savijautai, nes tik pabudusiam po operacijos pacientui pykinimas ir vėmimas sukelia nemalonius pojūčius ir diskomfortą . Net pooperacinis skausmo jutimas ar prisiminimai operacijos metu pacientams neatrodo tokie nemalonūs kaip galimi pykinimas ir vėmimas po operacijos.
Medicininiu požiūriu POPV svarbus tuo, kad gali sukelti sunkias, net gyvybei pavojingas komplikacijas. Viena iš jų - aspiracinė pneumonija, kai nevisiškai sąmoningas, tik pabudęs po narkozės pacientas pradeda vemti. Pacientui, kurio kosulio refleksas dar nėra iki galo atsinaujinęs, vėmimo masių įkvėpimas ir gali sukelti aspiracinę pneumoniją. Ypač didelės rizikos grupei priklauso pacientai, kuriems atliekamos burnos operacijos ir kurių žandikauliai yra fiksuoti.
POPV turi didžiulę reikšmę ir pačios chirurginės žaizdos gijimui. Kadangi raumenų įtempimas žaizdos srityje sukelia skausmą, pablogina kraujotaką, gali sutrikti gijimo procesas. Pacientams, kuriems atliktos akių arba plastinės operacijos, dėl pykinimo ir vėmimo žaizdų srityje gali susiformuoti kraujosruvų, kurios gali sugadinti preciziškai atliktą chirurgo darbą.
Besikartojantis ir ilgai išliekantis POPV trukdo valgyti ir gerti, o tai prailgina sveikimą po operacijos.
Priežasčių, dėl kurių atsiranda POPV yra keletas. Labai svarbu individualūs kiekvieno paciento organizmo ypatumai. POPV dažniau pasireiškia jauniems, t.y. jaunesniems nei 30 metų, pacientams. Moterims POPV pasitaiko net 3 kartus dažniau nei vyrams. Antsvoris, nerimas laukiant operacijos, jau buvęs pykinimas ir vėmimas, gretutinės ligos (supimo liga, Menjero liga, migrena, cukrinis diabetas) - tai veiksniai, didinantys pykinimo ir vėmimo tikimybę.
Svarbu kokia nejautra taikyta operacijos metu. Bendrinė (endotrachėjinė) nejautra didina POPV riziką.
Pykinimo pasireiškimas priklauso ir nuo operacijos pobūdžio. Didelei rizikai priskiriamos laparoskopinės, plastinės ir ginekologinės operacijos. POPV po ginekologinių operacijų siekia net iki 70 proc., o po laparoskopinių (tulžies pūslės pašalinimo) - 55-60 proc.


POPV vargina ir vaikus. Jų pasireiškimo dažnis priklauso nuo vaiko amžiaus. Dažniausiai pooperacinis pykinimas ir vėmimas pasireiškia 5 ir 10 metų vaikams.
Fiziologiniai pykinimo ir vėmimo mechanizmai nėra iki galo žinomi. Manoma, kad didžiausias vaidmuo tenka serotoninui, arba 5HT3 (5 hidrositriptaminui-3). Operacija, nuskausminamieji medikamentai tiesiogiai skatina šių medžiagų išsiskyrimą. Be serotonino, pykinimo ir vėmimo išsivystymui yra svarbios ir kitos medžiagos - dopaminas, histamininas ir kt.
 

Kuo slopinamas pooperacinis pykinimas ir vėmimas


Pooperacinio pyknimo ir vėmimo profilaktikai gali būti skiriama skirtingų grupių vaistų. Lietuvoje plačiausiai paplitę yra metoklopramidas, droperidolis ir ondansetronas. Deja, metoklopramidas ir droperidolis sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių (vadinamųjų ekstrapiramidinių reakcijų - galūnių drebėjimą, nerimą, motorikos suintensyvėjimą). Droperidolis veiksmingai slopina pykinimą ir vėmimą, tačiau dėl neigiamo poveikio širdies laidumo sistemai 2000 m. JAV vaistų ir maisto kontrolės tarnybos sprendimu įtrauktas į “juodąjį sąrašą” ir skiriamas su griežtais apribojimais. Metoklopramido poveikis slopinant pykinimą ir vėmimą yra nepakankamas, o galimi nepageidaujami poveikiai stiprūs, todėl šio vaisto pasaulinėje praktikoje vis dažniau atsisakoma. Atsižvelgiant į pykinimo ir vėmimo mechanizmą, kai net 90 proc. vaidmens tenka serotoninui, selektyviausiai veikia 5-HT3 antagonistai. Ši vaistų grupė pasižymi stipriausiu pykinimą ir vėmimą slopinančiu poveikiu ir sukelia mažiausiai nepageidaujamų reakcijų. Plačiausiai žinomas ir vartojamas tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje šios grupės atstovas yra ondansetronas, prekiniu Zofran pavadinimu. Šis vaistas klinikinėje praktikoje vartojamas jau daugiau kaip 10 metų. Nustatyta, kad optimaliausia Zofran (4 mg/2 ml) skirti į veną bendrosios anestezijos pradžioje. Vaistas sėkmingai vartojamas ne tik profilaktikai, bet ir gydant. Be to, jis tinka ir vaikams. Tais atvejais, kai profilaktiškai nebuvo skirta vaistų nuo pykinimo ir vėmimo, o po operacijos pasireiškė šie nepageidaujami poveikiai, rekomenduojama skirti ondansetrono į veną, raumenis ar sučiulpti tabletę.
Taigi pooperacinis pykinimas ir vėmimas - problema, kurios galime išvengti, naudodami profilaktines priemones. Reikia atminti, kad profilaktika kainuoja pigiau nei gydymas, pacientas lengviau ir greičiau sveiksta.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai