Kempinligė - ar būna blogiau?

Dažnai sakoma: "Susigriebė po laiko". Panašiai atsitiko ir kempinligės atveju. Niekas negalvojo, kad taip galėtų būti, tačiau tai faktas: kempinligės pavojus yra labai realus. Dar daugiau - šia liga gali susirgti bet kas, bet kada ir net nesužinosime, kaip tai atsitiko. Kempinligė, skirtingai nuo AIDS, nepriklauso nei nuo mūsų valios, nei nuo gyvenimo būdo. Nevalgyti jautienos mėsos patartina, tačiau lieka vaistai, kosmetika ir begale kitu maisto produktu, kuriuose gali slypėti pats baisiausias košmaras - KEMPINLIGE. Kas tai - paslaptinga ir mokslui dar mažai žinoma liga ar dar viena piktnaudžiavimo naujomis technologijomis pasekme?
 

Karvutė.
Kas yra galvijų
kempinligė?
Galvijų spongiforminė encefalopatija, arba tiesiog galvijų kempinligė, yra smegenų liga, kuriai būdingas vis didėjantis galvos ir stuburo smegenų funkcijų nepakankamumas. Ši liga buvo užfiksuota dar XVIII a. ir tik 1986 m., padaugėjus ligos atvejų, pastebėta, kad Didžiojoje Britanijoje kai kurie auginami atrajojantys galvijai taip pat yra užsikrėtę šia kol kas nepakankamai ištirta liga. Mokslininkai nustatė, kad šios ligos požymiai ir simptomai labiausiai panašūs į avių skrepi ligą: nenatūraliai išlinkusi gyvulio nugara, staigus svorio kritimas, koordinacijos sutrikimai. Šiandien labiausiai paplitusi nuomonė, kad kempinlige užsikrėtusiuose organizmuose pakinta tam tikrų save replikuojančių baltymų, vadinamų prionais, struktūra, todėl jie pradeda ardyti nervų ląsteles ir jos greitai žūva. Nors ligos sukėlėjas dar nėra oficialiai patvirtintas, akivaizdu, kad jis pasižymi ypatingu stabilumu ir yra atsparus beveik visoms įmanomoms sterilizacijos priemonėms: virinimui, šaldymui, įvairiems cheminiams poveikiams, net švitinimui. Manoma, kad būtent šios ligos paplitimas tarp galvijų yra tiesiogiai susijęs su nauja Creutzfeldto-Jakobo ligos atmaina - pačia paslaptingiausia pastarojo dešimtmečio liga, kurios siaubą nuo 1995 metų jau patyrė apie 100 žmonių
Kas yra Creutzfeldto-Jakobo liga?
Tai yra spongiforminė encefalopatija, arba kempinligė, būdinga žmogui. Tai yra tam tikra neurologinė smegenų audinių išakėjimą sukelianti liga, kurią dar 1920 aprašė du vokiečių neuropatologai. Pagrindiniai šios ligos nurodomi simptomai yra smegenų nepakankamumas, pasireiškiantis orientacijos sutrikimais ir atminties praradimu, nenormaliu elgesiu, sutrikusia motorika, raumenų spazmais, kūno svorio mažėjimu. Ligos priežastys ir rizikos faktoriai. Klasikinis Creutzfeldto-Jakobo ligos variantas yra gerai žinomas ir pakankamai ištyrinėtas. Iki 1995 metų šia liga sirgo vienas žmogus iš milijono. Ji dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 m. žmonėms. Jos atsiradimas buvo aiškinamas paveldimumo (nepakankamai išsivystę galvos smegenų nerviniai audiniai ar tam tikros vaisiaus ligos) faktoriumi arba galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, susijusiais su kitų ligų poveikiu ar atsiradusiais po galvos traumų. Ligai būdingas staigus smegenų nykimas. Paprastai žmogus miršta praėjus 6 mėnesiams po simptomų pasireiškimo. Ligos inkubacinis periodas yra nuo trejų iki dvidešimties metų. Kaip ši liga diagnozuojama? Creutzfeldto-Jakobo ligą, taip pat ir naująją jos atmainą lengviausia diagnozuoti atliekant smegenų audinio biopsiją ir tiriant pro mikroskopą. Kiti būdai - smegenų kompiuterinė tomografija arba elektroencefalograma. Be tyrimų, vien tik iš išorinių simptomų ligos patvirtinti ar paneigti neįmanoma. Kaip yra gydoma ši liga? Šiuolaikinė medicina kol kas nerado tinkamo gydymo būdo. Nepaisant viso pasaulio medicinos mokslininkų pastangų, kol kas nėra vieningos nuomonės nei apie šios ligos sukėlėją, nei apie jo įveikimo būdus.


Nauji ligos ypatumai
1996 metais speciali Europos komisijos ekspertų komisija patvirtino, kad atsirado nauja šios ligos atmaina, ir buvo manoma, kad pagrindinis rizikos faktorius yra spongiformine encefalopatija užsikrėtusių galvijų mėsos ar iš mėsos žaliavos gaminamų maisto produktų vartojimas. Daugelis vienas nuo kito nepriklausomų tyrimų patvirtino nenuginčijamą ryšį tarp galvijų kempinligės ir šios naujos žmogaus organizme pasireiškiančios ligos formos. Viena iš svarbiausių galvijų kempinligės epidemijos atsiradimo priežasčių yra galvijams skirti pašarai, o tiksliau - į tų pašarų sudėtį patekusios užkrėstų gyvūnų audinių dalys. Naudojant naujas mėsos perdirbimo ir gyvūnų pašarų ruošimo technologijas buvo sukurti ypač geri, dideliu proteinų kiekiu pasižymintys gyvulių šėrimo priedai. Šių priedų pagrindą kaip tik ir sudaro kaulų miltai, per kuriuos, kaip šiandien teigiama, ir išplito galvijų kempinligė. Per ėdalą patekęs ligos sukėlėjas užkrečia gyvūną, po to ir žmogų. Taigi nauja ligos atmaina įgavo infekcinės ligos pobūdį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, hormonai, vartojami tam tikriems endokrininiams sutrikimams gydyti, gali būti paimami iš užkrėsto donoro ir perduodami kitam asmeniui. Taip pat galima užsikrėsti ir per žmogaus audinių donorus arba kai individas, turintis kontaktą su užkrėstu audiniu (pvz., chirurgas, operuojantis užkrėsto žmogaus smegenis), gali pernešti ligą kitam pacientui. 1997 metais Didžiojoje Britanijoje kilo skandalas paaiškėjus, kad tie patys medicininiai instrumentai buvo naudojami po to, kai jais buvo atlikta ponios Hamilton akies audinių transplantacija. Mat pomirtinė ponios Hamilton biopsija parodė, kad ji buvo užsikrėtusi naujos rūšies Creutzfeldto-Jakobo liga. Sąmyšis kilo todėl, kad šios ligos sukėlėjo nesunaikina beveik visos įprastos sterilizacijos priemonės. Nustatyta, kad dar mažiausiai trys žmonės buvo operuojami tais pačiais instrumentais, taigi tikimybė užsikrėsti tikrai nebuvo nulinė. Nauja Creutzfeldto-Jakobo ligos forma ypatinga dar ir tuo, kad progresuoja ypač sparčiai: įprastos Creutzfeldto-Jakobo ligos periodas trunka vidutiniškai apie 14 mėnesių, tuo tarpu naujos formos vidutinė trukmė maždaug 4 - 5 mėnesiai. Be to, vidutinis ligonių amžius taip pat skiriasi:69 metai įprastu atveju palyginti su 29 metais naujos atmainos atveju. Nors 1995 - 2000 metais nuo naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos atmainos mirė ne daugiau kaip 91 žmogus (Didžiojoje Britanijoje - 87, Prancūzijoje - 3, Airijoje - 1) , laukiama daug skaudesnių pasekmių. Skirtingi tyrinėtojai nu- rodo nuo 200 000 iki 300 000 žmonių, kurie potencialiai vartojo užkrėstos jautienos produktus vien Didžiojoje Britanijoje. Tačiau turint galvoje, kad iš 15 Europos Sąjungos valstybių galvijų smegenų kempinligė nebuvo nustatyta tik Švedijoje ir Suomijoje ir tai, kad inkubacinis ligos periodas gali trukti ne vienerius metus, ateityje galima laukti ypač nepageidaujamų pasekmių.
Situacija Lietuvoje
Europos Sąjungos ekspertai yra linkę Lietuvą priskirti prie didesnės rizikos valstybių grupės kartu su Vokietija, Italija ir Prancūzija. Tai reiškia, kad spongiforminės encefalopatijos, taip pat ir Creutzfeldto-Jakobo ligos naujosios atmainos išplitimas yra tikėtinas. Taip teigti ekspertai turi pagrindo: į Lietuvą iš Vakarų per pastaruosius keletą metų buvo įvežta apie 30 tūkstančių tonų mėsos ir kaulų miltų bei apie 2300 jaunų galvijų, dėl kurių būklės šiandien niekas negali garantuoti.
Socialinė krizė
Nepaisant visų valstybinių veterinarijos, maisto kokybės priežiūros, visuomenės sveikatos ir vaistų kontrolės tarnybų pastangų, galvijų kempinligės epidemija ir naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos formos apraiškos sukėlė tikrą sąmyšį Europos politiniame ir socialiniame gyvenime. Epidemijos prevencijos ir ligos atsiradimo priežastys aptarinėjamos aukščiausiuose tarptautinio lygio sluoksniuose, tuo tarpu valstybių viduje atsiranda vis daugiau nepatenkintųjų esama situacija. Didžiojoje Britanijoje galvijų augintojų ir ūkininkų protestai jau tapo kasdienybe, Vokietijoje nuo pareigų buvo nušalinti du Žemės ūkio ministrai, Prancūzijoje priimtas įstatymas, kuris užkrėstų gyvulių pardavėjams numato baudžiamąją atsakomybę. Aukšto rango pareigūnai ir politikai pateko į kryžminę ugnį: iš vienos pusės jie yra spaudžiami visuomenės, kuri buvo per vėlai informuota apie gresiantį pavojų ir kad toks pavojus apskritai atsirado; iš kitos pusės, politikai turi kuo skubiau spręsti milžiniškos maisto pramonės problemas, jau nekalbant apie gresiančias finansines problemas tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams. Žmonėms ne tik iškilo mirtinos ligos pavojus, bet ir atsirado daugybė socialinių problemų, pradedant rinkos žlugimu ir baigiant visuomenės susiskaldymu. "Žmonės nepasitiki tuo, ką jie valgo, jie jaučiasi lyg būtų patekę į gudriai paspęstus spąstus", mano viena iš Didžiosios Britanijos vartotojų teisių gynimo atstovių. Sociologai baiminasi, kad nekiltų seniai pamirštas nacionalinis priešiškumas, kuris jau dabar jaučiamas anglų atžvilgiu. Europos Sąjungos vienybė iškilus epidemijai pasirodė esanti labai skausminga: jei nukenčia vienas, tai skauda visiems. Ar Lietuva suras pakankamai lėšų ir ar bus sudarytos sąlygos griežtiems Europos kovos su kempinlige standartams įgyvendinti? Antai vien kempinligės ir naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos atmainos tyrimams Europos Komisija paskyrė keturis milijardus eurų. Tuo tarpu Lietuvoje uždrausta vartoti importuotus ir Lietuvoje pagamintus mėsos miltus, kraujo miltus, mėsos ir kaulų miltus, kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra galvijų smegenų. Gal pavyks išvengti naujojo maro?

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai