){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Istorija byloja
Senovėje nežinant, kaip numalšinti skausmą, daugelis operuojamų ligonių tiesiog mirdavo nuo skausminio šoko. Tačiau tais laikais išbandyti anestezijos būdai turėjo ne mažiau pavojų. Būdavo, kad prieš operaciją pacientui nuleisdavo kraują iki apalpimo arba užspausdavo miego arteriją. Nuskausminimo tikslais prieš operaciją buvo plačiai naudojamos aguonos ir mandragoros šaknys. Viduramžiais šiais narkotikais išmirkydavo kempines, išdžiovindavo ir duodavo čiulpti operacijos metu. Tačiau tais laikais niekas nežinojo šių medžiagų dozavimo, todėl ligoniai po operacijos dažnai neatsibusdavo.
Germanai prieš operacijas nugirdydavo ligonį iki sąmones netekimo. Arba vietinei nejautrai sukelti užverždavo galūnę varžtu, taip suspausdami kraujagysles ir nervus. Neretai pasitaikydavo, kad po operacijos apmirusią galūnę tiesiog tekdavo amputuoti.
XIX a. pradžioje buvo atrastas pagrindinis opijaus alkaloidas – morfinas. O 1846 metais nuskausminimo tikslais buvo išbandyti eterio garai. 1847 metais pirmą kartą pasaulyje gimdymui nuskausminti buvo panaudotas chloroformas.
Didžioji anesteziologijos era siejama su 1942 m., atradus raumenis atpalaiduojančius kurarės preparatus. Tuomet pradėtas taikyti endotrachėjinis nuskausminimo būdas, sustabdant žmogaus kvėpavimą. Lietuvoje pirma tokia narkozė per vamzdelį duobutėje kakle buvo atlikta 1955 m.
Lietuvos anesteziologai taip pat stengėsi neatsilikti. 1847 metais gydytojas A. Adomavičius perskaitė pranešimą apie eterio narkozę Vilniaus gydytojų draugijos posėdyje, ir taip pačiais metais kartu su kolega L. Lechavičiumi pirmą kartą ją panaudojo Lietuvoje.
Anestezijos rūšys
Pasak gyd. K. Miežėno, anesteziją galima suskirstyti į dvi rūšis – bendrinę ir regioninę nejautrą. Bendrinė nejautra yra tada, kai žmogus yra užmigdomas medikamentais ir nejaučia skausmo.
Vietinė anestezija – tai skausmo jutimo sustabdymas tam tikroje kūno vietoje, kai sąmonė nenuslopinama, t.y. ligonis neužmigdomas. Anestezija gali būti naudojama nedidelėms intervencijoms atlikti, anestetikai gali būti lašinami į akį, jais suvilgoma nosiaryklė. Taip pat yra ir laidinė anestezija, kai anestetikų suleidžiama į tam tikrus nervinius laidus, pvz., atliekant kojų ir rankų operacijas.
Galima atlikti ir kombinuotą nejautrą, kai atliekama vietinė nejautra ir bendrinė narkozė. Taip yra daroma siekiant naudoti kuo mažiau cheminių preparatų, kurie, kaip ir visi vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Be to, atsižvelgiama į tai, kad po sunkių operacijų ligoniui dažnai būna reikalingas ilgalaikis nuskausminimas. Minėtu būdu net iki penkių parų galima sėkmingai valdyti skausmą.
Galimos komplikacijos
„Kas nedirba, tas neklysta“, – įsitikinęs anesteziologas K. Miežėnas. Todėl ir anestezijos komplikacijų gali būti įvairių – nuo širdies ritmo sutrikimų, bronchų ir gerklų spazmų, stipriai pakilusio kraujospūdžio iki mirties ant operacinio stalo, dėl kurios būna kalti anestetikai ir/arba gretutinės širdies ir kraujagyslių, plaučių, kepenų ar inkstų ligos. Net istorija byloja, kad garsusis Sovietų sąjungos mokslininkas raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir praktinės kosmonautikos pradininkas Sergejus Koroliovas mirė dėl anesteziologų klaidos.
Kalbant apie anesteziją, kyla klausimas, ar žmogus gali būti jai alergiškas. „Pacientas gali būti alergiškas anestetikams, kaip ir bet kuriems kitiems vaistams. Todėl prieš operaciją būtina surinkti informaciją apie ligonio būklę, jo vartojamus vaistus, sužinoti, kokiems vaistams ir kokioms medžiagoms, pvz., kiaušinio baltymui, arba kvapams ligonis yra alergiškas. To nepadarius, ligonis gali mirti dėl anafilaksinio šoko. Turėdamas pakankamai informacijos, anesteziologas pritaikys tokius anestetikus, kurie bus mažiausiai žalingi pacientui.
Pasak gyd. K. Miežėno, šiais laikais anestezija yra saugi, todėl paplitęs mitas apie anestezijos žalą dažniausiai yra klaidingas. Dabartinėmis sąlygomis, naudojant pažangiausias technologijas ir naujausius medikamentus, anestezijos rizika yra minimali.
Apie anestezijos saugumą
Pasidomėjus apie anestezijos saugumą, gydytojas prisiminė vieną išskirtinį atvejį iš savo praktikos. Tada reikėjo nuspręsti, ar operuoti motiną, sergančią onkologine galvos smegenų liga, ar išsaugoti vaikelį, kurį nėščioji nešiojo jau kelis mėnesius. Buvo nuspręsta nutraukti naują gyvybę, nes anestetikų teratogeniškumas galėjo sukelti vaisiaus apsigimimus ir pats operacijos pobūdis galėjo išprovokuoti persileidimą. Kita vertus, jei nėštumas yra pakankamai didelis ir jo nutraukti negalima, tada pirmiausia sulaukiama vaiko gimimo, o tik po gimdyvei atliekama reikalinga operacija. Jei operuoti motiną reikia skubiai, gelbėjamas vaikelis, kuris dažniausiai gimsta atliekant cezario pjūvį, ir tik po to motinai atliekama operacija.
Anestetikai, nors ir yra pakankamai saugūs, gali turėti šalutinį poveikį, kaip ir bet kokie vaistai nuo skausmo. Jie gali paveikti kepenis, inkstus, nervų sistemą. Tai priklauso nuo individualių ligonio savybių, nes vienas vos atlaiko vieną narkozę, o kitas ir visas dvidešimt narkozių puikiausiai ištveria, nesiskųsdamas jokiais šalutiniais anestetikų poveikiais.
Apskritai, jeigu anesteziologas neturi saugios darbo vietos ir būtinos aparatūros, nė vienas save gerbiantis specialistas nerizikuos iš akies taikyti narkozės operuojamam pacientui. Pirmiausia todėl, kad dėl žmogiškojo faktoriaus ir stebėsenos aparatūros nebuvimo specialistas negali tiksliai nustatyti anestetikų dozės, o tai narkozei yra svarbiausia. Todėl visi sąžiningi anesteziologai laikosi Europos saugios anestezijos deklaracijos.
Ar gali narkozė neveikti?
Pasak anesteziologo K. Miežėno, kartais anesteziologų praktikoje pasitaiko toks reiškinys, kaip idiosinkrazija, t. y. neadekvati organizmo reakcija į tam tikras anestetines medžiagas. Užmigdyti ligonį prieš operaciją įmanoma visuomet. Tačiau gali pasitaikyti atvejų, kad dėl nepakankamos anestetikų dozės ligonis gali pradėti busti ant operacinio stalo. Tačiau apie bet kokius organizmo būklės pakitimus anesteziologui visuomet signalizuoja šiuolaikinė aparatūra, ji padeda specialistui kontroliuoti narkozę. Anesteziologai gali stebėti pacientų narkozinio miego kontrolę, t.y. sekti miego ir anestezijos gilumą. Tai leidžia vertinti, ar giliai pacientas miega, ar reikia didesnės vaistų dozės. Pagreitėjus pulsui, pakilus kraujospūdžiui, galima spręsti, kokios būsenos yra pacientas. Atsižvelgiant į aparatūros parodymus, jeigu reikia, skiriama papildoma nejautros dozė.
Kita vertus, siekiant išvengti pernelyg ankstyvo prabudimo operacijos metu, ligonį reikia tinkamai paruošti prieš operaciją. Šiuo atveju kalba eina apie raminamuosius vaistus, kurie palengvina narkozę ir padeda ją išlaikyti reikalingą laiką.
Po narkozės
Prieš kiekvieną operaciją, kai atliekama narkozė, ligoniams ir jų artimiesiems yra paaiškinama, kas bus daroma su operuojamu ligoniu. Pasak anesteziologo, kai kurie pacientai pasidomi, ar jie saugiai prabus po operacijos. Tokiais atvejais ligoniai nuraminami, su jais pajuokaujama, taip sumažinant paciento psichologinę įtampą, tvyrančią prieš operaciją.
Po operacijų nemažai pacientų, kuriems buvo pritaikyta bendroji nejautra, skundžiasi sutrikusiu kvėpavimu, šaltkrėčiu, pykinimu. Tai yra narkozės šalutinės reakcijos, kurias patiria kai kurie pacientai. Šaltis ir drebulys gali krėsti dėl sutrikusios termoreguliacijos ilgai ligonį operuojant vėsioje operacinėje. Pykinti po operacijos gali dėl anestetikų poveikio.
Yra ir tokių ligonių, kurie po narkozės prabunda puikios nuotaikos ir gerai besijausdami, pasakoja regėję rožinius sapnus ir gerai pailsėję narkozės metu. „Gaila, kad narkozės metu aparatūra nefiksuoja, kokius sapnus sapnuoja užmigdytas ligonis, o tai būtų iš tiesų įdomus patyrimas ne tik ligoniui, bet ir gydytojui“, – juokavo gyd. K. Miežėnas.
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau
