Kamieninės ląstelės: ne pana­cėja, bet galimybių daug

Lietuvoje daugelis tik neseniai išgirdo apie galimybę išsisaugoti savo kūdikio virkštelės kraujo ląsteles, kurias reikiamu momentu galima atšildyti ir transplantuoti. Pasaulyje tokia galimybe jau naudojamasi apie 20 metų.Yra daugiau kaip keli šimtai viešų ir privačių bankų, kurie saugo šias ląsteles. Įvairiose šalyse tūkstančiams žmonių padėjo išgyventi virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacija.
 
Ne vienam kyla natūralus klausimas, kam tos ląstelės gali būti reikalingos. Į jį gydytoja akušerė-ginekologė dr. Daiva Bartkevičienė atsako taip: „Virkštelės kraujas yra labai vertingas gydant kraujo vėžį ir kitas kraujodaros, imuninės sistemos ligas, nes jame gausu jaunų kamieninių ląstelių. Be jų, kraujyje yra ląstelių, kurios gali pasitarnauti pažeistų audinių regeneracijos procesams. Ligų, kurias galima gydyti kamieninėmis ląstelėmis, sąrašas nuolat ilgėja. Išsaugojus savo kamienines ląsteles, užsitikrinama galimybė ateityje pasinaudoti ląstelių terapijos technologijomis. Šios ląstelės gali pagelbėti gydant ir autoimunines ligas (išsėtinė sklerozė, diabetas, kt.). Tam tereikia gimus vaikeliui išsaugoti virkštelės kraują.“ Iš jo išgautos ir saugomos ląstelės galės būti panaudojamos jam pačiam ar tos pačios šeimos žmonėms.
Kas yra tos „stebuklingosios“ kamieninės ląstelės?
Tai kitas klausimas, į kurį ieškoma atsakymo, toliau domintis šia tema. Kamieninės ląstelės – tai „gyvybės pamatas“, ant kurio statomas visas žmogaus organizmas. Jos palaiko stabilią audinių ir viso organizmo būklę, užtikrina nuolatinį kraujo, odos ląstelių pakeitimą naujomis, atnaujina virškinamojo trakto audinius, dalyvauja kaulų, ir kitų audinių ir organų gijimo procese. Gali ilgą laiką kontroliuojamai daugintis ir atsinaujinti, o tam tikromis sąlygomis virsti bet kuria organizmo ląstele.
Pagal kilmės šaltinį kamieninės ląstelės yra embrioninės (vaisiaus), virkštelės ir placentos kraujo ir suaugusio organizmo.
Didžiausiomis galimybėmis pasižymi embrioninės kamieninės ląstelės. Jos gali praktiškai neribotai daugintis ir virsti visų tipų specializuotomis ląstelėmis. Išskiriamos iš jau susiformavusių vaisiaus audinių (9–22 nėštumo savaitė), jos pasižymi labai stipriu dauginimosi potencialu, jau yra virtusios į atitinkamų audinių ląsteles pradininkes. Šių ląstelių tyrimai yra ribojami dėl etinių ir moralinių aspektų.
Virkštelės kraujo kamieninių ląstelių yra gausu placentos kraujyje ir placentos audiniuose, kurie, beje, po kūdikio gimimo paprastai yra išmetami. Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės yra puiki alternatyva kaulų čiulpų kamieninėms ląstelėms. Jos yra energingos, nes jaunos, o tai padidina galimybę jas panaudoti artimiems šeimos nariams gydyti.
Suaugusio organizmo kamieninės ląstelės užtikrina normalų žmogaus augimą ir vystymąsi, dalyvauja sergančio, pažeisto ar nusidėvėjusio audinio regeneracijoje, tačiau nėra tokios universalios, kaip embriono. Jos gali diferencijuotis tik į ląstelių tipą, specifišką tam audiniui, kuriame aptinkamos.
Labiausiai žinomos kaulų čiulpų kamieninės ląstelės. Iš jų formuojasi visos kraujo ląstelės. Vaikams ir suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) persodinimas. Transplantacijos metu pažeistos paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują.
Kur jos gali būti panaudotos?
Šiuo metu pagrindinis praktinis kamieninių ląstelių pritaikymas yra kraujo ir imuninių ligų gydymas. Tačiau jau atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose šios ląstelės gali būti naudojamos gydant diabetą ( I tipo), raumenų ligas. Kamieninių ląstelių gebėjimas virsti nervinio audinio ląstelėmis leidžia jas panaudoti gydant nugaros smegenų pažeidimus, insultus, Alzheimerio, Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę, cerebrinį paralyžių. Kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti miokardo infarktą, su amžiumi susijusias degeneracines ligas, negyjančius kaulų ar kremzlės defektus.
Kai kurių išvardintų ligų atveju kamieninių ląstelių transplantai tik sustabdo ligos progresavimą. Kitų ligų atveju gydymas kamieninėmis ląstelėmis gali išgydyti, tačiau optimalūs kiekiai ir kamieninių ląstelių naudojimas dar yra tyrimų stadijos.
Panaudojant kamienines ląsteles jau galima išgydyti daugelį ligų – tai ūminės ir lėtinės leukemijos, mielodisplastiniai sindromai, kamieninių ląstelių sutrikimai, mieloproliferaciniai ir limfoproliferaciniai sutrikimai, paveldėti medžiagų apykaitos, eritrocitų, imuninės sistemos sutrikimai, įvairios kraujo vėžio formos.
Ligų, kurios gydomos panaudojant kamienines ląsteles, sąrašas kasdien pasipildo naujomis indikacijomis
Iš kur ląstelių galima gauti?
Akivaizdu, kad, norint pradėti taikyti ląstelių terapiją, pirmiausia svarbu turėti reikalingą ląstelių kiekį. Iki šiol pagrindinis transplantacijai naudojamas suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių šaltinis buvo ir yra kaulų čiulpai ir periferinis kraujas. Tačiau dabar jau žinoma, kad šaltinis gali būti liekamieji audiniai, kurie tradiciškai yra išmetami, įskaitant ir po operacijų liekantį riebalinį audinį. Juose esama daug kamieninių ląstelių. Šias ląsteles galima pritaikyti žmogui, iš kurio jos buvo išskirtos, gydyti.
Labai svarbu turėti tinkamą kaulų čiulpų donorą. Visų pirma donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių (tiriami broliai ir seserys). Tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra apie 20 proc. Kitiems sergantiesiems tinkamo donoro tenka ieškoti Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Deja, būna, kad net iš 12 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo. Todėl ieškoma alternatyvų, kad būtų galima išgelbėti daugiau gyvybių. Ir vienas iš jų – tai virkštelės kraujo kamieninių ląstelių, panaudojimas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bioetikos specialistas Saulius Noreika sako: „Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime galimybę išsaugoti vaikų virkštelės kraują. Dažnai dėl nežinojimo virkštelės kraujo tyrimai vertinami prieštaringai, nes jie tapatinami su embrioninių kamieninių ląstelių tyrimais. Žinant, kad virkštelės kraujo ir suaugusių kamieninių ląstelių tyrimai yra etiški, kelia nuostabą kai kurių žmonių neišprusimas ir neigiamas požiūris į perspektyvius tyrimus.“
Kaip viskas vyksta?
Akivaizdu, kad vienintelis momentas, kai yra galimybė gauti virkštelės kraujo, – tai kūdikio gimimas. Procedūra nesudėtinga, tiek motinai, tiek kūdikiui visiškai neskausminga ir saugi. Gimus kūdikiui, perkirpus arba užspaudus virkštelę, į specialų maišelį iš virkštelės paimama 30–150 ml kraujo. Kraujas gali būti surenkamas ir Cezario pjūvio operacijos metu. Paimamas ir mamos veninio kraujo mėginys, atliekami jo serologiniai tyrimai.
Surinktas kūdikio virkštelės kraujas ir mamos kraujo mėginys gabenami į laboratoriją. Ten iš jo yra išskiriamos kamieninės ląstelės ir užšaldomos skystame azote iki minus 196ºC. Tokioje temperatūroje nevyksta jokios biocheminės reakcijos, todėl taip saugomos kamieninės ląstelės dešimtis metų nepraranda savo savybių. Mamos kraujas ištiriamas ar nėra virusinių ir infekcinių ligų (hepatito B, C; Žmogaus T-ląstelių limfotropinio viruso, citomegaloviruso, sifilio, žmogaus imunodeficito viruso).
Virkštelės kraujo mėginys įvertinamas: nustatoma, kiek jame yra branduolinių ląstelių, įvertinamas ląstelių gyvybingumas, patikrinama, ar jis yra sterilus. Jeigu visi tyrimai atitinka keliamus reikalavimus, po 3–4 savaičių nuo gimdymo dienos mėginys perkeliamas į nuolatinio saugojimo vietą ir saugomas iki jo pareikalavimo. Saugomos ląstelės yra vaiko nuosavybė, kuri, kol jam sukaks 18 metų, priklauso vaiko tėvams ar jo teisėtiems globėjams. Esant reikalui, jas bus galima panaudoti minėtoms ligoms gydyti, o gal ir dar daugiau, nes mokslas nestovi vietoje, o ateities gydymas siejamas būtent su ląstelių terapija
Įdomu
1983m. Pasiūlyta naudoti virkštelės kraują kaip alternatyvų kamieninių ląstelių šaltinį kaulų čiulpų transplantacijai.
1988m. Pirmoji sėkmingas virkštelės kraujo transplantacija Paryžiuje 6 metų berniukui, sergančiam Fankoni anemija.
1993m. Pirmoji negimininga virkštelės kraujo transplantacija, Duke universitetas.
1997 m. Pirmoji virkštelės kraujo transplantacija ex vivo atlikta 46 metų vyrui, sergančiam lėtine mieloleukemija.
1998m. Atliekama pirmoji virkštelės kraujo transplantacija 12 metų berniukui, sergančiam pjautuvine anemija.
2007m. Nobelio Premija serui Martinui J. Evansui, Mariui R. Kapečiu, Oliveriui Smitui už ilgalaikius kamieninių ląstelių tyrimus.
2011m. Atlikta 19 000 virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacijų.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai