Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Gydymas  » Pūlingos odos ligos – piodermijos

Pūlingos odos ligos – piodermijos

Norint išvengti, pirmiausia reikalinga tinkama priežiūra Oda – žmogaus ir gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su plaukais, nagais ir odos liaukomis sudaro bendrąją kūno dangą. Oda saugo organizmą nuo mechaninių pažeidimų, išorės poveikių, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, išskiria vandenį ir katabolizmo produktus. Ji yra susijusi su imunine sistema, joje daug receptorių, todėl svarbi ir kaip jutimo organas. Sakoma, kad iš odos galima spręsti ir apie žmogaus sveikatą, o praktika rodo, kad daugelis mūsų nors kartą gyvenime susiduria su mažesnėmis ar didesnėmis odos problemomis. Odos ligų daug. Šiame straipsnyje Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos dermatovenerologas gydytojas Arūnas Petkevičius supažindins skaitytojus su piodermijomis.
 
Piodermijos: kokios tai ligos?
Piodermijos – tai pūlingos odos infekcijos, kurias sukelia patogeninės bakterijos.
Kokios gali būti šių ligų rūšys, kaip jos skirstomos? Kurios piodermijų rūšys pasireiškia dažniau, kuriuos gali būti itin pavojingos?
Patogeniniai mikroorganizmai sukelia pirminį (atsirandantį ant sveikos odos) ir antrinį (atsirandantį ant pažeistos odos) pūlingą odos uždegimą. Gali būti pažeidžiamas paviršinis, rečiau – gilieji odos sluoksniai, tai priklauso nuo sukėlėjo. Dažniausi sukėlėjai – auksinis stafilokokas ar (ir) beta hemolizinis streptokokas, rečiau – kitos patogeninės bakterijos. Piodermijos skirstomos į epidermio-dermos (impetiga, ektima, stafilokokinis nuplikytos odos sindromas, rožė, hidradenitas) ir plaukų folikulų (folikulitas, furunkulas, karbunkulas piodermijas).
Ligos klinika priklauso nuo piodermijos rūšies. Dažniausia piodermija yra impetiga – paviršinių odos sluoksnių pūslelinis ar pūslinis uždegimas. Šia liga dažniausiai serga vaikai. Ligai būdinga, kad pažeidimo vietoje atsiranda rausvų dėmelių, jos virsta plokščiomis pūslelėmis, pūlinukais, kurie greitai pratrūksta ir vėliau pasidengia šašais. Šašams nukritus, oda lieka kiek rausvesnė. Dažniausiai beria apie nosį, burną, lūpų kampus, kai kada bėrimas išplinta po visą veidą, atsiranda ant galvos, kaklo, rankų. Sergančių vaikų nereikėtų leisti į darželį, mokyklą, nes jie gali užkrėsti aplinkinius.
Piodermija, kuri pasižymi sunkia klinikine eiga ir gali sukelti net gyvybei gresiančias komplikacijas, yra rožė. Rožei būdinga staigi pradžia yra šaltkrėtis, temperatūra iki 39–40 ºC, pažeistos srities skausmas, patinimas ir aiškių ribų paraudimas. Pažeistos odos paviršiuje gali susidaryti pūslių, pripildytų skaidraus ar kraujingo turinio.
Dažniausiai rožė vystosi kojų ar veido srityje, asimetriškai. Rože labai dažnai suserga cukriniu diabetu sergantys žmonės. Liga pasižymi polinkiu kartotis.
Sergant folikulitu (plauko maišelio uždegimas) susidaro kelių milimetrų mazgeliai, virš jų – pūlinėliai, kiekvieno iš kurių centre styro plaukas. Bėrimas atsiranda plaukuotose odos vietose. Kartais kartu žmonės skundžiasi skausmu, niežėjimu.
Furunkulai paprastai vystosi kaip folikulito tąsa, dažnai susidaro odos trynimosi vietoje (ant sprando, liemens srityje). Tuomet susiformuoja žirnio ar riešuto dydžio sukietėjimas, jo paviršiuje – pūlinukas, kurį perveria plaukas. Pažeidimo vieta patinsta, parausta, dėl įtempimo ima skaudėti, kartais pakyla temperatūra, padidėja gretimi limfmazgiai. Sukietėjimo centre, dėl audinių apmirimo susidaro „geluonis“, kuriam vėliau iškritus, išteka pūliai ir lieka duobutė, užgyjanti randu.
Karbunkulas susidaro pažeidus greta esančius plaukų maišelius ir aplinkinius audinius. Audinių pažeidimas platesnis, daugiau „geluonių“, pastariesiems susiliejus, atsiranda gili opa. Vargina stiprus skausmas, bloga bendra savijauta, aukšta temperatūra.
Kokios šių ligų priežastys, rizikos veiksniai?
Piodermijų išsivystymui įtakos turi daug įvairių priežasčių. Tai ir atsparumą mažinantys vaistai (sisteminiai gliukokortikoidai, imunosupresantai, citostatikai), ir vitaminų trūkumas (ypač A, C, B grupės). Taip pat raginio odos sluoksnio barjerinės funkcijos pokyčiai, sukelti cheminių ar fizinių dirgiklių ir gretutinių odos ligų (dermatitai, psoriazė, autoimuninės pūslelinės odos ligos, kt.). Dažnai piodermijos išsivysto sergantiesiems cukriniu diabetu, piktybiniais navikais ir kraujo ligomis žmonėms.
Ar pats žmogus gali atskirti vieną piodermijos rūšį nuo kitos? Ar gali iš jaunatvinių spuogų išsivystyti kokia nors piodermijos rūšis?
Pats žmogus nustatyti tikslios piodermijos rūšies dažniausiai negali ir paprastai visas piodermijas vadina pūliniais ir šunvotėmis. Jaunatviniai spuogai nėra piodermija, tačiau, mechaniškai spaudant, galima sukelti komplikacijas – folikulitą, furunkulą, karbunkulą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Kaip gydoma?
Pačiam ligoniui nereikėtų užsiimti savigyda, vertėtų kreiptis pas gydytoją. Piodermijos diagnozuojamos atsižvelgiant į ligos eigą, atlikto bakteriologinio tyrimo (pasėlio) rezultatus (nustatoma patogeninės bakterijos(-ų) rūšis(-ys) ir jautrumas antibiotikams).
Esant paviršinei ir neišplitusiai odos infekcijai, dažniausiai pakanka vietinio gydymo. Naudojami vandeniniai dažo medžiagų (fuksino, briliantinės žalumos ir kt.) tirpalai, antiseptikai (jodo povidono, chlorheksidino, kalio permanganato tirpalai ir kt.), antibiotikų tepalai.
Esant karščiavimui, išplitusiai odos infekcijai, padidėjus uždegiminiams kraujo žymenims, pagal pasėlio rezultatą skiriama sisteminių antibiotikų. Jei reikia, pūlinys atveriamas chirurginiu būdu.
Ką patartumėte skaitytojams, kaip nesusirgti pūlingomis odos ligomis?
Norint išvengti pūlingų odos ligų, reikia tinkamai priežiūrėti odą. Taip pat labai svarbu atkurti apsauginę odos funkciją, nes, kaip minėjau, dažniausiai pūlingas odos ligas sukelia stafilokokai, kiti patogeniniai mikroorganizmai, kuriems geresnės sąlygos patekti iš aplinkos susidaro būtent tada, kai odos barjerinė apsauginė funkcija būna susilpnėjusi. Taip pat vengti mikrotraumų, pašalinti kitus dirgiklius – odos netrinti, nekasyti.
Be to, labai svarbu ir privalu pacientams išaiškinti ir skatinti juos gydyti dažnai jų pačių organizme esančius lėtinių infekcijų (nosiaryklės, ausų ir kt.) židinius, kurie paprastai turi įtakos bėrimams atsinaujinant. Taip pat visuomet reikia nustatyti ligai palankius veiksnius ir juos šalinti, t.y. gydyti cukraligę, vitaminų trūkumą ir t. t.
Tai įdomu
• Oda – pats didžiausias kūno organas. Žmogaus odos plotas sudaro apie du kvadratinius metrus.
• Oda sveria 7–11 kg.
• Odą sudaro trys sluoksniai: epidermis, derma ir hipoderma.
• Žmogaus kūną dengia 300 milijonų odos ląstelių.
• Odos ląstelės nuolat atsinaujina. Manoma, kad maždaug per 20 dienų žmogus visiškai „numeta“ odą, pakeisdamas ją nauja.
• Per parą ramybės metu per odą išgaruoja daugiau nei litras, o aktyviai sportuojant ar dirbant – net iki 10 litrų prakaito.
• Manoma, kad per odos poras organizmas pašalina net 3,5 karto daugiau toksinių medžiagų nei per inkstus ar žarnyną.
• 72 proc. odos dangos sudaro vanduo.
Piodermijų simptomai
• Pūlingas odos bėrimas
• Įvairių odos sluoksnių ir jos priedų (riebalų, prakaito liaukų, plaukų folikulų) pažeidimas
• Niežėjimas, šlapiavimas, skausmas, išopėjimas, šašų susidarymas
• Temperatūra, bendras negalavimas, šalčio krėtimas
• Šalia esančių limfmazgių padidėjimas

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS