Antibiotikus vartokime atsakingai

Lapkričio 18-ąją jau ketvirtą kartą minėsime Europos supratimo apie antibiotikus dieną. Tiesa, pastangos, skatinančios racionalų jų vartojimą, bent jau Europos šalyse, dedamos gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šia problema susirūpinta 2002-aisiais, o dabar jau džiaugiamasi pasiektais rezultatais – antibiotikų vartojimas sumažėjo ketvirtadaliu. Lietuvoje šiai problemai taip pat skiriamas dėmesys, tačiau antibiotikais vis dar piktnaudžiaujama: ir ne tik savigyda užsiimantys žmonės, bet ir medikai. Konsultuoja Vilniaus universiteto (VU) Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. Arvydas Ambrozaitis.
 

Kai reikės, gali būti neveiksmingi

Antibiotikai efektyvumą praranda tokiu tempu, kuris prieš penkerius metus nebuvo net numatomas. Taip atsitinka dėl to, kad netinkamas antibiotikų vartojimas padaro bakterijas atsparias šiam gydymui. Jei ir toliau tokiu tempu jų vartosime, Europa gali susidurti su preantibiotine era, kai įprastos bakterinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas, baigdavosi mirtimi. Taigi, kai ateityje antibiotikų prireiks, jie gali ir nebeveikti. Juk antibakteriniai vaistai verčia mikroorganizmus arba žūti, arba prisitaikyti ir išgyventi. Jei mikroorganizmai nežūva, jie mutuoja ir įgyja daugiau galimybių išgyventi, daugintis, išplisti tarp žmonių. Kai kurios bakterijų padermės įgyja atsparumą ne vienam antibiotikui, o keliems.

Taigi netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmė - mažėjantis net paprasčiausių infekcijų gydymo efektyvumas, nes nebeturime veiksmingo antibakterinio vaisto. Jei antibiotiko netinkamai pavartojo vienas pacientas ir jo organizme išsivystė rezistentiška bakterija, vėliau problemų gali kilti ne tik jam. Šią bakteriją jis gali išplatinti ir aplinkiniams. Be to, atsparioms padermėms keliauti iš vienos šalies į kitą padeda ir šiais laikais plačiai vystomas turizmas: atsparūs sukėlėjai lengvai plinta ne tik vienoje šalyje, bet ir tarp žemynų. Taigi blogiausia, kas gali nutikti, kad nebeturėsime kuo gydyti, t.y. antibiotikų bus, bet jie bus neveiksmingi. Gydytojai jau ir dabar skundžiasi, kad nebeturi kuo gydyti į ligoninę patekusio paciento, nes jau pirminiame lygyje jam būna paskirti įvairūs plataus spektro („stiprūs") antibiotikai. Taigi bakterijų atsparumas nulemia ir nesėkmingą gydymą, ir su tuo susijusias mirtis, ir išaugusius gydymo kaštus.

{banner-24}

Kodėl atsiranda atsparių bakterijų?

Pagrindinės antibiotikų klasės atrastos 1940-1962 m., naujų klasių per paskutinius dešimtmečius nesukurta. O atsparių bakterijų atsirado jau ir pirmaisiais antibiotikų vartojimo metais.

Praėjus mažiau nei metams nuo pirmojo antibiotiko - penicilino - masinio vartojimo pradžios praėjusio amžiaus viduryje, buvo išskirtas ir pirmasis atsparus antibiotikams sukėlėjas - auksinis stafilokokas. Ir iki šiol ši daugeliui antibiotikų atspari bakterija kelia medikų ir visuomenės nerimą. Beje, šiandien atsparių bakterijų nustatoma visiems šiuo metu turimiems antibiotikams.

Kodėl? Pagrindinė bakterijų atsparumo antibiotikams priežastis - netinkamas ir gausus jų vartojimas. Reikia pažymėti, kad tai ne tik pačių žmonių, nusprendusių užsiimti savigyda, bet ir medikų problema. Manoma, kad apie penktadalis žmonių Lietuvoje antibiotikus vartoja nepagrįstai, t.y. nori jais išgydyti ligą, pvz., gripą ar peršalimą, t.y. virusinės kilmės infekcijas, kurių antibiotikai neveikia. Taip pat žinoma, kad per dažnai vartojama plataus spektro antibiotikų, kas irgi didina bakterijų atsparumą. Suprantama, jei ligonio būklė rimta ir nėra kada laukti mikrobiologinio tyrimo atsakymo, t.y. nustatyti ligos sukėlėją ir pagal tai parinkti vaistą, rekomenduojama empiriškai skirti plataus spektro antibiotikų. Tačiau, gavus tyrimo rezultatus, gydymo būdas turi būti peržiūrėtas. Taip pat prie bakterijų atsparumo antibiotikams didinimo prisideda ir netaisyklingas vaistų vartojimas - neretai skiriama nepakankama antibiotikų paros dozė, per ilgas ar per trumpas gydymo kursas. O ir patys žmonės neretai antibiotikus vartoja savo nuožiūra, be gydytojo paskyrimo.

Kita bakterijų atsparumo išsivystymo priežastis - nekontroliuojamas besaikis jų vartojimas žemės ūkyje (gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiuose ir kt.).

Gripas: pasveik be antibiotikų

Primename, kad antibiotikai efektyvūs tik nuo bakterinės kilmės infekcijų - jie negali padėti pasveikti nuo virusų sukeltų infekcijų, tokių kaip peršalimas ar gripas. Antibiotikai nepadeda išvengti ir viruso plitimo nuo žmogaus žmogui. Tai ypač svarbu įsisąmoninti dabar, gripo ir peršalimo sezono metu.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad trečdaliui vaikų plaučių uždegimą sukelia kvėpavimo virusai. O tai reiškia, kad antibiotikų skirti ne tik netikslinga, nes jie neveikia virusų, bet ir žalinga, nes naikina normalią žmogaus mikroflorą, sudaro prielaidą vystytis bakterijų atsparumui. Be to, nustatyta, kad profilaktinis antibiotikų vartojimas neapsaugo nuo bakterinių komplikacijų. Taigi vartoti antibiotikų profilaktiškai, kad nesusirgtume ar kad neišsivystytų komplikacijos, taip pat nerekomenduojama.

Kada antibiotikų reikia

Kaip jau minėta, antibiotikais gydomos ligos, kurių sukėlėjai yra bakterijos. Todėl net ir gripo ar peršalimo komplikacijos, pvz., plaučių uždegimas, antibiotikais turi būti gydomas tik tada, kai jis yra bakterinės kilmės. O ir šią dažniausią gripo komplikaciją taip pat paprastai sukelia virusai. Vadinasi, antibiotikai vėl nebus veiksmingi. Todėl itin svarbi yra mikrobiologinė diagnostika, pagal kurios rezultatus ir turi būti parenkamas gydymas.

Kadangi antibiotikai naikina normalią žmogaus žarnyno mikroflorą (gerąsias bakterijas), todėl gydymosi antibiotikas metu, ypač jei tai trunka ilgai, būtina kartu vartoti probiotikų, kurių sudėtyje yra bifidobakterijų ir laktobacilų. Antibiotikai sukelia ir tam tikrą toksinį poveikį žmogaus organizmui, todėl kartu rekomenduojama gerti daugiau skysčių, vartoti vitaminų, antioksidantų ir kt.

Dėmesio antibiotikams stokojama

Lietuva stokoja informacijos apie antibiotikų žalą, visuomenė nepakankamai žino apie jų neigiamą poveikį, o švietėjiškai veiklai visiškai neskiriama lėšų. Kitose šalyse informacijos kampanijoms, skatinančios racionalų antibiotikų vartojimą, skiriamas ir dėmesys, ir lėšos, ir jau sulaukta rezultatų. Pvz., Belgija, skyrusi 1,6 mln. eurų atsakingam ir teisingam antibiotikų vartojimo propagavimui, sutaupė 10 mln. eurų, nes vaistų vartojimas tapo racionalesnis.

Ispanija 2006-2007 m. išleido 6 mln. eurų visuomenės švietimui apie antibiotikus. Prancūzijoje ši kampanija, kurios šūkis buvo - antibiotikų negalima skirti automatiškai, prasidėjo dar 2002-aisiais. Kiekvienais metais tuo tikslu buvo skiriama po 4 mln. eurų. Tuomet visi šeimos gydytojai buvo aprūpinti nemokamais greitaisiais diagnostiniais testais A grupės streptokokams nustatyti. Juk net 70-90 proc. rinofaringitų, tozilitų ir bronchitų yra virusinės kilmės ir tik 10-30 proc. atvejų sukėlėjas yra A grupės streptokokas. Taip, atskirdami ligos sukėlėjus ir šviesdami visuomenę, prancūzai siekė antibiotikų vartojimą sumažinti 25 proc. Ir jiems tai pavyko.

•           Jokios naudos neduoda antibiotikai , vartojami dėl neteisingų priežasčių, tokių kaip peršalimas ar gripas.

•           Antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą, todėl svarbu nevartoti jų kada nereikia ir netinkamai.

•           Vartokite antibiotikus tik gydytojui paskyrus ir laikykitės gydytojo nurodymų, kaip tai daryti, kad jie ir ateityje būtų efektyvūs.

•           Nelaikykite antibiotikų likučių pabaigus gydymą. Jei gavote daugiau dozių, negu buvo paskirta, paklauskite vaistininko, kur dėti likučius.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai