Gera žinia sergančiosioms kiaušidžių vėžiu

Geriausiai gydomas ankstyvų stadijų vėžys, tačiau gana dažnai liga diagnozuojama pavėluotai. Todėl žinia, kad ir progresavusių stadijų vėžį galima gydyti veiksmingiau, kad atsiranda pažangių vaistų, kurie dar labiau pailgina išgyvenamumą ir pagerina gyvenimo kokybę, svarbi ir aktuali kone visiems. Juk vėžys – tai liga, kuri nepalieka abejingų, nes prie jos prisiliečia kiekvienas: vaikai, išgirsdami, kad šia mirtina liga serga seneliai, dvidešimtmečiai – slaugydami tėvus, sulaukusieji keturiasdešimties – netekdami draugų ir bendraamžių. Kitiems nepasiseka labiau – jie šia liga suserga patys. Kokie naujausi mokslo pasiekimai gali pažaboti vėžio plitimą? Šiame straipsnyje kalbėsime apie vieną klastingiausių vėžio formų – kiaušidžių vėžį.
 

Kiaušidžių vėžys – moterų žudikas


Pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 230 tūkst. kiaušidžių vėžio atvejų, o nuo šios ligos kasmet miršta beveik 140 tūkst. moterų. Kiaušidžių vėžys – moterų žudikas, nes labai sunku šią ligą nustatyti jos pradžioje. Ankstyvųjų stadijų kiaušidžių vėžys nepasireiškia jokiais simptomais, todėl maždaug 70–80 proc. susirgusiųjų moterų ši liga diagnozuojama III–IV stadijos. Dėl to nuo kiaušidžių vėžio Lietuvoje kasmet miršta daugiau moterų nei nuo visų kitų onkoginekologinių ligų kartu sudėjus. Patikslintais VUOI Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2007 m. buvo diagnozuoti 426 kiaušidžių vėžio atvejai, 2008 m. – 422. Ankstyvųjų stadijų liga dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, operuojant kiaušidžių cistas.
Kiaušidžių vėžio etiologijoje labai svarbus paveldimumas, BRCA1 ir BRCA2 ar kitų genų mutacijos, kurios lemia ir krūties vėžio atsiradimą. Beje, paveldimumas galimas ne tik iš mamos, bet ir tėvo pusės, nes ir vyrai gali sirgti krūties vėžiu, o ir krūties, ir kiaušidžių vėžį lemia tie patys genai. Šia liga suserga 34–87 proc. mutuotų genų nešiotojų. Rizikos grupę sudaro negimdžiusios, nemaitinusios krūtimi, nuo nevaisingumo medikamentais gydytos, pomenopauzinio amžiaus, vartojusios pakeičiamąją hormonų terapiją (PHT) moterys. Taip pat šios ligos riziką didina persirgtos kiaušidžių uždegiminės ligos, buvusios kiaušidžių cistos. Žinoma, kenkia ir gausus riebaus, kaloringo maisto vartojimas.
 

Šimtaprocentinės apsaugos nėra


„Nors kiaušidžių vėžys yra šiek tiek retesnė liga negu, tarkim, gimdos kaklelio vėžys, tačiau ši vėžio forma yra labai svarbi dėl savo klastingumo. Gimdos kaklelio vėžiui pažaboti sukurtos patikros programos, bet niekas pasaulyje dar nesukūrė efektyvios patikros, kuri leistų sumažinti tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Visi bandymai sukurti ir naudoti įvairius ankstyvo kiaušidžių vėžio išaiškinimo žymenis, visuomenės sveikatos požiūriu pripažinti ekonomiškai nenaudingais, nes itin brangūs. Todėl, nesant organizuotos patikros programos, gydytojams belieka rūpintis kiekvieno individo sveikata, nuolat primenant moterims, kad kasmetinis apsilankymas pas ginekologą yra svarbus, siekiant sumažinti tikimybę susirgti šia liga“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos sektoriaus vadovė Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos prezidentė doc. Daiva Vaitkienė.
 

Ankstyvos diagnostikos svarba


Ankstyva diagnostika itin svarbi visoms onkologinėms ligoms, o, kalbant apie kiaušidžių vėžį, dėl specifinių ligos požymių nebuvimo ją užtikrinti labai sudėtinga. „Yra tam tikrų požymių, kurie būdingi tiek gerybiniams, tiek piktybiniams kiaušidžių augliams. Vienas jų – skausmas ar tempimas pilvo apačioje, kurį moteris gali jausti dėl naviko kapsulės tempimo jam didėjant arba sutrikus jo kraujotakai dėl apsisukimo, – aiškina medikė. – Kiti požymiai pasireiškia jau vėlyvosiose stadijose, kai navikas išplinta į pilvaplėvę, taukinę, kitus pilvo organus, kai pilve ima kauptis skystis (ascitas). Tad didėjanti pilvo apimtis taip pat gali pranašauti vėlyvos stadijos kiaušidžių vėžį. Be to, ligos simptomai gali būti panašūs į virškinamojo trakto sutrikimus, t.y. visiškai nespecifiniai ginekologinėms ligoms. Todėl neretai, jau sirgdamos progresavusia liga, pačios moterys šios ligos net neįtaria ir dažnai pagalbos kreipiasi ne į ginekologą, o į gastroenterologą.“
 

Ligą patvirtinantys tyrimai


Pats paprasčiausias, saugiausias (nes nėra jokios apšvitos) ir informatyviausias tyrimas – ultragarsinis. „Atlikdami ultragarso tyrimą, galime įvertinti keletą požymių, pagal kuriuos galime numanyti, ar navikas gerybinis, piktybinis, ar ribinio piktybiškumo. Atsižvelgiant į klinikinę situaciją, gydytojas skiria ir kitus papildomus tyrimus (kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, vėžio žymenų, endoskopinius žarnyno ir kt.)“, – aiškina doc. D.Vaitkienė.
Anot pašnekovės, visiškai nebūtina kiekvienu atveju atlikti visiems labai gerai žinomą CA125 kiaušidžių vėžio žymens tyrimą, nes šio baltymo kraujyje būna daugiau ir nepiktybinių kiaušidžių ligų atvejais (endometriozė, uždegimai, autoimuninės ligos). Didžiausia šio tyrimo nauda yra vertinant ligos atsaką į gydymą, t.y. gydymo veiksmingumą.
 

Kaip gydomas kiaušidžių vėžys


Pagrindinis gydymas – kuo radikalesnė operacija. Kiaušidžių vėžys dažniausiai yra jautrus chemoterapijos preparatams. Kaip jau minėta, ligos prognozė smarkiai blogėja, didėjant stadijai. Vidutinis išgyvenamumas ligai išplitus – 36 mėn.
„Atsižvelgiant į ligos stadiją, po operacijos skiriama chemoterapija, rečiau spindulinė, hormonų ar biologinė terapijos. Chemoterapijos vaistų yra daug, tačiau auksiniu gydymo standartu visame pasaulyje laikomas platinos ir taksanų preparatų derinys, – sako onkoginekologė. – Jeigu liga labai išplitusi, o atlikta biopsija patvirtina, kad moteris serga būtent kiaušidžių, o ne kitų organų vėžiu, prieš operaciją naviko apimčiai sumažinti skiriamas chemoterapijos kursas (vadinamoji neoadjuvantinė terapija), po to atliekama operacija ir vėl chemoterapinis gydymas (adjuvantinė terapija)“.
Dažniausiai skiriami 6–8 chemoterapijos ciklai. Vaistai gali būti leidžiami į veną arba pilvo ertmę (intraperitoninė chemoterapija). Tiesa šis būdas skiriamas gana retai dėl didesnio toksiškumo ir šalutinių poveikių.
 

Perversmą įvykdė antiangiogeneziniai vaistai


Navikas auga, jeigu yra apsuptas kraujagyslių, kurios jį maitina. Kad galėtų greičiau augti ir plisti po visą organizmą, jis ne tik naudojasi organizmo kraujotaka, bet ir siunčia signalus, kad proceso, vadinamo naviko angiogeneze, metu būtų išauginama dar daugiau naujų kraujagyslių. Augimo faktoriai, kurie nurodo kraujagyslėms augti, vadinami kraujagyslių endotelio augimo faktoriais (angl. vascular endothelial growth factors – VEGF). Tai žinodami, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad angiogenezės slopinimas gali būti veiksminga vėžio terapija. Juk, netekęs kraujagyslių, navikas netenka maistinių medžiagų ir žūva.
Būtent antiangiogenezinė terapija ir padarė perversmą vėžio gydymo srityje, o šiuo metu yra šiuolaikinio vėžio gydymo pagrindas. „Antiangiogeneziniai vaistai prieinami ir Lietuvoje, tačiau onkologai kol kas jų gali skirti tik sergantiesiems kolorektaliniu ir inkstų vėžiu. Sergančiosioms kiaušidžių vėžiu biologinė terapija kol kas nėra visuotinai prieinama (tik jeigu ligonės dalyvauja klinikiniuose tyrimuose). Todėl žinia, kad bus patvirtinta nauja antiangiogenezinio vaisto indikacija – išplitusiam kiaušidžių vėžiui gydyti, be abejo, džiugi, nes praplečia ir pacienčių, ir gydytojų gydymo galimybes“, – sako dr. D.Vaitkienė.
Ilgą laiką, apie 15 metų, nebuvo jokių naujienų vėžio gydymo sityje, o auksinis gydymo standartas buvo taikomas tik sergančiosioms metastazavusiu kiaušidžių vėžiu. Jis duodavo gerus rezultatus, tačiau ateinantys biologiniai vaistai dar pailgins pacienčių išgyvenamumą be ligos progresavimo. Pagal indikacijas biologinis gydymas skiriamas kartu su chemoterapija. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, nauja biologinio vaisto indikacija – išplitusiam kiaušidžių vėžiui gydyti – Europoje ketinama įregistruoti lapkričio mėnesį. JAV ši indikacija jau patvirtinta.
 

Naujausių tyrimų duomenys


Šių metų vasaros pradžioje paskelbti naujausi biologinio vaisto bevacizumabo III fazės klinikinio tyrimo („GOG 0218“) rezultatai išties džiuginantys, nes suteikia moterims vilties gyventi ilgiau. 15 mėnesių trukmės tyrime dalyvavo 1 873 moterys. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, sergančios išplitusiu negydytu kiaušidžių vėžiu, turi 39 proc. didesnę tikimybę gyventi ilgiau be ligos atsinaujinimo simptomų, jeigu joms kartu su chemoterapija skiriamas ir biologinis vaistas, o ir vėliau tęsiama biologinė monoterapija, palyginti su tomis moterimis, kurios gydomos vien tik chemoterapija. Atliekant saugumo analizę, buvo nustatyti tokie patys šalutiniai poveikiai, kaip ir pagrindiniuose šio vaisto tyrimuose.
Taigi tyrimas parodė, kad vidutinis išgyvenamumas iki ligos progresavimo tarp pacienčių, kurioms buvo skirta biologinė terapija, siekė 14,1 mėnesių, palyginti su 10,3 mėnesių, kai buvo skiriama vien tik chemoterapija. Daugeliui gali atrodyti, kad 4 mėn. išgyvenamumo padidėjimas nėra jau toks didelis pasiekimas. Tačiau tik ne kiaušidžių vėžio atveju. „Vieniems ta pati stiklinė gali atrodyti pusiau tuščia, kitiems – pusiau pilna. Kalbant apie kiaušidžių vėžį, kuris yra itin agresyvus ir kurį diagnozavus vėlyvoje stadijoje išgyvenamumas mažėja itin sparčiai, šis 4 mėn. gyvenimo trukmės padidėjimas yra išties reikšmingas. O ir apskritai, sergant bet kokia vėžio forma, kiekviena diena yra labai brangi“, – pažymi doc. D.Vaitkienė.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai