Kodėl mes alpstame?

XIX amžiuje nieko nestebindavo netikėtai nualpusi aukštuomenės dama. Dar daugiau, tai buvo laikoma vyrus žavėjusio moteriško trapumo išraiška. O alpulio paaiškinimas paprastas – pernelyg suveržtas korsetas. Tačiau šiais laikais netikėtai sumukusi ir galvą į grindis kaukštelėjus moteris susižavėjimo nebekelia. O ir priežastys čia visai kitos. Kokios gi?
 

Kodėl žmogus alpsta?


Norint išsiaiškinti, kodėl kiti žmonės ar mes patys galime apalpti, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra alpimas. „Tai trumpalaikis ir staigus sąmonės sutrikimas, trunkantis ne daugiau kaip 20 sekundžių. Prieš alpimą dažnai pasireiškia silpnumas, kartais pykinimas“, – sako šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė. Kai smegenys negauna pakankamai kraujo ir deguonies, žmogus gali trumpam netekti sąmonės, kitaip sakant, apalpti. Parkritus ant žemės, galva būna tame pačiame lygyje, kaip ir širdis, į smegenis vėl patenka daugiau kraujo, kuris aprūpina jas deguonimi, todėl žmogus po keliasdešimties sekundžių atsigauna. „Kai žmogus be sąmonės guli ilgiau kaip minutę, būtina kviesti gydytojus“, – perspėja gydytoja J. Ivanauskienė.
Pasak jos, alpimo priežasčių yra labai daug. Galima išskirti kelias pagrindines:
• Vadinamasis ortostatinis alpimas, kai alpstama staiga atsistojus iš gulimos padėties ar staigiai pakeitus kūno padėtį. Tokiu atveju kraujas suteka į apatinę kūno dalį, sutrinka kraujo persiskirstymas organizme, atsiranda santykinis ir trumpalaikis kraujotakos nepakankamumas galvos smegenyse ir prarandama sąmonė. Tačiau labai greitai suveikia organizmo apsauga, todėl sąmonė prarandama vos kelioms sekundėms.
• Refleksinis alpimas, kurį sukelia labai stiprus skausmas, baimė, stiprus kosulys ar čiaudulys, stanginimasis tuštinantis, užspaudus kaklo kraujagysles drabužiais ir pan.
• Vaistų sukelti alpimai – kai perdozuojama širdies ritmą veikiančių, kraujagysles plečiančių, kraujospūdį reguliuojančių, šlapimą skatinančių vaistų, kartais gali pasireikšti dėl per didelio alkoholio kiekio. Šio alpimo priežastis yra refleksinis kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse.
• Organinių (nervų sistemą pažeidžiančių) ligų sukelti alpimai. Šiais atvejais sąmonės netenkama dėl sutrikusio širdies ritmo, miokardo infarkto, įgimtos širdies ydos, taip pat esant smegenų augliams, sergant insultu ar epilepsija.
• Sąmonės netekti galima ir dėl medžiagų apykaitos sutrikimo, kai krinta gliukozės kiekis kraujyje, deguonies trūkumo, apsinuodijus, esant skysčių trūkumui, viduriavimui.
• Psichogeninės alpimo priežastys – alpstama ištikus isterijos priepuoliui. Dažniausiai tokiu būdu kūnas reaguoja atsiradus itin dideliam nerimui, išprovokuotam emocinės įtampos ar streso.

 

Kaip elgtis?


„Dažniausiai žmonės gali apalpti iš nuovargio, dėl tvankios aplinkos ar skausmo, – vardija šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė. – Tačiau tokie alpimai vienkartiniai, jie neturi kartotis“. Moterys dažniau alpti gali nėštumo metu, nes šiuo metu labiau apkraunamos kraujagyslės, kartais moteris turėtų daugiau valgyti ar gerti.
„Jei šalia jūsų žmogus netenka sąmonės, reikia pakelti ligonio kojas aukščiau širdies linijos, atlaisvinti veržiančius drabužius, uždėti šaltą kompresą ant galvos, jei yra galimybė, duoti pauostyti amoniako“, – pataria gydytoja J. Ivanauskienė.
Pasak jos, alpimą pats žmogus ar šalia jo esantis gali nuspėti: dažnai prieš tai žmogui pasidaro silpna, jis išbąla, negali pastovėti ir tuomet staiga netenka sąmonės. Tačiau, žmogui atsigavus, turi nelikti jokių pasekmių.
Jei apalpo jums artimas žmogus, stebėkite ir įsiminkite, kiek laiko jis buvo be sąmonės, ar buvo kokių kitų išorinių požymių (traukulių, kūno ar veido spalvos pokyčių, traukulių ir pan.), kad galėtumėte juos vėliau pasakyti šeimos gydytojui, tai padės geriau diagnozuoti priežastis ir parinkti tyrimus.
„Jei alpimas buvo trumpalaikis, be kitų simptomų, šeimos gydytojas turėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, nustatyti cukraus kiekį kraujyje, padaryti elektrokardiogramą, – sako J. Ivanauskienė. – Dėl kitų tyrimų gydantis gydytojas turi spręsti, įvertinęs paciento skundus ir jo būklę“.
Jei apalpus atsiranda traukuliai, veidas pamėlsta arba parausta, būna nevalingas tuštinimasis ar šlapinimasis, jei apalpimas užtrunka ilgiau nei kelias minutes, galima įtarti organinę ligą, tada būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Ieškoti gydytojų pagalbos žmogus turi ir tais atvejais, kai jis pats ar jam artimas žmogus alpsta dažnai, t.y. alpimai kartojasi, ar vienkartinis alpimas trunka ilgiau nei minutę, apalpus atsiranda traukuliai. Svarbu nebūti abejingiems kitiems ir rūpintis savimi, nes alpimas gali būti ne atsitiktinis, o rimtos ligos simptomas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai