Probiotikų įvairovė: kokį pasirinkti?

Mūsų žarnynas jautriai reaguoja į viską, kas mums nutinka: stresus, poilsio stoką, suvalgytą maistą, vaistus. Dėl to pakinta žarnyne gyvenančių bakterijų pusiausvyra. Padėti ją atkurti gali gerosios bakterijos, arba probiotikai. Pastaraisiais metais probiotikų populiarumas auga. Tačiau kada jų vartoti ir kaip nepasiklysti probiotikų gausoje, daugeliui nėra iki galo aišku. Pakomentuoti tai paprašėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Gastroenterologijos klinikos doc. Aidos Žvirblienės.
 

Kas yra gerosios bakterijos?


Net sunku įsivaizduoti, kiek daug bakterijų yra žmogaus organizme. Visame 6,5 m ilgio virškinamajame trakte, sudarančiame apie 400 m² paviršiaus ploto, gyvena 500-1000 bakterijų rūšių, kurių koncentracija keičiasi, didėja nuo burnos išangės link. Daugiausia jų yra storajame žarnyne, ir tik nedaugelis bakterijų dėl rūgščios terpės gali išgyventi skrandyje.
Bakterijos skirstomos į: pirma, nepatogenines, t.y. nesukeliančias ligų, gerąsias bakterijas, kurios sudaro normalią ir organizmui palankią mikroflorą. Antra, patogenines, t.y. sukeliančias ligas, blogąsias bakterijas (pvz., salmonelės ir kt.). Ir trečia, žarnyne taip pat galima aptikti ir sąlyginai patogeninių pusiau blogųjų bakterijų (pvz., stafilokokų, streptokokų ir kt.), kurios, kol jų nėra daug, nėra pavojingos. Tad sveikatai yra labai svarbi harmonija, pusiausvyra tarp skirtingų bakterijų rūšių. Šios pusiausvyros sutrikimas vadinamas disbioze. Kai pusiau blogųjų bakterijų kiekis padidėja kelis, keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų arba net atsiranda tokių, kurių žarnyne visai neturėtų būti, susergama ar atsiranda žarnyno veiklos sutrikimų.
Probiotikams gali būti priskiriamos ne tik bakterijos, bet ir kai kurie mieliagrybiai (Saccharomyces boulardii). Didžiausią probiotikų dalį sudaro dvi bakterijų grupės: bifidobakterijos ir laktobakterijos.

 

Nauda įrodyta mokslo


Mokslinių tyrimų duomenimis, tam tikri laktobakterijų ir bifidobakterijų štamai ar jų mišiniai bei jų deriniai su prebiotikais gali būti naudingi tiek ligų profilaktikai, tiek joms gydyti.
Laktobakterijos ir bifidobakterijos išskiria bakteriocinus, t.y. antimikrobines medžiagas, taip prisidėdamos prie natūralaus virškinamojo trakto imuniteto stiprinimo ir jo funkcijos normalizavimo. Jos taip pat gerina maisto virškinimą ir jo pasisavinimą, dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose, sintetina kai kuriuos vitaminus (B grupės, folinę rūgštį), slopina organizmo alergines reakcijas į maistą, nes mažina žarnų pralaidumą alergenams ir juos suskaido. Taip pat skaido kancerogenines medžiagas, saugodami organizmą nuo vėžio.


Tyrimais įrodytas teigiamas probiotikų poveikis, slopinant rotavirusų išvešėjimą virškinamajame trakte, taip pat slopinant blogųjų bakterijų išvešėjimą po gydymo antibiotikais. Antibiotikai nesirenka, kuri bakterija gera, o kuri – bloga, todėl jų vartojant naikinamos ir gerosios žmogaus bakterijos, išbalansuojama natūrali žarnyno, odos ir kita mikroflora. Vartojant probiotikus šios kilmės viduriavimui gydyti, pastebima, kad jie suretina viduriavimo epizodų skaičių ir intensyvumą. Taip pat jie veikia ir susirgus vadinamuoju keliautojų viduriavimu, kelionėje pavartojus fekalijomis užkrėstą maistą.
 

Kaip nepasiklysti probiotikų gausoje


Pastaruoju metu probiotikų vartojimui skiriama vis daugiau dėmesio, ir tai lemia gausėjanti šių preparatų pasiūla. Nėra tikslių mokslinių tyrimų duomenų, kurie aiškiai pasakytų, kuris probiotikas geriausias, kokią parinkti dozę, kursą, skirti vieno probiotiko ar jų derinį. Tai priklauso nuo susirgimo pobūdžio. Labai svarbu, kad mišinyje esančios bakterijos veiktų sinergistiškai. Laktobakterijos, kiek rečiau bifidobakterijos, buvo ir iki dabar išlieka dažniausiai vartojamais probiotikais klinikinėje praktikoje.
Farmacijoje ir maisto pramonėje naudojamoms probiotinėms bakterijoms keliami tam tikri saugumo reikalavimai. Probiotinės bakterijos turi būti atsparios skrandžio ir tulžies rūgštims, kad galėtų kolonizuoti virškinamąjį traktą, saugios vartoti, nesukeliančios vėžio, nepatogeninės, galinčios sąveikauti ir būti pusiausvyroje su normalia žarnyno mikroflora.
Renkantis probiotiką, svarbu išanalizuoti preparato sudėtį. Daugelyje probiotikų yra tik vienos rūšies gerųjų bakterijų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kiek kapsulėje ar tabletėje yra bakterijų. Manoma, kad teigiamas probiotikų poveikis sveikatai pasireiškia, kai bakterijų dozė yra 5 milijardai kolonijas formuojančių vienetų (KFV), vartojant mažiausiai 5 dienas (5 x 109 KFV/dieną).
****
Probiotikas ErceFlora duo ypatingas tuo, kad jame yra trijų skirtingų sudedamųjų medžiagų. dvejų rūšių pieno rūgšties bakterijų ir mieliagrybių (Lactobacillus rhamnosus 25 mg, Lactobacillus acidophilus 25 mg, Saccharomyces boulardii 100 mg), o jų kiekiai atitinka kokybiško produkto reikalavimams. Be to, ErceFlora duo sudėtyje nėra karvės pieno baltymų ir laktozės. Tai svarbu vaikams.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai