Netikras, bet veiksmingas vaistas

Gydymo vaistais ir psichoterapija rezultatai aiškiai rodo, kad net pusė visų pacientų pagyja dėl to, kad tiki šių metodų efektyvumu. Tačiau ar įmanoma objektyviais metodais įrodyti, kad organizmas į neutralią medžiagą reaguoja taip pat, kaip ir į vaistą?
 

Ar tai vien tikėjimas?


Placebas – tai neveiklus preparatas, kurio išvaizda, kvapas ir skonis yra tokie patys, kaip ir tikrų vaistų, kad pacientai negalėtų atskirti. Šis terminas medicinoje prigijo XIX a. pradžioje. 1811 m. išleistame medicinos žodyne šis terminas aiškinamas kaip „labiau palengvinantis nei naudingas“.
Placebas gali būti veiksmingas daugeliu atvejų: esant nerimui, įtampai, melancholijai, šizofrenijai, skausmams, kosuliui, nemigai, jūros ligai, lėtiniam bronchitui, artritui, karščiavimui, ir kt. sutrikimams. Tačiau jis gali sukelti ir nepageidaujamų poveikių, t.y. placebas sukelia ne tik teigiamus, bet ir neigiamus pakitimus. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tariami vaistai 56 proc. pacientų sukėlė mieguistumą, 25 proc. – galvos skausmą, 18 proc. – sunkumą visame kūne, 18 proc. – nuovargį, 10 proc. – miegą, 10 proc. – pykinimą, 9 proc. pacientų – burnos sausmę.
Taigi placebo poveikis susideda iš dviejų komponentų. Pirmasis komponentas yra tam tikrų gydymo rezultatų laukimas. Antrasis – spontaniniai organizmo pakitimai, kurie sutampa su placebo vartojimu.

 

Savitaigos stiprybė


Tikėjimas yra galingas vaistas. Jei skausmo varginamam ligoniui padėjo placebas, tai gal jam nieko ir neskaudėjo? O gal savitaiga buvo tokia stipri, kad skausmas atlėgo?
Štai vienas aiškus pavyzdys, kai savitaigos poveikis buvo tikrai veiksmingas.
Kaip savo pranešime skelbė psichologas Bruno Klopfer iš Los Andželo universiteto Kalifornijoje, kai joks gydymas jau nebepadėjo, p. Wright, sirgęs limfmazgių vėžiu, buvo įsitikinęs, kad jam padės naujas vaistas nuo vėžio. Ligonis buvo prikaustytas prie lovos ir kovojo už kiekvieną oro gurkšnį, kai gavo savo pirmą injekciją. Bet po trijų dienų jis jau atsikėlė ir linksmai juokavo su slaugytojomis. Pono Wright navikai sumažėjo pusiau, o dar po 10 gydymo dienų jis buvo paleistas iš ligoninės.


 

Poveikis vienodas ne visiems


Nustatyta, kad poveikio laukimas iš tiesų gali palengvinti skausmus – smegenys pačios ima gaminti daugiau skausmą slopinančių opiatų. Tiesa, ne visiems šis poveikis vienodas. Ir jis nepriklauso nei nuo lyties, amžiaus ar ligos sunkumo. Pavyzdžiui, tarp sergančiųjų psichoze teigiamų reakcijų į placebą būna 0–75 proc. pacientų, tarp sergančiųjų neuroze – 0–61 proc., krūtinės angina – 0–57 proc., išsėtine skleroze – 0–75 proc., migrena – 20–58 proc., esant skausmui – 0–67 proc. pacientų.
Be to, placebo poveikis sumažėja, vartojant pakartotinai. Pavyzdžiui, esant pooperaciniam skausmui, teigiama reakcija po pirmojo placebo pavartojimo nustatyta 83 proc. pacientų, po antrojo ir trečiojo pavartojimo – 40 proc., o po ketvirtojo pavartojimo – jau tik 15 proc. pacientų.
Medicina, deja, kol kas ne visagalė. Nesulaukę to, ko tikėjosi, kai kas ieško žiniuonių, daugelis pasitiki alternatyviais, liaudiškais gydymo būdais. Ir, nors šių metodų veiksmingumas tyrimais nepatvirtintas, ligoniai sveiksta – kartais tik todėl, kad labai tiki savo išgijimu.
 

Placebas – vietoj operacijos


Daugelis storulių nori numesti svorio, jie net ryžtasi skrandžio sumažinimo operacijai, bet bijo komplikacijų. Pasirodo, tokiais atvejais gali tikti ir netikra operacija. ABC News buvo pristatyta moteris, kuri teigė, praradusi 70 svarų per penkis mėnesius po netikros skrandžio sumažinimo operacijos ir hipnozės seansų Ji yra patenkinta rezultatais ir įgijo pasitikėjimą, kad galėjo sumažinti svorį.
„Elite“ klinikos atstovų duomenimis, atlikta apie 470 netikrų skrandžio mažinimo procedūrų. Hipnotizuotojai Martin ir Marion Shirran pradėjo tai Ispanijoje prieš trejus metus.
Atrodo, kad hipnotizuotojai pasitiki žinomu placebo efektu. Bet greičiausiai tokie pacientai daugiau dėmesio skyrė tam, kokį maistą valgė ir kokiais kiekiais.
Dauguma žmonių neatkreipia daug dėmesio į tai, ką valgo. Paprašyti surašyti, ką suvalgė per dieną, yra linkę suvalgyti mažiau ir taip netenka svorio.
 

Priklauso nuo geno?


Medicinos tyrinėjimams labai svarbūs rezultatai, kai vaisto veiksmingumas lyginamas su placebu. Tačiau kartais rezultatai būna prieštaringi, kadangi kai kuriems tyrimų dalyviams placebas būna pakankamai veiksmingas.
Tyrimas, atliktas Upsalos universitete, Švedijoje, suteikia šiek tiek aiškumo.
Dvigubai aklas tyrimas apėmė 108 asmenis, kurie patyrė socialinę fobiją (angl. social anxiety disorder). 83 jų buvo skirta veiklaus vaisto ir 25 – placebo. Tyrimo pradžioje pacientų buvo paprašyta parašyti kalbą ir perskaityti ją prieš žmonių grupę. Po aštuonių savaičių, kai tyrimo dalyviams buvo skiriama vaistų ar placebo, jie vėl turėjo perskaityti savo parašytą kalbą viešai. Abiejų pranešimų metu buvo kontroliuota pacientų smegenų veikla, kad pamatytų, kaip vaistas paveikė migdolinį kūną (smegenų dalį, atsakingą už emocijas). Pacientams, kuriems buvo socialinė fobija, aktyvumas šiame smegenų vietoje buvo padidėjęs. Tyrimas tęsiasi, todėl rezultatai nėra galutiniai, tačiau pasirodė, kad placebo grupės rezultatai labai intriguojantys. Iš 25 dalyvių, kurie gavo placebo, 10 sumažėjo migdolinio kūno aktyvumas, ir, antrą kartą sakydami kalbą, jie mažiau jaudinosi. Kitų placebo grupės pacientų būklė nepakito. Įdomu tai, kad 8 iš 10 minėtų placebo pacientų, kuriems susijaudinimas sumažėjo, turi tam tikrą variantą geno, koduojančio triptofano hidroksilazę-2, kuris paveikia serotonino naudojimą smegenyse. Šis variantas galėjo paaiškinti, kodėl daliai placebo grupės asmenų susijaudinimo simptomai palengvėjo. Tiesa, šie rezultatai turi per mažai įrodymų. Bet kokiu atveju šis tyrimas yra stimulas, kuris paruoš dirvą naujai ryšio tarp genų ir placebo analizei.
 

Placebo poveikis stiprėja?


Pastaruoju metu pastebėtas faktas, kad placebo efektas vis stiprėja, ir tai labai svarbu vaistų gamintojams, kadangi vis sunkiau įrodyti tiriamų vaistų teigiamus poveikius, lyginant juos su placebu. Taip pat buvo įrodyta, kad kai kurių veiksmingumo įrodymai susvyravo po to, kai jie buvo palyginti su placebu, – jau būdami rinkoje.
Taigi įprastas vaistų palyginimo mechanizmas tampa sutrikdytas, ir tai kelia nerimą farmacijos pramonei.
Beje, pastebėta, kad gydymo rezultatams turi įtakos netgi tokie veiksniai, kaip piliulių dydis ir spalva. Pavyzdžiui, mėlynos raminamojo vaisto piliulės turi geresnius padarinius negu raudonos piliulės, net su ta pačia medžiaga viduje.
Kitas tyrimas parodė, kad placebas suveikia geriau, kai yra rūpestingas gydytojas, kuris pacientui skiria daugiau laiko, palyginti su gydytoju, kuris nesirūpina dėl bendravimo, net jei abu duoda tą patį placebą.
Remdamasis ankstesniu tyrinėjimu, italų psichologijos prof. iš Turino universiteto Medicinos mokyklos Fabrizio Benedetti nustatė, kad, kai duodama piliulė, smegenys laukia pokyčių. Pasiremdamos tuo laukimu, smegenys dažnai tada pradeda gaminti savo skausmą malšinančias medžiagas, kurie net gali reguliuoti širdies ir kvėpavimo funkciją.
Tiesa, kartais pasveikstama savaime ne dėl vaistų ar placebo, bet dėl paties organizmo savigynos. Tačiau, vartojant placebą, tai įvyksta kur kas dažniau.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai