Skausmo malšinimas yra dieviškas darbas (Hipokratas)

Skausmo medicina – gana nauja medicinos sritis, atliekanti skausmo patofiziologinius tyrimus, pritaikanti naujus vaistus bei įrangą skausmui gydyti. Atsiradus šiai medicinos rūšiai, pripažinta visų ligonių teisė į skausmo malšinimą – skausmo ligonis neturi kentėti. Skausmas įpareigoja gydytoją ieškoti jo priežasties, gydyti bei vertinti gydymo veiksmingumą. Komentuoja Plungės ligoninės gydytojas neurologas Raimondas Doviltis ir gydytoja Eglė Čėsnaitė.
 

Depresija ir skausmas: kas pirmiau?


Skausmas išsekina, sutrikdo žmogaus veiklą, sunkina bendravimą ir, be abejo, turi įtakos bendrai žmogaus sveikatai – trikdo judėjimą, kelia kraujospūdį, dažnina širdies susitraukimus, blogina kvėpavimo funkciją, slopina imunitetą. Kad nugaros apačios skausmas (NAS) – svarbi patologija, kuri vargina kone kas trečią žmogų, žino daugelis. Tačiau mažai kas žino, kad apie 28–43 proc. atvejų NAS susijęs su tokiomis psichopatologijomis, kaip didžioji depresija, generalizuotas nerimas, somatoforminis sutrikimas. Kenčiant skausmą sutrinka miegas, dėmesys, atmintis, atsiranda lėtinis nuovargis, pradedama dažniau vartoti vaistų bei alkoholio, didėja savižudybės rizika. Alkoholio vartojimas sukelia toksinį nervų pažeidimą, sumažina skausmo slenkstį ir padidina neuropatinį skausmą. Pacientai turėtų gerai žinoti, kad alkoholis tik padidina nerimo ir depresijos simptomus ir skausmą. Migdomieji ir trankvilizatoriai (nerimą mažinantys vaistai) skausmo nemalšina, o sukelia priklausomybę, todėl jų reikia griežtai atsisakyti.
Kas atsiranda pirmiau ir turi įtakos kito veiksnio pasireiškimui – skausmas ar psichikos sutrikimas? Manoma, kad anksčiau atsiradusios įvairios stuburo pažaidos lemia sunkaus NAS ir depresijos sutrikimo galimą pasireiškimą ateityje. Neabejotinas ryšys yra tarp lėtinio skausmo ir depresijos, nerimo bei miego sutrikimų, šie veiksniai turi įtakos nusiskundimų lėtiniu skausmu pobūdžiui, o ir pati lėtinė skausminė patologija sudaro sąlygas psichikos sutrikimams atsirasti. Sunku vienareikšmiškai teigti, kuris iš sindromų – skausminis ar depresinis – yra vienas kito priežastis ar pasekmė.

 

Plungės patirtis


Plungėje išanalizavome 42 specialias ambulatoriškai pacientų, kurie 2008 m. dėl nugaros ir kaklo skausmų kreipėsi į mūsų neurologijos kabinetą, anketas. Vertinome depresijos ir nerimo požymius. Rezultatai išties nustebino – daugiau nei pusei buvo nustatyta depresijos ir/ar nerimo požymių. Pusė skausmą kenčiančių pacientų net neįtarė, kad gali sirgti depresija. Praktikoje dažnai pasitaiko „užmaskuotų“ depresijos atvejų, kai pagrindiniai nusiskundimai – tai galvos, pilvo, krūtinės ar viso kūno skausmai bei atkaklūs miego sutrikimai, tuo tarpu prislėgta, bloga nuotaika pacientai gali net nesiskųsti. Reikia paminėti, kad skausmas sergant depresija yra kitoks: skausmą sunku apibūdinti, sunku įvardinti tikslią jo jutimo vietą, kartais skausmai būna migruojantys iš vienos kūno dalies į kitas, skausmas neatitinka pažeidimo laipsnio, nėra objektyvių neuropatologinių požymių, tokius skausmus išties labai palengvina gydymas antidepresantais.


Nors, kaip minėta, emociniai veiksniai lemia skausmo suvokimą, o ir pati lėtinė skausminė patologija sudaro sąlygas psichikos sutrikimams atsirasti, nėra įrodyta vienareikšmiško pirmumo ryšio tarp skausmo ir psichikos sutrikimų atsiradimo. Depresija ir skausmas sunkina vienas kito atžvilgiu tiek diagnostiką, tiek gydymą.
 

Gydyti būtina


Tam, kad išliktų nepakitusi tiek fizinė, tiek psichinė žmogaus sveikata, skausmą gydyti būtina. Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties ir skirstomas į ūminio ir lėtinio periodo gydymą. Ūminio skausmo periodu taikoma ramybė, antalginė padėtis, šiluma, šaltis, išorinė perodinė (transkutaninė) nervų stimuliacija (TENS), masažas. Praktikoje vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), analgetikų ir miorelaksantų deriniai. Kartu su NVNU skiriant B grupės vitaminų (B1, B6, B12), skausmas malšinamas efektyviau.
Lėtinis skausmas diagnozuojamas, kai simptomai neišnyksta po ligos ar traumos gydymo ir trunka ilgiau nei 3–6 mėnesius. Lėtinis skausmas dažniausiai lydymas nerimo ir depresijos sutrikimų, todėl gydant pasitelkiami adjuvantai: antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos, B grupės vitaminų kompleksai. Kartu reikalingas skausmo mokymas ir psichoterapija, vengti alkoholio vartojimo. Esant nervų suspaudimui, taikomas chirurginis nervus išlaisvinantis gydymas bei reabilitacija.
 

B grupės vitaminų svarba


Nustatyta, kad B grupės vitaminai tiamino hidrochloridas (B1), piridoksino hidrochloridas (B6) ir ciankobalaminas ( B12) organizme atlieka daug specifinių biologinių funkcijų. Kiekvienas šių vitaminų yra būtinas normaliai nervų ląstelių veiklai, angliavandenių apykaitai, skatina neuromediatoriaus acetilcholino sintezę, gerina nervinio impulso plitimą, neuronų metabolines reakcijas, pasižymi analgezinėmis savybėmis, slopina neuropatinius procesus, uždegimą.
Dideli fiziniai krūviai ar intensyvus darbas, sportas bei treniruotės didina vitaminų, ypač B grupės, poreikį. Tinkamai jo nepapildžius, susidaro sąlygos progresuoti skausmo, uždegimo, judėjimo–atramos aparato (ypač sąnarių) uždegimo ir degeneracijos procesams.
Koks ryšys tarp B grupės vitaminų stokos ir skausmo? Viena vertus, vitaminų stoka sudaro palankias sąlygas nervų sistemos pažeidimams, nes sumažina nervų audinio atsparumą mechaniniams, toksiniams, infekciniams žalojantiems veiksniams, skatina ir palaiko jau esančius pažeidimus, skatina jų progresavimą. Kita vertus, B vitaminų trūkumas gali atsirasti ar padidėti dėl ligos – uždegimo, infekcijos, nes tuomet vitaminai greičiau suyra, jų apykaita yra greitesnė, ląstelės juos blogiau pasisavina.
Skausmas nėra vien nemalonaus dirgiklio suvokimas, bet ir reakcija į šį dirgiklį. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija apibūdina skausmą kaip jutimų ir jausmų suvokimą, susijusį su esamu ir galimu audinių pažeidimu. Beje, metaboliniai veiksniai, ypač B grupės vitaminų stoka, gali būti neuropatinio skausmo priežastis, ir, nustačius diabetinę neuropatiją, būtina ne tik sureguliuoti angliavandenių apykaitą, bet ir skirti B grupės vitaminų kompleksą.
 

Neurorubine vieta


Pirmasis Lietuvoje registruotas didelių B grupės vitaminų dozių kompleksas – Neurorubine. Sukurtas pagal šiuolaikines originalias technologijas Neurorubine kaip pagalbinis (adjuvantinis) preparatas skiriamas neuralgijai, ūminiam ar lėtiniam neuritui (neuropatijai), polineuritui (polineuropatijai) gydyti – kartu malšinamas minėtų patologijų sukeltas skausmas, mažinamas toksinis nervinio audinio pažeidimas, atsiradęs dėl diabetinės polineuropatijos, alkoholizmo ar kitų intoksikacijų.
Šiuolaikinės pažangios technologijos leido sukurti preparatą, kurio veikliosios sudedamosios dalys atsparesnės skrandžio pH poveikiui, maksimali rezorbcija vyksta plonojoje žarnoje. Taip skrandžio gleivinė apsaugoma nuo dirginimo, stipriai sumažinamas nepageidaujamas poveikis ir patikimai padidėja preparato veikimo selektyvumas ir saugumas. Neurorubine pasižymi išskirtine B grupės vitaminų sudėtimi.
Preparatas gaminamas ampulėmis ir tabletėmis. Jo sudėtyje esantys vitaminai pasižymi neuroprotekciniu (nervus apsaugančiu), metabolizmą koreguojančiu, skausmą malšinančiu, antinocicepciniu ir lengvu uždegimą slopinančiu poveikiu. Visos sudedamosios dalys yra būtinos nervų sistemos veiklai ir vartojamos didelėmis dozėmis.
Preparato dozavimas ir gydymo kursas labai individualūs ir parenkami kiekvienam pacientui. Nustatyta, kad optimali paros dozė – 1–2 tabletės. Sunkiais atvejais (kai yra neuralginiai skausmai, toksinis nervinio audinio pažeidimas, apsinuodijimas įvairiais vaistais), kol skausmas sumažėja, galima švirkšti į raumenis po 3 ml kasdien ar kas antrą dieną arba skirti 3–4 tabletes per parą.
 

Gydymo galimybės


Skausmą (ir dėl jo padarinių) kenčiantys pacientai šiuo metu turi galimybę gauti visapusišką pagalbą visoje šalyje veikiančiuose skausmo centruose, kuriuose ištiriami ir gydomi pacientai, vyksta ilgalaikis jų stebėjimas. Vienas jų – Plungės mieste įsikūręs gydytojo R.Dovilčio neurologijos kabinetas, kur pacientus priima kvalifikuota medikų komanda, konsultuoja neurologas, reumatologas, neurochirurgas, ortopedas, reabilitologas, psichologas bei skausmo gydymui pasiruošusios slaugytojos. Skausmo gydymo komandos nariai diagnozuoja, vertina ir gydo skausmo sindromus ir vykdo skausmo mokymą, palaiko ryšį su kitomis klinikomis ir centrais.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai