Kaip tinkamai vartoti antibiotikus

Be antibiotikų šiandien sunku įsivaizduoti daugelio sergančiųjų bakterijų sukeltomis ligomis, gydymą. Tačiau šiuo „ginklu“, kurį turi gydytojai, piktnaudžiauja ir jie patys, ir pacientai. Todėl jau antrus metus lapkričio 18 dieną Europoje, taip pat ir Lietuvoje, minima Europos supratimo apie antibiotikus diena.
 

Tikslas – racionalus vartojimas


Ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio visuomenė per mažai žino apie antibiotikų žalą ir dažnai linkusi jais gydytis be reikalo. Todėl Europos supratimo apie antibiotikus dieną remia Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), sveikatos profesionalų bei mokslininkų grupės. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į nereikalingo antibiotikų vartojimo pasekmes, skatinti atsakingą bei teisingą jų vartojimą.
2003 m. Europoje atliktame savigydos antibiotikais tyrime Lietuva pirmavo. Net 22 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad per metus bent kartą vartojo antibiotikų savo nuožiūra, be gydytojo paskyrimo. Nors šiuo metu antibiotikai – receptiniai vaistai, bet gyventojai turi atsargų ir esant slogai, kosuliui, temperatūros pakilimui, juos geria.
Vilniaus universiteto (VU) Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjo prof. Arvydo Ambrozaičio teigimu, pagrindinė antibiotikų vartojimo problema – netinkamas, neracionalus jų paskyrimas gydant ligas, kurių sukėlėjai yra virusai. Tuo tarpu virusų antibiotikai neveikia. O tai reiškia, kad, sergant tonzilitu, viršutinių kvėpavimo takų ar plaučių uždegimu, kai šių ligų sukėlėjas yra virusas, antibiotikų skirti ne tik netikslinga, nes jie neveikia virusų, bet žalinga, nes naikina „normalią“ žmogaus mikroflorą, sudaro prielaidą vystytis bakterijų atsparumui. Taip pat nustatyta, kad profilaktinis antibiotikų vartojimas neapsaugo nuo bakterinių komplikacijų.


 

Padėtų greitieji testai


Anot prof. A.Ambrozaičio, daugelyje Europos šalių šeimos gydytojai aprūpinti greitaisiais ūminio faringito/tonzilito diagnostikos testais. „Šie testas leidžia labai greitai, per maždaug 10 min., poliklinikos sąlygomis nustatyti ligos sukėlėją. Juk apie 70 proc. tonzilitų (vadinamoji angina) yra virusinės kilmės ir tik apie 30 proc. atvejų ligą sukelia streptokokų bakterijos. Vadinasi, 70 proc. atvejų antibiotikų skirti nereikia. Tuo tarpu Lietuvoje jų tikrai skiriama daug dažniau. Be to, pacientai „daro spaudimą“ gydytojui, reikalauja, kad būtų paskirta antibiotikų. Ypač primygtinai to prašo sergančių vaikų tėveliai, nes patarimai gerti daug skysčių, skalauti gerklę ir kt. jiems neatrodo veiksmingais ir galinčiais išgydyti“, – pažymi profesorius. Anot pašnekovo, Lietuvoje šie testai yra, tačiau nėra kompensuojami, t.y. už juos reikėtų sumokėti apie 10 Lt.
Kitas testas, kuris padėtų nustatyti ligos sukėlėją, – C reaktyviojo baltymo nustatymas kraujyje. Jis praverčia sergant ausų ar gerklės uždegimu, bronchitu. Juk ir šias ligas dažniausiai sukelia virusai. Taigi, atlikus šį tyrimą ir gavus rezultatus, paaiškėtų, ar reikia skirti antibiotikų.
 

Netinkamo vartojimo žala


Netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmės gali daryti įtaką kiekvienam ligoniui, t.y. gydymas gali būti neveiksmingas, liga užsitęsti, didėti mirties rizika. Be to, pailgėjus ligonio užkrečiamumo laikotarpiui, padaugėja infekuotų asmenų, kurie atsparias bakterijas paskleidžia aplinkoje, populiacijoje, padidėja tikimybė, ypač rizikos grupės žmonėms, susirgti ligomis, kurias sukelia atsparios antibiotikams bakterijos.
„Neprotingai skiriant antibiotikų konkrečiam ligoniui, greičiau vystosi antibiotikams atsparios bakterijos, todėl greičiau sugrįšime prie laikų, kai nebuvo antibiotikų. Kitaip sakant, jų bus, bet nebus veiksmingi. Todėl būtina jų vartojimą riboti, skirti tik tiems, kuriems jų iš tiesų reikia“, – pabrėžia prof. A.Ambrozaitis.
 

Naujasis gripas pasiekė Lietuvą. Daugelyje miestų paskelbta gripo epidemija. Kokiais atvejais sergant gripu reikia vartoti antibiotikų?


Prof. A.Ambrozaitis: Žmonės turėtų suprasti: jeigu ligos sukėlėjas yra virusas, o gripo atveju taip ir yra, antibiotikų vartoti nereikia. Jų gali prireikti gydant gripo komplikacijas, tačiau vėlgi tik tada, kai jų kilmė bus bakterinė, pvz., bakterinės kilmės plaučių uždegimą ir kt. Tuo tarpu dažniausią gripo komplikaciją – plaučių uždegimą – irgi sukelia virusai. Vadinasi, antibiotikai vėl nebus veiksmingi. Tokiais atvejais mikrobiologinė diagnostika, kurios metu ir bus nustatytas ligos sukėlėjas, tampa itin svarbi.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai