Naminiai gyvūnai gali būti ir rimtų ligų priežastis

Mamos yra teisios savo vaikams neleisdamos glostyti lakstančių kačiukų ar šuniukų, ypač valkataujančių. Naminiai keturkojai gali platinti įvairias parazitines ligas, kuriomis užsikrėsti gali ir žmogus, ne tik tiesiogiai kontaktuodamas su gyvūnu, – pavojai tyko ir vaikų smėlio dėžėse, kurios užterštos šunų ir kačių ekskrementais. Taip pat ligą galima pasigauti tiesiog neplautomis rankomis imant maistą.
 

Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos SAMULYTĖS, pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai (šunys, katės) yra toksakorozė, echinokokozė, toksoplazmozė, kriptosporidiazė. Šiomis ligomis galime užsikrėsti per užterštą gyvūnų išmatomis dirvožemį, vandenį, valgydami neplautus vaisius, uogas ir daržoves, nesilaikydami asmens higienos (nenusiplaunant rankų prieš valgį po kontakto su šunimis ar katėmis ir t.t.). „Pagal tai, kokie parazitinių ligų sukėlėjai patenka į žmogaus organizmą, gali pasireikšti specifiniai ligos simptomai”, – sako E. Samulytė.
O susirgus šiomis ligomis yra skiriami antihelmintiniai vaistai, echinokokozės atveju – reikia chirurginio gydymo, chemoterapijos ir pan.

 

Apvaliųjų kirmėlių sukeltos ligos


Toksokarozės infekcijos šaltinis yra sergantys šunys, katės su išmatomis išskiriantys toksokarų kiaušinėlius, kurie per 2–7 savaites patekę į dirvožemį subręsta ir tampa pavojingi žmogui ir kitiems gyvūnams. Žmogus užsikrečia prarijęs toksokarų kiaušinėlių.
Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų (Toxocara canis ir Toxocara catis) lervos. Patekus toksokarų kiaušinėliams į žmogaus virškinimo traktą, žarnyne išsilaisvina lervos, kurios per gleivinę patenka į kraują. Su krauju lervos gali patekti į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, akis ir kitus organus. Ligos klinika priklauso nuo migruojančių lervų kiekio lokalizacijos bei žmogaus imuninės būklės. Dažnai, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, liga praeina be klinikinių simptomų. Susirgus vargina pasikartojantis karščiavimas, temperatūra dažniausia būna subfebrili, atsiranda bronchitas, sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Ligai būdinga padidėjusios kepenys, sunkiai sergantiems ligoniams – padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sukelti regos sutrikimus. Toksokarozei būdinga kelis mėnesius ar net kelerius metus pasireiškianti ir atsinaujinanti ligos eiga.


 

Pavojų kelia ir gyvūnų žarnyne augantys kaspinuočiai


Echinokokozės pagrindiniai infekcijos platintojai yra šunys, vilkai, lapės. Šių gyvūnų žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis ir į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius, kurie yra labai mažyčiai, ilgai išlieka atsparūs išorinėje aplinkoje (ant žemės, ganyklose, soduose ir pan.). Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvina lerva, kuri, prasiskverbusi į žarnos sienelę, patenka į kraujo apytakos ratą ir nunešama dažniausiai į kepenis, rečiau plaučius, blužnį, inkstus ar kitus organus.
Echinokokozė – parazitinė liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo ligos sukėlėjo (E.granulosus ar E.multicularis), stadijos, cistos dydžio ir lokalizacijos (dažniausiai kepenyse, rečiau plaučiuose, ir kt. organuose). Tai yra labai sunki ir klastinga liga, kuri dažniausiai nustatoma atsitiktinai (kai ligonis tiriamas ar operuojamas dėl kitų priežasčių) ar atsiradus komplikacijų (cistų plyšimas, supūliavimas, cistų sukeliami spaudimo reiškiniai). Kadangi cistos auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Laikui bėgant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, cista didėdama gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, retkarčiais priepuolių pobūdžio skausmus, užspausti tulžies latakus, gali išsivystyti gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, gali atsikosėti skreplius su krauju. Kartais, E.multicolaris sudarytų cistų (pūslelių), ląstelės atsidalija ir patekusios į kraujo apytakos ratą nunešamos į kitus organus ir audinius ir sukelia metastazes. Toks infiltruojantis ir metastazuojantis augimas labai panašus į piktybinio auglio augimą.
 

Gali pašlyti net nervų sistema


Toksoplazmozė – pagrindiniai infekcijos platintojai – katės ir jų šeimos atstovai, su išmatomis išskiriantys toksoplazmų oocistas į aplinką. Jos bręsta dirvožemyje ir gyvybingos išlieka iki metų. Žmogus užsikrečia per užterštą oocistomis aplinką (žemė, žolė, daržovės) arba valgydamas žalią ir blogai termiškai paruošta mėsą. Retesniais atvejais perpilant kraują ar organų tranplantacijos metu, jei donoras serga ūmine toksoplazmoze. Toksoplazmozė – pirmuonių sukeliama liga, kurią sukelia Toxoplasma gondii. Apie 90 proc. ligonių liga praeina be simptomų arba simptomai nesunkūs – trumpas karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, bendras negalavimas, galvos skausmai. Ši liga labai pavojinga nėščioms moterims, nes infekcija gali būti perduodama per placentą vaisiui. Tuomet vystosi įgimta toksoplazmozė, pasireiškianti labai sunkiais centrinės nervų sistemos pažeidimais.
 

Gyvūnų padovanota liga gali užsitęsti


Kriptosporidiazė – pirmuonių sukeliama liga. Cryptosporidium spp. gali parazituoti įvairių gyvūnų (galvijų, kiaulių, triušių, šunų, kačių ir kt.), žuvų, paukščių taip pat ir žmogaus organizme. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ir naminiai bei laukiniai gyvūnai, su išmatomis į aplinką išskiriantys oocistas. Drėgnoje išorinėje aplinkoje oocistos išlieka gyvybingos 2–6 savaites. Dažniausiai žmogus užsikrečia per užterštą vandenį, maistą bei aplinkos daiktus.
Kriptosporidiazė – pirmuonių Cryptosporidium spp. sukeliama liga. Dažniausiai serga 1–5 m. amžiaus vaikai. Liga prasideda staiga, atsiranda vandeningas gausus viduriavimas su priepuolių pobūdžio pilvo skausmais. Išmatos turi specifinį kvapą. Ligos simptomai trunka 1–2 savaites ir praeina savaime, negydant. Kartais liga užsitęsia iki 3–4 savaičių. Ligoniams pakyla temperatūra (iki 39°C ir daugiau), dalį ligonių pykina, jie vemia. Nusilpusiems asmenims, kurių pažeista imuninė sistema, sergantiems AIDS liga būna sunki ir tęsianti ilgai.
 

Dėl meilės gyvūnams svarbu neprarasti sveiko proto


Visų pirmiausia kiekvienas iš mūsų turėtų laikytis asmens higienos. Plauti rankas prieš valgį, maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo darže ar sode, grįžus iš lauko, pažaidus su savo augintiniu. Šunis vedžioti jiems skirtose aikštelėse. Reikėtų neužmiršti, kad negalima leisti šunims laižyti veido, lėkščių, valgyti iš tų pačių indų, taip pat neleisti vaikams žaisti su nepažįstamais gyvūnais. Žinoma, nevalgyti neplautų daržovių, vaisių, uogų (miško uogų). Daržoves kruopščiai nuplauti, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų. Negerti, nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių. Saugoti poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų. Nešerti naminių gyvūnų veterinarijos tarnyboje nepatikrinta ir termiškai neapdorota skerdiena. Sergančio gyvūno skerdiena turi būti neprieinama naminiams gyvūnams (saugiai užkasta ar sudeginta).
Taip pat siekiant užkirsti kelią infekcinėms ir parazitinėms ligoms, gyvūnų šeimininkai turėtų patys pasirūpinti gyvūnų sveikata – tirti, ar nėra helmintų, o prireikus ir gydyti.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai