Grėsmė susirgti varpos vėžiu didėja

Tarp vyrų onkologinių ligų varpos vėžys Lietuvoje labai reta liga. Europoje sergamumas varpos vėžiu yra 0,1–0,5, JAV – 0,7–0,9 100 000 gyventojų. Tačiau Afrikoje, kai kuriose Azijos ir Pietų Amerikos šalyse, varpos vėžys sudaro 10–20 proc. vyrų vėžio atvejų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Lietuvoje apie varpos vėžį kalbėti neaktualu, ir visą dėmesį reikėtų skirti prostatos vėžiui, kuris užima pirmą vietą tarp vyrų onkologinių ligų, tačiau tai klaidinga nuomonė. Kodėl? Panagrinėkime išsamiau.
 

Šiandien mokslas neabejoja, kad pagrindinė varpos vėžio išsivystymo priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽVP), kuris Lietuvoje tarp jaunimo labai smarkiai plinta. Dauguma žmonių, nešiojančių ŽVP virusą, nežino, kad yra užsikrėtę. Virusas tūno odoje ar organų gleivinėse ir dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Vis dėlto kai kuriems žmonėms atsiranda matomų karpų ant varpos, kurios gali peraugti į varpos vėžį. Virusas plinta lytiniu būdu. Užsikrėtus išlieka visą gyvenimą.
Apyvarpės susiaurėjimas, lėtiniai jos uždegimai, bloga lytinių organų higiena taip pat yra predisponuojantys veiksniai, susiję su varpos vėžio atsiradimu. Manoma, kad cirkumcizija – apyvarpės apipjaustymas mažiems vaikams sumažina šios ligos išsivystymo riziką.
Neseniai baigti išsamūs tyrimai apie prezervatyvų efektyvumą rodo, kad prezervatyvai apsaugo nuo ŽVP. Jei jie netinkamai naudojami, vilties neapsikrėsti beveik nėra.
 

Ligos prognozė optimizmo nekelia


Dažniausia vyrams šio vėžio lokalizacija, kaip ir karpų, yra varpos galvutė – 50 proc. atvejų, apyvarpė – 20 proc., galvutė ir apyvarpė – 10 proc., rečiau – varpos kūno sritis. Ligos pradžioje pacientas jokių ligos požymių nejaučia, vėliau atsiranda papilomos arba mazgelis, kuris išopėja, gali šiek tiek kraujuoti. Varpos vėžys greitai ir dažniausiai metastazuoja limfos keliu. Plitimas dažniausiai vystosi palaipsniui ir nuosekliai – pradžioje plinta į kirkšnies limfmazgius, vėliau į dubens limfmazgius, o paskiausiai atsiranda tolimosios metastazės į kepenis, kaulus. Limfmazgių pažeidimai susiję su labai gera varpos limfos apytaka.


Apie 50 proc. ligonių, sergančių varpos vėžiu, išgyvena iki penkerių metų. Pasveikimas ir išgyvenamumas priklauso nuo savalaikės diagnozės. Nustačius išplitusias varpos vėžio metastazes artimiausiuose limfmazgiuose, išgyvenamumas sumažėja iki 29 proc.. Vyresnio amžiaus vyrams varpos navikai auga lėčiau. Mirštamumas nuo varpos vėžio dažniausiai susijęs su lokaliomis komplikacijomis, kaip infekcija, kraujavimas iš išopėjusio varpos naviko ar išopėjusių metastazių. Šiuo metu gydant varpos naviką, daugiausia dėmesio skiriama organo išsaugojimui, susijusiam su lytinės funkcijos išsaugojimu ir pažeistų limfmazgių pašalinimu.
Norint nesusirgti šia liga, būtina šalinti priežastį, kuri sukelia varpos vėžį t.y. reikia sustabdyti papilomos viruso plitimą tarp jaunų žmonių.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai