Išvirk, iškepk, nulupk; jei ne – išmesk

Tokiu principu specialistai pataria vadovautis norint išvengti viduriavimo. Šis itin nemalonus sveikatos sutrikimas tampa dar nemalonesnis, kai pasireiškia išvykus iš namų. O kad taip atsitiks, tikimybė gana didelė – statistika rodo, kad viduriavimas kasmet vargina nuo penktadalio iki pusės keliaujančiųjų. Ir deja, dažnai nepasirūpinama, kad vaistinėlėje būtų būtiniausių vaistų, pagreitinančių ir palengvinančių ligos eigą. Apie keliautojų viduriavimą bei priemones, kuriomis būtina pasirūpinti išvažiuojant, kalbamės Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos gastroenterologe dr. RŪTA KUČINSKIENE.
 

Kas sukelia viduriavimą bei kuo skiriasi ligos eiga įvairiais atvejais?


Ūminį infekcinį viduriavimą sukelia bakterijos, virusai, rečiau parazitai.
Keliautojams viduriavimą dažniausiai – net 80–85 proc.atvejų – sukelia bakterijos. Infekciniu bakteriniu viduriavimu užsikrečiama per vandenį, iki galo termiškai neapdirbtą maistą, neplautus vaisius ir daržoves, nenuplautas rankas. Virusinis viduriavimas plinta nuo sergančiųjų per neplautas rankas, buities reikmenis, maistą, išskyras, nora virusu galima užsikrėsti valgant jūros gėrybes, ypač austres, iš užteršto vandens
Bakterijų (dažniausiai – Campylobacter, Salmonella, Shigella ir Escherichia coli) išskiriami toksinai ne tik pažeidžia žarnų gleivinę, sukeldami viduriavimą, bet patenka ir į kraują. Todėl bakterinio viduriavimo metu pasireiškia intoksikacija: ligonis karščiuoja (temperatūra aukšta), vargina bendras silpnumas, tachikardija (padažnintas širdies dažnis), pablyškimas, išmatose gali būti kraujo. Negydomas bakterinis viduriavimas užsitęsia, o kūdikiams, vyresnio amžiaus ar nusilpusio imuniteto žmonėms galima komplikacija – sepsis, t.y. patys sukėlėjai – bakterijos patenka iš žarnyno į kraują. Tokiais atvejais antibakterinis gydymas būtinas.
Virusinis infekcinis viduriavimas, dažniausiai sukeliamas rotavirusų, adenovirusų, astrovirusų, calicivirusų grupių virusų, tarp keliautojų visai retas – jis sudaro tik 5 proc. visų atvejų. Ši liga dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams, jaunesniems nei 5 metų amžiaus. Jis pavojingas tuo, kad netenkama skysčių – vystosi hipovolemija (cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas organizme), kuri gali sukelti šoką. Tačiau virusinio infekcinio viduriavimo metu karščiuojama neilgai, temperatūra nebūna aukšta, dažnai vemiama, liga praeina greitai, per 1–3 dienas. Išskyrus skysčių netekimą, dažniausiai kitų komplikacijų neatsiranda.

 

Kaip derėtų elgtis aplinkiniams, jei kelionėje kažkas susirgo?


Viduriuojantis žmogus gali užkrėsti kitą žmogų per išskyras (vemiant, viduriuojant), per buities daiktus, valgytą maistą ar gėrimą. Tačiau lemiamas vaidmuo vis dėlto tenka asmenims, su kuriais bendrauja sergantysis. Jeigu kontaktuojantieji su ligoniu neplauna rankų, jie ne tik patys gali susirgti, bet ir tampa užkrato pernešėjais.
Jei namuose kas nors serga, būtina atskirti jo indus ir kitus buities reikmenis, o svarbiausia – po kontakto su juo plauti rankas ir pačiam sergančiajam, ir slaugantiesiems. Kelionėje tikslinga rankas dezinfekuoti vienkartinėmis drėgnomis servetėlėmis, kiek įmanoma naudotis atskirais indais ir stalo įrankiais. Profilaktiškai rekomenduojama vartoti probiotikų.
 

Kokiais atvejais viduriavimas pavojingas sveikatai?


Pagrindinė viduriavimo komplikacija – skysčių netekimas ir elektrolitų sutrikimai. Suaugusiems skysčių deficitas pasireiškia troškuliu, retesniu šlapinimusi, sausa oda, nedideliu galvos skausmu, tamsios spalvos šlapimu, nuovargiu. Vaikams ir kūdikiams būdinga sausa burnos gleivinė, verkimas be ašarų, nesišlapinamasis tris ir daugiau valandų, įkritęs pilvas, akių obuoliai ir skruostai, aukšta temperatūra, vangumas arba atvirkščiai – dirglumas, pablogėjęs odos elastingumas – „stovinti raukšlė“.
Yra išskiriami trys dehidracijos (skysčių trūkumo) laipsniai. Trečio laipsnio dehidracija yra gydoma reanimacijos skyriuje ir pasireiškia ne tik anurija (nesišlapinimu), bet ir sąmonės sutrikimu, neišmatuojamu kraujospūdžiu, giliu kvėpavimu ir kitais požymiais. Jei skysčių netekimas nėra koreguojamas, tada gali sutrikti inkstų veikla bei vystytis dauginis kitų organų pažeidimas. Dėl skysčių trūkumo sukelto hipovoleminio šoko galimi mirties atvejai. Ypač pavojingas bakterinis viduriavimas ir jo komplikacija sepsis, kuri irgi gali kelti mirtiną pavojų.
 

Kiek laiko trunka karantininis laikotarpis, kai geriau nekontaktuoti su aplinkiniais?


Infekcinio viduriavimo karantininis laikotarpis yra nevienodas, tai priklauso nuo sukėlėjo, dažniausiai trunka nuo pusės paros iki 3 dienų. Užkrėsti kitą asmenį galimybė yra, kai sergantysis pradeda viduriuoti. Nustojus viduriuoti ilgą laiką sukėlėjai – tiek bakterijos, tiek virusai – išskiriami kartu su išmatomis, todėl svarbu laikytis asmens higienos taisyklių, nuolat plauti rankas. Laikantis asmens higienos taisyklių – galimybė užsikrėsti yra minimali.


 

Ar įmanoma išvengti viduriavimo kelionių metu? Kaip pasiruošti galinčiai užklupti žarnyno infekcijai?


Keliautojai turėtų būti ypač budrūs kelionėje rinkdamiesi maistą. Todėl rekomenduojama:
· vengti salotų, jūros gėrybių, žalios mėsos;
· nevalgyti šviežių vaisių ir daržovių, jei jie nenuplauti virintu vandeniu;
· dantims valyti vartoti virintą ir vandenį iš butelių;
· vengti pieno, kokteilių su ledukais, ledų, kremo, majonezo;
· patiekalai turi būti per karšti juos liesti (65°C).
Ruošiantis kelionei reikia atsakingai pasiruošti galimiems sveikatos sutrikimams. Kaip rodo klinikiniai tyrimai, išvengti viduriavimo gali padėti probiotikų – gerųjų žarnyno bakterijų ir grybelių preparatų vartojimas. Tad kelionių vaistinėlėje turėtų būti vieno iš jų, pavyzdžiui, Enterol. Jo tikslinga vartoti prieš kelionę ir kelionės metu, ypač jei keliaujama į egzotiškas šalis.
 

Ar visais viduriavimo atvejais būtina kreiptis į gydytoją?


Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei viduriavimas užsitęsė ilgiau nei tris dienas, vargina intensyvūs pilvo apačios ir išangės skausmai, pakyla aukšta temperatūra, yra kraujo išmatose, dehidracijos požymių (ypač suretėjęs ar išvis išnykęs šlapinimasis).
 

Kaip gydomas viduriavimas?


Pagrindinė viduriavimo komplikacija – skysčių netekimas, todėl pirmiausia reikia daug gerti. Rekomenduojami specialūs druskų tirpalai, kurie atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus) balansą.
Druskų tirpalą galima pasiruošti ir patiems: į 1 litrą virinto vandens (tinka geriamasis vanduo iš butelių) įdėti 1 arbatinį šaukštelį valgomosios druskos ir 8 arbatinius šaukštelius cukraus. Jei pacientas negali gerti dėl pykinimo, vėmimo, karščiavimo (tai dažniausiai būna vaikams), tuomet skysčiai turi būti lašinami į veną lašinėmis infuzijomis. Mažiems vaikams vis dažniau skiriamas enterinis skysčių normalizavimo būdas, kai skysčiai tiekiami pro specialų zondą, įkištą į skrandį.
Jei kliniškai bei bakteriologiniu tyrimu patvirtinamas bakterinis infekcinis viduriavimas ir paciento būklė sunki, tuomet gydoma antibiotikais. Jei pacientas neserga lėtinėmis ligomis, nėra imunosupresinės būklės (nėra nusilpęs imunitetas), nėra vyresnio amžiaus ar iki 1 metų, tuomet vertinami visi klinikiniai viduriavimo požymiai ir tik tada sprendžiama dėl antibiotikų terapijos.
 

Kuo svarbus probiotikų vartojimas viduriuojant?


Kaip minėjau, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad probiotikai sutrumpina viduriavimo trukmę ir dažnumą bet kokios kilmės viduriavimo atveju, todėl probiotikų patariama vartoti nuo viduriavimo pradžios. Europos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija rekomenduoja labiausiai ištyrinėtus probiotikus – tai Lactobacillus GG ir Saccharomyces boulardii.
Mikrobinė terapija – gydymas nebakterinės kilmės probiotiku nepatogeniniu mieliagrybiu Saccharomyces boulardii – puiki viduriavimo gydymo alternatyva. Jei viduriavimas gydomas antibiotikais, papildomai vartojant probiotiko, užkertamas kelias antibiotikų sukeltam viduriavimui. Saccharomyces boulardii (Lietuvoje žinomas kaip vaistas Enterol) yra vartojamas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ūminiam infekciniam viduriavimui gydyti, antibiotikų sukeltam kolitui ir viduriavimui gydyti bei gerti profilaktiškai. Enterol yra vienintelis iš probiotikų, turintis prigimtinį atsparumą antibiotikams, todėl jį galima vartoti kartu su antibiotikais, nedarant jokios pertraukos. Saccharomyces boulardii yra vienas labiausiai ištirtų probiotikų, kurio efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais ir kurio vartojimas yra saugus net ir mažiems vaikams (rekomenduoja Europos vaiku gastroenterologu ir infektologu draugijos). Enterol vartojimas tikslingas nuo pat viduriavimo pradžios, tada gydymas bus efektyvesnis. Gydant virusinius viduriavimus, Enterol rekomenduotinas kartu su rehidracine terapija, nes mažina viduriavimo trukmę bei tuštinimosi dažnį.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai