Vaikiška liga – kiaulytė

Klasikinėmis vadinamos vaikų ligos žinomos jau kelis šimtmečius. Iš kartos į kartą žmonės jas vertino kaip normalų reiškinį. Tėvai medikų nuolat būdavo perspėti ir apie tai, kad gali susidurti su ligų komplikacijomis. Viena iš labiausiai tėvus gąsdinusių vaikiškų ligų – kiaulytė (epideminis parotitas). Tai ūminė infekcinė liga, kuria vaikai šiuo metu suserga vis rečiau arba visai nesuserga, jei yra paskiepijami. Statistiniais duomenimis, berniukai šia liga linkę sirgti dažniau nei mergaitės. Daugelį tėvų neramindavo klausimas: ar persirgus kiaulyte berniukams tikrai gresia nevaisingumas? Apie šios ligos simptomus, galimas komplikacijas, gydymą konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja LORITA BUDRIENĖ.
 

Berniukai dažniau serga nei mergaitės


Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas. Kiaulytę sukelia Paramixoviridae šeimos virusas. Nuo sergančio asmens užsikrečiama oro-lašeliniu (čiaudint, kosint, kalbant) arba kontaktiniu (per žaislus, įvairius daiktus, rankas) būdu. Ligą sukeliantis virusas pažeidžia liaukinį audinį ir sukelia įvairių liaukų uždegimą.
Iki skiepų įdiegimo dažniausiai sirgdavo 5–15 metų vaikai. Jei anksčiau nėra sirgę ir neskiepyti, gali užsikrėsti ir vyresni vaikai bei suaugusieji. Jiems ligos eiga sunkesnė. Statistiniai duomenys rodo, kad berniukai dažniau suserga nei mergaitės.
 

Vaiko išvaizda panaši į kiaulytės


Pirmieji ligos požymiai pasirodo praėjus 2–3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Staiga pakyla temperatūra (iki 38–39°C), vaikas tampa vangus, skundžiasi bendru silpnumu. Paburksta, tampa skausmingos po ausimis esančios seilių liaukos. Patinimas 3–4 dienas didėja. Dažniausiai patinsta ir veidas bei kaklas, atsiranda skausmas kramtant, ryjant, gali skaudėti ausis, kaklą, dantis. Jaučiamas burnos sausumas. Jei pažeidžiamos požandikaulinės, poliežuvinė liaukos – patinsta po smakru, apatiniu žandikauliu. Tuomet vaiko išvaizda panaši į kiaulytės, iš čia ir kilo ligos pavadinimas. Po 3–7 ligos dienų temperatūra nukrenta, patinimas atslūgsta. Kartais ligos simptomai būna labai nestiprūs, todėl dalis vaikų perserga besimptome ligos forma ir, patys to nežinodami, platina virusus. Vieną kartą persirgus kiaulyte, daugiau ji nebepasikartoja.


 

Esant komplikacijoms, vaikas dažniausiai guldomas į ligoninę


Pasveikstama per 10–11 dienų, jei liga nepereina į kitus organus. Prasidėjus komplikacijoms, vaikas dažniausiai guldomas į ligoninę Sergant šia virusine infekcija, galimas ir kitoje vietoje esančio liaukinio audinio pažeidimas. Gali atsirasti neuritas, bet kurtumą ši liga sukelia išimtinai retai. Gali komplikuotis kasos uždegimu, kuriam būdinga aukšta temperatūra, stiprūs juosiančio pobūdžio viršutinės pilvo dalies skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas. Kita galima komplikacija – sėklidžių uždegimas, kuriam būdinga aukšta temperatūra, sėklidės padidėjimas, stiprus skausmas kapšelyje, jo oda būna paraudusi, įtempta. Prielaida, kad persirgus kiaulyte vyrams gresia nevaisingumas, moksliškai nėra įrodyta. Pieno liaukų uždegimas prasideda, kai krūtyje jaučiamas standus, skausmingas sukietėjimas, pakyla temperatūra. Galvos smegenų dangalo uždegimas (meningitas) dažniausiai pasireiškia 3–7-tą dieną nuo susirgimo pradžios. Pakyla temperatūra, prasideda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, išryškėja sprando raumenų įtempimas.
 

Skiepai yra geriausia apsauga nuo šios ligos


Pastaruoju metu beveik visi vaikai skiepijami nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, todėl sergama šiomis ligomis retai. Vaikai turi būti skiepijami du kartus. Lietuvoje nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepijami 15–16 mėnesių ir 12 metų amžiaus. Tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcina rekomenduojama visiems sveikiems vaikams. Tačiau gydytojas privalo žinoti apie tokią vaiko būseną, kai organizmas nepasirengęs priimti vakcinos dėl: įgimto imunodeficito, ilgalaikio gydymo steroidais, vėžinės ligos, vaistų nuo vėžio vartojimo ar spindulinio gydymo. MMR vakcina neskiriama, jei yra buvusi pavojinga gyvybei alerginė reakcija kiaušiniams, antibiotikui neomicinui ar prieš tai atliktam MMR skiepui. Būtina pasakyti gydytojui, jei vaikas: vakcinacijos dieną blogai jaučiasi, serga kokia nors ūmine liga, kada nors jam yra buvę traukulių, jam buvo leista imunoglobulino ar kitų kraujo produktų per keletą paskutiniųjų mėnesių.
 

Virusą veikiančių vaistų nėra


Pastebėję pirmuosius ligos požymius, kreipkitės į gydytoją. Kadangi virusą veikiančių vaistų nėra, skiriama medikamentų padidėjusiai temperatūrai mažinti. Jei nėra komplikacijų, vaikas dažniausiai gydomas namuose. Rekomenduojama daugiau gulėti lovoje, kol praeis patinimas. Kadangi vaikui sunku kramtyti ir ryti, maitinkite pusiau skystu ar trintu švelniu maistu. Ant pažeistų liaukų dedama sausa šiluma (pvz., pašildyta skarelė). Sergančio vaiko burna labai džiūsta, todėl dažnai girdykite kambario temperatūros vandeniu, kompotu, vėsia arbata. Jei vaiko būklė pablogėja, kreipkitės į gydytoją. Vaikui pasveikus, geriau savaitę jo neleisti į ugdymo įstaigą, nes mažylis dar nusilpęs ir gali užsikrėsti nauja infekcija.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai