Geriamųjų vaistų vartojimo ypatumai

Geriamieji vaistai – vieni saugiausių

Yra dvi vaistų vartojimo būdų grupės: pro virškinamąjį traktą ir jį aplenkiant. Pro virškinamąjį traktą vartojami vaistai yra geriami (milteliai, tabletės, dražetės, kapsulės, tirpalai, lašai, mikstūros, užpilai, nuovirai, tinktūros, ekstraktai ir t.t.), taip pat šiai grupei priklauso tabletės, dedamos po liežuviu ar už žando, kai yra atliekama vaistinio tirpalo klizma arba į išangę kišama žvakutė.
Virškinamasis traktas aplenkiamas, jei vaistai leidžiami (į odą, poodį, raumenis, veną), inhaliuojami (įkvepiami), vartojami vietiškai (ant odos, gleivinių) ir t.t.
Geriamieji vaistai lėčiau už leidžiamuosius ar inhaliuojamuosius absorbuojasi į kraują ir pradeda veikti. Šis vaistų vartojimo būdas yra vienas saugiausių jau vien todėl, kad taip vartojant rečiau atsiranda alerginių reakcijų, injekcijoms būdingų komplikacijų (skausmingų infiltratų, venos sienelės pažeidimų ir kt.).
Vaistus gaminančios farmacijos įmonės vis didesnį dėmesį skiria vaistų formų technologijai, kad būtų sukurtos tokios vaistų formos (tabletės, dražetės), iš kurių vaistinė medžiaga geriausiai absorbuotųsi, nebūtų suardoma skrandžio sulčių druskos rūgšties ir t.t. Pavyzdžiui, kapsulių formos vaistai gaminami dėl to, kad medikamentai turi nemalonų skonį ar kvapą, dirgina burnos, liežuvio, dantenų ir stemplės gleivinę.
Keletas naujesnės technologijos tablečių pavyzdžių: dengta tabletė (specialiai padengtos tabletės, skirtos veikliajai medžiagai nuo skrandžio sulčių druskos rūgšties poveikio apsaugoti, todėl vaistas absorbuojasi plonajame žarnyne), plėvele dengta tabletė, skrandyje neiri dengta tabletė, šnypščioji tabletė, kuri vandenyje greitai ištirpsta, taip pat modifikuoto atpalaidavimo plėvele dengta tabletė, poliežuvinė tabletė, žandinė tabletė (laikoma už žando, kol ištirps), kramtomoji tabletė, kurią prieš nuryjant reikia sukramtyti, ilgiau atpalaiduojanti tabletė, disperguojamoji tabletė ir kt.

Ar tabletes reikia sukramtyti?

Kapsulių kramtyti negalima. Kad būtų lengviau nuryti, jas trumpam galima pamerkti į vandenį arba suvilgyti seilėmis. Tablečių (išskyrus kramtomąsias), taip pat dražečių kramtyti nereikia, o kai kurių dengtų ilgai veikiančių tablečių negalima kramtyti. Sukramčius tabletes, dražetės, jų veiklioji medžiaga ilgiau ir daugiau veiks (pavyzdžiui, aspirinas dirgins) burnos, dantenų, liežuvio, stemplės gleivinę, sukramčius padengtą tabletę jos veikliąją medžiagą gali ardyti skrandžio sulčių druskos rūgštis.
Poliežuvinės tabletės (pavyzdžiui, nitroglicerino) kramtyti nereikia, nes per burnos gleivinę ji labai greitai absorbuojasi ir pradeda veikti jau po vienos kitos minutės. Jeigu už žando dedama tirpi tabletė bus sukramtoma ir nuryjama, jos veikliąją medžiagą suardys virškinamo fermentai.
 

Kokiu paros laiku vartoti vaistus?

Vaistus, kurie dirgina virškinamojo trakto gleivinę, reikia gerti valgant ar tuojau po valgio. Pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (acetilsalicilo rūgštis, diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas, ketoprofenas ir kiti) geriami po valgio, kadangi jie neretai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus. Pavyzdžiui, acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) gali sukelti skrandžio erozijas ar net opeles. Tokius vaistus tinka užsigerti pienu.
Steroidinius vaistus nuo uždegimo (prednizoloną, triamcinoloną, deksometazoną) būtina vartoti po valgio, kadangi jie neretai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus (didina skrandžio sulčių sekrecija, gali sukelti skrandžio opas ir kt.). Paros dozė išgeriama ryte.
Antibiotikai geriausiai absorbuojami, jeigu geriami prieš valgį arba tarp valgio. Išimtis – stiprokai virškinamojo trakto gleivinę dirginantys antibiotikai (tetraciklinas, doksiciklinas). Juos reikia gerti valgant ar tuojau po valgio.
Taip gali būti vartojami ir kai kurie kiti antibiotikai. Pavyzdžiui, cefuroksimo aksetilio tablečių nereikia kramtyti, gerti po valgio, tada vaistas geriau absorbuojamas.
Kai kurie antibiotikai, vartojami grybelių sukeltoms odos ligoms gydyti, geriami po valgio, geriau absorbuojami iš virškinamojo trakto, jei valgoma riebaus maisto.
Virškinimo fermentų preparatai (pepsinas, pankreatinas) geriami prieš valgį arba valgant, užsigeriant nedideliu vandens kiekiu (tabletė nekramtoma).
Tabletes, kurios vartojamos sergant plaučių bei bronchų ligomis klampiems skrepliams skystinti, reikia gerti po valgio, užsigerti didesniu skysčio kiekiu (tada stipriau veikia), tablečių nekramtyti.
Geležies preparatai, vartojami mažakraujystei gydyti (pvz., geležies sulfatas), turi būti geriami prieš valgį.
Kai kuriuos vaistus, kurie vartojami suaugusių žmonių 2 tipo diabetui gydyti, tabletes reikia gerti 30–60 minučių prieš valgį, užsigeriant nedideliu skysčių kiekiu.
Kai kuriuos vaistus nuo tuberkuliozės bei vaistus, vartojamus susilpnėjus skydliaukės funkcijai, reikia išgerti prieš pusryčius.
Vaisto pakuotės lapelyje yra pateikiama informacija, kada vaistą reikia gerti. Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu ir gydytojas šito nenurodė, vadinasi, maistas nedaro didesnės įtakos vaisto absorbcijai ir poveikiui.
Ar vaistas gerai veiks, gali priklausyti nuo paros laiko, kadangi medžiagų apykaitoje dalyvauja fermentai.
Nuo 6 val. ryto kūnas ima veikti kėlimosi režimu, todėl pakyla kraujospūdis ir padažnėja pulsas. Taigi rytais reikėtų vartoti kraujo spaudimą mažinančių vaistų.
Nuo 7 iki 9 val. organizmas gamina daugiausia kortizono. Tuo metu jis labiausiai pasiruošęs medikamentams su kortizonu. Todėl šiuo paros metu reikėtų vartoti visą paros dozę. Išimtis – astma sergantys pacientai.
Norint užkirsti kelią sąnarių negalavimams, kurie prasideda dažniausiai vėlyvą popietę, vaistai turėtų būti vartojami rytais.
Keletą valandų po paskutinio valgymo turėtų būti vartojami vaistai nuo per didelio rūgštingumo, kadangi skrandžio rūgščių gamyba yra didesnė vakarais nei rytais.
Vaistai nuo odos ir plaukų pažeidimų geriausiai veiks, kai bus vartojami vakare.
Vaistai nuo skausmo, turintys acetilsalicilo rūgšties (aspirino), geriausiai toleruojami vakarais.
Šienligė, alergija ir astma ūmiausios ar pavojingiausios 4–5 val. nakties. Todėl antihistamininiai vaistai, vaistai nuo astmos, taip pat kortizonas nuo astmos vartojami prieš miegą.
Spaudimą mažinantys ilgiau veikiantys vaistai vartojami vakare. Jie pasižymi uždelstu veikimu, t. y. jie ima veikti ryte, kai labiausiai reikia.
Vaistai nuo reumato vakare geriau toleruojami ir gali sumažinti rytinius negalavimus.
 

Kuo užsigerti geriamuosius medikamentus?

Visus vaistus geriausiai užsigerti nešaltu vandeniu. Kuo vaistas stipriau dirgina virškinamojo trakto gleivinę, tuo didesniu vandens kiekiu jį reikia užsigerti (ne mažiau kaip stikline vandens).
Pavyzdžiui, antibiotiko eritromicino nepatartina užsigerti rūgščiomis gaivomis, sultimis, kadangi jis iš dalies neatsparus rūgštims. Nors naujieji makrolidų grupės antibiotikai yra atsparesni rūgščių poveikiui už eritromiciną, jų taip pat geriau neužsigerti rūgščiais gėrimais.
Antibiotiko linkomicino absorbcijai iš virškinamojo trakto turi įtakos maistas. Jo negalima užsigerti vaisvandeniais, kuriuose kaip saldiklis vartojamas ciklamatas, kadangi smarkiai pablogėja antibiotiko absorbcija iš virškinamojo trakto.
Tetraciklinų grupės antibiotikai su kalciu ir kitais elementais (aliuminiu, magniu ir kt.) sudaro netirpius nesiabsorbuojančius ir antimikrobiškai neveikiančius kompleksus, todėl jų preparatų negalima užsigerti kalcio daug turinčiu pienu ir jo produktais, po jų pavartojimo dar bent 2 valandas reikia nevalgyti varškės ir kitų pieno produktų. Iš tetraciklinų tik doksiciklino absorbcijai pienas ir jo produktai nedaro didesnio poveikio, kadangi jis su kalciu jungiasi mažiau.
Stovint arba sėdint reikia gerti stipriai vietiškai dirginančius vaistus, nes, išgėrus gulint, jie ilgiau išbus ant stemplės gleivinės ir gali ją pažeisti.
 

Dar keletas svarbių patarimų

Prieš pradedant vaistą vartoti, būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir jo neišmesti, kadangi gali prireikti dar kartą perskaityti jame pateiktą informaciją.
Būtina griežtai laikytis gydytojo nurodymų (po kiek, kiek kartų per dieną, kada – prieš valgį, valgant ar po valgio vaisto vartoti ir t.t.).
Vaistų, tarp jų ir geriamų vaistų formų (tablečių, dražečių ir kt.), negalima vartoti pasibaigus tinkamumo vartoti laikui, antraip vaistas gali veikti silpniau ir nesukelti reikiamo poveikio arba sukelti nepageidaujamą ar net toksinį poveikį. Pavyzdžiui, tetraciklinų grupės preparatuose, kurių tinkamumo laikas pasibaigęs, yra daugiau toksiškų skilimo produktų, kurie gali pažeisti inkstus, acetilsalicilo rūgšties (aspirino) tabletėse, kurių tinkamumo laikas pasibaigęs, būna daugiau laisvos salicilo rūgšties, kuri stipriau dirgina skrandžio, žarnų gleivinę (didėja pavojus, kad skrandyje atsiras erozijų, opelių).
Savigydos tikslu galima vartoti tik be receptų vaistinėse parduodamus vaistus. Pavyzdžiui, jei ligonis, kuriam skauda sąnarius, patartas kaimynės ir gavęs stipriai uždegimą slopinančio gliukokortikoido (pvz., prednizolono ar kt.), jo vartos ilgesnį laiką ar didele doze, gali pasireikšti stiprus šalutinis poveikis. Kadangi jie veikia įvairiapusiškai, net tinkamai paskirti gydytojo, 20–30 proc. ligonių gali sukelti šalutinį poveikį: virškinamojo trakto sutrikimus (net skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, kurios gali prakiurti be skausmo ar kitų simptomų), gali sumažinti kalio (dėl to gali sutrikti širdies ritmas ir kt.), kalcio kiekį kraujyje (gali išretėti kaulai, dėl to galimi net slankstelių lūžimai), padidinti natrio kiekį (tada organizme kaupiasi vanduo, atsiranda pabrinkimų, didėja kraujospūdis. Šie vaistai gali neigiamai veikti medžiagų apykaitą, pavyzdžiui, padidinti cukraus kiekį kraujyje, paskatinti riebalų kaupimąsi ant pečių, sprando („uošvės kupra“), sumažinti baltymų sintezę (blogėja žaizdų gijimas, plonėja oda, silpnėja raumenys). Gliukokortikoidai dažnai pažeidžia centrinę nervų sistemą, endokrininių liaukų veiklą, gali skatinti glaukomos, kataraktos atsiradimą. Jei jie vartojami ilgai ir vartojimas staigiai nutraukiamas, gali atrofuotis antinksčiai ir t.t.. Štai kokios gali būti savigydos pasekmės, vartojant receptinius vaistus be gydytojo žinios ir kontrolės.