Tai, kas dovanoja klausą

Įvairūs garsai: muzika, žodžiai, triukšmas gatvėje... Mums tai atrodo natūralu, kartais net norisi pabėgti ten, kur tylu... Tačiau yra tokių žmonių, kurie visų šių garsų nėra girdėję ar jau nebegirdi, jie gyvena amžinos tylos pasaulyje. Tačiau, sparčiai vystantis medicinai, atsirado priemonių, kurios gali padėti išgirsti. Apie vieną iš jų – klausos implantus, kalbamės su otolaringologe-audiologe med. dr. Egle Gradauskiene.
 

Kaip mes girdime?


Garsas yra oro virpėjimas. Žmogaus garso receptorius geba dirginti oro virpesiai, kurių diapazonas – 20–20000 Hz. Garsas pasiekia ausies kaušelį ir yra nukreipiamas į išorinę klausomąją landą. Ji baigiasi būgneliu, kuris skiria išorinę ausį nuo vidurinės. Pro vidurinę oro pripildytą ausį garso bangos perduodamos į vandeningą vidinės ausies terpę. Garso bangų sukelti būgnelio virpesiai pro klausomuosius kauliukus perduodami į ovalųjį langelį. Paskui garso banga yra pernešama į vidinės ausies dalies, vadinamos sraige, skysčius. Vidinės ausies skysčiuose sukeltos vibracijos sukelia vibraciją ir kitose sraigės struktūrose. Šio proceso rezultatas yra klausos juntamųjų plaukelių stimuliacija. Juntamųjų plaukelių stimuliacija sukelia nervų sistemos impulsus, kurie smegenų kamienu keliauja į smegenų klausos centrus, kur gauta informacija yra iššifruojama, todėl žmogus girdi ir skiria įvairius garsus.
 

Kas tie klausos implantai?


Klausos, arba kochleariniai, implantai – tai klausos protezai. Jų dėka sunkią arba visišką klausos negalią turintys žmonės, kuriems įprastinės klausos stiprinimo priemonės jau nepadeda, gali girdėti. Klausos implantai tapo pagrindiniu gydymo būdu tiems suaugusiems ir vaikams, kurie dėl stipraus klausos sutrikimo negali suprasti šnekamosios kalbos, naudodamiesi tik klausos likučiais.


 

Kaip veikia klausos implantas?


Klausos implantą sudaro nešiojama – išorinė ir implantuojama – vidinė dalys. Aplinkos garsai patenka į mikrofoną, kuris paprastai nešiojamas ausies lygyje, kur jie paverčiami elektros impulsais ir laidais nukeliauja į procesorių. Informacija iš procesoriaus keliauja į vidinę dalį – implantą. Vidinė priėmimo ritė priima signalą, jį iškoduoja ir siunčia į stimuliacijos funkciją atliekančią implanto dalį. Stimuliatorius į tam tikrus sraigėje implantuotus elektrodus siunčia elektros srovę. Ši srovė stimuliuoja klausos nervo skaidulas. Nerviniai impulsai per centrinę nervų sistemą keliauja į smegenyse esančius klausos centrus, kur yra interpretuojami.
 

Kada buvo atlikta pirmoji klausos implanto operacija Lietuvoje, kaip kinta šių operacijų skaičius?


Pirmoji tokia operacija Lietuvoje buvo atlikta 1998 metais šešerių metų stipriai neprigirdinčiam berniukui. Šio stipraus klausos sutrikimo priežastis buvo klausos nervo sunykimas abiejose ausyse, todėl jokie klausos aparatai jam negalėjo padėti. Ši operacija buvo atlikta Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje kartu su švedų chirurgais. Po šios operacijos kochlearinių implantų operacijų skaičius vis didėja. Tikriausiai šį didėjimą lemia tikrai geri operacijų rezultatai. Dabar per metus yra atliekama maždaug 10 ar 15 tokių operacijų, kartais ir daugiau.
 

Kada atliekama klausos implanto operacija?


Efektyviausiai vaikų, kuriems gali būti atlikta kochlearinių implantų implantavimo operacija, atranka vyksta, kai dirba komanda, kurią sudaro tėvai ir specialistai: otolaringologas, audiologas, kalbos terapijos specialistas, klausos reabilitacijos specialistas, psichologas ir kt. Jei svarstomi suaugusio žmogaus ar paauglio atrankos klausimai, juos irgi reikia įtraukti į komandos darbą. Įvairiose šalyse kriterijai šiai implantacijai atlikti skiriasi, tačiau pagrindiniai yra šie:
1) Abipusis neurosensorinis klausos praradimas.
2) Vaikas ne jaunesnis nei 2 metų.
3) Turi būti nepažeistas klausos nervas.
4) Minimalūs klausos pagerėjimo rezultatai su klausos aparatais. Vaikams, kuriems nebuvo atliekamas klausos stiprinimas, rekomenduojamas bandomasis 6 mėnesių laikotarpis, kurio metu yra naudojamas klausos aparatas, skiriama intensyvi klausos terapija.
5) Nėra medicininių kontraindikacijų operacijai atlikti.
6) Neserga ūminėmis vidurinės ausies ligomis.
7) Dėmesys kreipiamas ir į aplinką, kurioje pacientas bus po operacijos, joje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas klausos terapijai ir komunikacijos lavinimui.
8) Šeima ir pats pacientas, jei jis sukaukęs atitinkamo amžiaus, turi pagrįstą motyvaciją ir realius lūkesčius.
 

Kokios galimos komplikacijos?


Kochlearinės implantacijos operacija nesukelia didesnių komplikacijų nei įprastos ausų operacijos. Ankstyvosios komplikacijos gali būti žaizdos supūliavimas, galvos svaigimas, pykinimas. Gali būti šiek tiek sudirgintas veidinis nervas, todėl gali atsirasti lūpos kampo asimetrija, akies voko užkritimas, tačiau tokia komplikacija būna po visų ausų operacijų. O vėlyvųjų komplikacijų gali atsirasti dėl įvairių infekcijų ar negydomo ausų uždegimo, infekcija gali pasiekti implanto vietą ir sukelti atmetimo reakciją. Dėl įvairių galvos traumų klausos implantas gali būti pažeistas, išsikoduoti, tokiu atveju reikia operaciją atlikti antrą kartą.
 

Kokių rezultatų galima tikėtis?


Šių operacijų rezultatai iš tiesų yra labai geri. Po operacijos pacientas girdi normaliai, jam grąžinama viso diapazono klausa. Žmonės, kurie girdėjo ir dėl kokios nors ligos prarado klausą, lygina tai, kaip jie girdėjo iki klausos netekimo ir po implantacijos. Juos stebina, kad pirmus kelis mėnesius garsas būna tarsi „metalinis“, tačiau maždaug po trijų mėnesių smegenys pripranta prie implanto, ir garsas tampa įprastas. Na, o kai girdimi visi garsai ir kochlearinis implantas yra gerai suprogramuotas, reikia pradėti mokytis kalbėti. O tai, kaip greitai žmogus išmoks kalbėti, priklauso nuo jo atminties, charakterio, užsispyrimo ir noro mokytis.
 

SŽ informuoja


Ausų uždegimo gydymas vaistaisIšorinės ausies landos, būgnelio ar vidurinės ausies ūminiam uždegimui gydyti gali būti vartojamas ausų lašų tirpalas Otinum (veiklioji medžiaga – cholino salicilatas). Juo taip pat gali būti gydomos komplikuotos infekcijos. Be to, preparatas tinka lėtiniam vidurinės ausies uždegimui gydyti, jo galima vartoti prieš sukietėjusių sieros kamščių šalinimo iš išorinės ausies landos procedūrą.Suaugusiems žmonėms dažniausiai reikia lašinti į ausį 3–4 kartus per dieną po 3–4 lašus. Juos reikia lašinti gulint, į tą ausį, kuri pasukta į viršų. Įlašinus preparato, privaloma kelias minutes nejudant pagulėti. Rekomenduojama vartoti mažiausią būtiną medikamento kiekį.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai