Dabartiniu metu akcentuojami tokie rizikos veiksniai, kaip cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, žinomi jau senokai. Jie buvo nustatyti ilgą laiką sekant žmones, stebint, kas svarbiausia vystantis išeminei širdies ligai. Žinios apie rizikos veiksnius platinamos mūsų visuomenėje, mokoma sveikos gyvensenos, sudaromos piliečių visuomenės sveikatinimo programos, kadangi lengviau išvengti ligos negu ją gydyti.
Vystantis naujausioms technologijoms, atkreiptas dėmesys į naujai išaiškintus rizikos veiksnius, tarp jų labai lengvai patikrinamą ir įvertinamą tiek gydytojų, tiek pačių žmonių – širdies susitraukimų dažnį ramybės ir fizinio krūvio metu. Tam reikia suskaičiuoti pulsą – širdies susitraukimų dažnį per minutę. Taip paprasčiausiu būdu sprendžiama apie mūsų širdies darbą, galimus jo sutrikimus: ar pakankamai sveikas širdies raumuo ir ar pakankamai tą raumenį valdo širdyje esanti speciali „elektrinė sistema“.
Optimalus širdies susitraukimų dažnis ramybės metu yra 60–80 kartų per minutę.
Kad širdies raumuo galėtų dirbti visavertiškai, jis privalo būti aprūpintas deguonimi. Aprūpinimą atlieka dvi pagrindinės kraujagyslės, vadinamos vainikinėmis arterijomis. Jos tarsi vainikas apgaubia visas širdies raumens vietas ir pasiskirsto į smulkias šakeles. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių.
Širdies raumuo turi specialią elektrinę širdies sistemą, nulemiančią širdies raumens susitraukimą. Širdies raumens dešiniajame prieširdyje yra specialių širdies ląstelių grupė, vadinama sinusiniu mazgu. Ji tam tikru laiko dažnumu generuoja elektros impulsą, kuris sudaro galimybę širdžiai susitraukti. Įvyksta širdies raumens sistolė – susitraukęs širdies raumuo išmeta kraują į aortą, o iš ten į visas organizmo arterines kraujagysles, nunešančias deguonį organizmui. „Atidirbęs kraujas“, surinkęs iš organizmo šlakines medžiagas, greta arterijų esančiomis venomis grąžinamas į širdį, pervaromas pro plaučius ir vėl prisikaupia deguonies. Ciklas kartojasi. Širdžiai susitraukus ir išmetus deguonies prisotintą kraują, ji tarsi pailsi kitos fazė, vadinamos diastole, metu. Po poilsio – diastolės – savaime vėl aktyvuojasi širdies specialios ląstelės – sinusinis mazgas, ir vėl kartojasi širdies susitraukimo fazė. Širdis kiekvieno ciklo metu pervaro 60–80 ml kraujo, taigi 3–6 litrus kraujo per minutę. Fizinio darbo ar emocinio streso metu šis kiekis gali padidėti 6–8 kartus.
Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp širdies susitraukimų dažnio ir širdies ligų, tarp jų ir išeminės širdies ligos.
Stebint gyvūnus paaiškėjo įdomus dalykas – kuo mažesnis gyvūnas, tuo dažniau susitraukia jo širdis. Palyginkime du gramus sveriantį kirstuką su baltuoju banginiu, sveriančiu daugiau 100 000 kg. Milijonus kartų skiriasi jų kūno masė, širdies dydis, širdies ciklo metu išmetamo kraujo kiekis per minutę, bendras deguonies suvartojimas ir pasigaminimas adenozintrifosfato kiekis (širdies maisto susitraukimui užtikrinti). Tie procesai vyksta širdies dažnio susitraukimo sąskaita. Kirstuko širdis sveria 12 mg, baltojo banginio 600 kg, taigi per minutę širdžiai reikalingai energijai pagaminti kirstuko širdis susitraukia 1000 kartų, baltojo banginio – tik 6 kartus (skirtumas 170 kartų). Dažnai susitraukdama, širdis išsieikvoja, ir kirstukas gyvena tik 1 metus, o baltasis banginis – 118 metų. Kirstuko ir banginio bendras deguonies suvartojimas per gyvenimą beveik nesiskiria, siekia apie 35 000 litrų kilogramui per kirstuko gyvenimo trukmę ir 39 300 litrus kilogramui per banginio gyvenimą (skirtumas tik 1,1 karto).
Žmogus – taip pat žinduolis, todėl atkreiptas dėmesys į žmogaus širdies susitraukimų dažnį ir išeminės širdies ligos pasireiškimą.
Mokslininkai nustatė, kad, jau gimdami, atsižvelgiant į mūsų genetines savybes, mes turime polinkį į retesnį arba dažnesnį širdies ritmą. Jį dalinai keičia mūsų gyvenimo sąlygos: mityba, nerviniai stresai, fizinis treniravimasis.
Atliekant tolesnius mokslinius darbus, paaiškėjo, kad dažnas širdies susitraukimų dažnis ramybės metu, siekiantis 80–90 kartų per minutę, yra papildomas rizikos veiksnys išeminei širdies ligai – stabiliajai krūtinės anginai, miokardo infarktui – išsivystyti. Jau sergantiems išemine širdies liga optimalus širdies susitraukimų dažnis yra 55-60 kartų per minutę. Dažniau susitraukiant širdžiai, trumpėja jos ramybės epizodas – diastolė, kurios metu krauju aprūpinamos pačios vainikinės širdies kraujagyslės, atnešančios deguonį į širdį. Dažniau susitraukiant širdžiai, kraujui greičiau tekant, lengviau pažeidžiamas vidinis kraujagyslės dangalas, vadinamas endoteliu, atskiriantis kraują nuo pačios kraujagyslės. Ant pažeisto paviršiaus lengviau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis ir formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios vainikinių kraujagyslių spindį ir neleidžiančios kraujui laisvai be kliūčių tekėti vainikinėmis kraujagyslėmis.
Susidaro įspūdis, kad padidėjęs ramybės metu širdies susitraukimo dažnis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, ligonio amžius, vyriška lytis, cukrinis diabetas, antsvoris – tai lyg kompleksas genetinių specifinių savybių, kartu su plačiai paplitusiais aplinkos nulemtais rizikos veiksniais (rūkymu, dietos pažeidimu ir kitais) skatina išeminės širdies ligos vystymąsi. Kyla klausimas, gal reikia retinti širdies susitraukimų dažnį dar nesergantiems žmonėms. Gal tai, kaip ir kitų rizikos veiksnių korekcija, pailgintų gyvenimą? Gal ramybės metu širdies susitraukimo dažnio retinimas padėtų realybe paversti amžinos jaunystės mitą? Juk, beta adrenoblokatorių grupės vaistais retindami širdies susitraukimo dažnį ramybės metu, pailginame gyvenimą persirgusiems ūminiu miokardo infarktu. Veikimo mechanizmas toks: retinamas susitraukimo dažnis, mažėja deguonies pareikalavimas, pailgėja širdies poilsio laikas – diastolė, pagerėja vidinių širdies raumens sluoksnių kraujotaka, rečiau plyšta aterosklerozinė plokštelė vainikinėje arterijoje. Panašų poveikį turi ir kai kurie kalcio kanalų blokatoriai.
Šios medikamentų grupės žinomos jau seniai ir plačiai vartojamos pacientams, sergantiems stabiliąja krūtinės angina, miokardo infarktu, gydyti. Tačiau šių grupių medikamentai ne visada veiksmingi.
Mokslininkams kilo mintis plačiau patyrinėti specifines širdies ląstelių automatiką reguliuojančias ląsteles, lemiančias mūsų širdies susitraukimų dažnį. Ilgalaikių tyrimų metu panaudojant įvairius gyvūnų modelius paaiškėjo, kad specialiose elektrinėse – sinusinio mazgo ląstelėse yra tam tikri kanalai, kuriuos užblokavus, galima suretinti širdies susitraukimų dažnį, pailginti širdies raumens ramybės periodą – diastolę ir leisti širdžiai dirbti ekonomiškiau. Kita vertus, naujų vaistų grupė neturi neigiamo poveikio visai elektrinei širdies sistemai, neblogina širdies raumens susitraukiamosios jėgos, nemažina arterinio kraujo spaudimo. Nauja vaistų grupė pavadinta If inhibitoriais (blokatoriais) – ivabradinu. Jų jau yra mūsų vaistinėse (Procoralan pavadinimu).
Ivabradinas, retindamas širdies susitraukimų dažnį, priverčia širdį dirbti taupiau, sumažėja deguonies pareikalavimas širdžiai, vienu širdies susitraukimu galima išstumti į organizmą didesnį kraujo kiekį. Kartu sudaromos sąlygos per ramybės periodą – diastolę širdžiai geriau pailsėti ir pačiai lengviau apsirūpinti krauju. Naujos grupės vaistai neturi daugelio šalutinių poveikių: nemažina arterinio kraujo spaudimo, nesukelia depresijos, impotencijos, neblogina gretutinių plaučių ligų būklės. Tinka pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kojų kraujagyslių ateroskleroze. Vartojantieji ivabradiną ligoniai džiaugiasi, kad suretėja krūtinės anginos priepuolių skaičius, pagerėja fizinio krūvio tolerancija ir darbingumas. Šis vaistas gali būti skiriamas ir derinant su kitais vaistais.
Daug metų dirbdama gydytoja kardiologijos skyriuje su ligoniais, sergančiais išemine širdies liga, jau turėjau galimybę įsitikinti šio medikamento efektyvumu. Manau, kad mūsų ligoniai, vartoję šio vaisto, irgi jau turi nuomonę apie jį, yra įsitikinę jo veiksmingumu.
Taigi farmacijos pramonė daug daro mūsų sveikatos labui. Dirba didelė mokslininkų chemikų, gydytojų armija, išrandama naujų vaistų su nauju poveikiu mūsų organizmui. Tačiau nepamirštu pabrėžti, kad ne „daugialypė, iš visokių medikamentų suformuota tabletė“ išsaugos sveikatą, pagerins gyvenimo kokybę, o mūsų pačių požiūris ir investicijos į rizikos veiksnių korekciją: tinkama mityba, fizinis aktyvumas, arterinio kraujospūdžio reguliavimas, metimas rūkyti, be saiko vartoti alkoholinius gėrimus, koreguoti antsvorį.
Jei su tuo nesusidorojame patys, mums į talką ateis mūsų šeimos gydytojai, kardiologai, kurie seka naujausius mokslo pasiekimus pasaulyje ir stengiasi padėti jums, mūsų gerbiami pacientai.
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau