Nubudo po dvidešimties metų:mitas ar realybė?

Jeigu paskaičiuotume, kiek Holivudo filmų sukurta apie herojus, ištiktus komos, turbūt susidarytų nemažas procentas. Ir dažniausiai tokiuose filmuose šie herojai prikaustyti prie lovos guli ilgus metus, o atbudę lyg niekur nieko grįžta į gyvenimą. Tačiau ar taip nutinka ir realiame pasaulyje? Ar iš tiesų komos būklė gali tęstis dešimtį ir daugiau metų? Ar žmonės prisimena savo giminaičių išsakytus padrąsinimo ir meilės žodžius? Apie tai ir dar daugiau kalbamės su Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovu medicinos daktaru doc. Valmantu BUDRIU.
 

Kas yra koma?


Prieš aiškinantis komos būklės žmogaus savijautą, derėtų žinoti, kas vis dėlto ši būklė yra. Kaip aiškino doc.V.Budys, koma – tai būsena, panaši į miegą, kadangi tuo metu žmogus yra be sąmonės, jo raumenų tonusas yra sumažėjęs, kai kurios gyvybinės funkcijos veikia silpniau, kraujo spaudimas taip pat yra mažesnis. Tačiau esminis skirtumas tarp miego ir komos yra tai, kad iš miego žmogų gali bet kada pažadinti, o iš komos – ne. Be to, miegodamas žmogus sapnuoja, vyksta aktyvi protinė veikla, esant komos būklei – smegenys neaktyvios.
Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, gana gajus mitas, kad ištiktas komos žmogus girdi ir jaučia aplinką. Deja, šį mitą teks sugriauti – būdamas be sąmonės žmogus negali kalbėti, judėti, atsakinėti į klausimus, jis visiškai nereaguoja į aplinką ir išlieka tik (jei tai nėra gilesnė būklė, smegenų mirtis ar vegetacinė būklė) vidaus organų veikla – visi organizmo organai, vidaus sistemos– širdis, kvėpavimas, kepenys, inkstai veikia, išskyrus tuos atvejus, jei jie ir yra komą sukėlusi priežastis.
Jeigu koma nėra gili, vienintelė reakcija gali būti į skausmą, tačiau, esant giliai komai, net reakcijos į skausmą nėra, o tais atvejais, kai atrodo, kad žmogus vis dėlto pajuto, pajudėjo, – tai tiesiog nesąmoningi, refleksiniai reagavimai.


 

Kas sukelia komą ir kaip ji gydoma?


Kaip tikriausiai daugelis žino, smegenis sudaro dvi pagrindinės dalys – smegenų kamienas ir pusrutuliai. Komą gali sukelti tiek vienos, tiek kitos dalies pažeidimas, kuris gali būti išorinis arba vidinis. O šiuos pažeidimus sukelti gali daugybė veiksnių.
Dažniausios išorinės priežastys yra apsinuodijimai: alkoholiu, vaistais, kitomis toksinėmis medžiagomis, smalkėmis, taip pat tai gali būti įvairios traumos.
Vidinės komos priežastys – tai insultai, augliai, sukeliantys didelius tam tikrų smegenų vietų bei struktūrų pakitimus, taip pat – apsinuodijimas vidinėmis organizmo medžiagomis, kai nefunkcionuoja inkstai, kepenys ir t.t.
Kadangi, kaip jau aiškinta, esant šiai būklei normaliai nefunkcionuoja tik smegenys, iš komos žmogų galima prikelti. Kai kurios komos, pvz., gilus apsinuodijimas alkoholiu, yra išgydomos visiškai, jeigu žmogui laiku suteikiama tinkama pagalba.
Kaip ir į daugelį klausimų, apie komos gydymą negalima atsakyti vienareikšmiškai. Komos gydymo principai yra bendriniai bei specifiniai, priklauso nuo komos priežasties.
Bendriniai principai – tai tokie veiksmai, kaip sutrikusios kraujotakos gerinimas, taip pat normalaus maisto bei deguonies patekimo į organizmą užtikrinimas bei kontroliavimas.
Visas kitas gydymas priklauso nuo būklę sukėlusių priežasčių: jei tai infekcija – skiriama reikalingų antibiotikų, jei pakitusi smegenų būklė, – ji koreguojama. Jeigu komą sukėlė, pvz., epilepsinė būklė, skiriama specifinių vaistų, esant pažeistiems inkstams – dializė ir t.t.
 

Stebuklingi atvejai


Žmogus įvairiais gyvenimo atvejais labai mėgsta tikėti stebuklais ir nežemiškais nutikimais. Lygiai taip pat ir stebuklingais pasveikimais. Tačiau doc.V.Budrys šiuo klausimu skeptiškas. Docentas pasakoja, kad visi tie atvejai, kai žmogus nubunda po 20–30 metų yra neaiškūs, nėra aprašyti rimtoje medicininėje literatūroje, tik populiariojoje spaudoje, tad žinoti ir įvertinti, kaip viskas iš tiesų buvo, kokių priemonių imtasi žmogui padėti ir t.t., neįmanoma, o visa tai tokias situacijas padaro neaiškias bei abejotinas.
Be to, yra įvairiausių sąmonės slopinimo, psichiatrinių būklių, pseudokomų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg tikros komos, tad, profesionalams nenustačius ir nepatvirtinus, galima susipainioti, o vėliau labai pagražinti ir mistifikuoti.
Be to, koma netrunka tokį ilgą laikotarpį – ilgai užsitęsti gali tik vegetacinė būklė. Ši būklė yra sunkesnė nei koma, į ją pereinama jau iš komos, tačiau tinkamai prižiūrimas žmogus gali išgyventi palyginti ilgai. Vis dėlto labai dažnai vegetacinė būklė baigiasi mirtimi ir pavyzdžių, kad iš jos nubusta po kelerių metų, medicininėje literatūroje yra labai mažai – nors, žinoma, išimčių, diagnostinių neaiškumų būna visur, todėl vėliau atrodo, kad įvyko stebuklas.
 

Komos trukmė ir poveikis


Tad vis dėlto, jei komos ištiktas žmogus keletą dešimtmečių gulėti negali, kiek laiko ji trunka iš tikrųjų?
Kaip minėjo doc.V.Budrys, viskas priklauso nuo to, kas ją sukėlė: jei tai, pvz., apsinuodijimas alkoholiu, dažniausiai koma netrunka ilgai – žmogus išsiblaivo ir nubunda, tačiau, jei tai traumos, kraujo išsiliejimas į smegenis, viskas priklauso nuo jų sunkumo bei gijimo.
Reikėtų paminėti ir tai, kad kiekviena komos pridėta para sumažina pasveikimo galimybę ir tikimybė, kad ji baigsis blogai, vis didėja. Pati koma trunka nuo kelių valandų iki kelių parų, o, užtrukusi ilgai, dažniausiai pereina į jau minėtą vegetacinę būklę. Ji taip pat skirstoma į vegetacinę ir, jei trunka ilgiau kaip mėnesį, nuolatinę vegetacinę.
Ar žmogus ką nors prisimena iš to laiko, kai gulėjo komos būklės, – garsus, temperatūros pasikeitimus, žmones?
Atsakymas paprastas – pačios komos žmonės neprisimena, o nubudę atmena tiek, kiek nepažeistos smegenys, kadangi tai yra absoliučiai nesąmoninga būklė. Kalbant paprastai – laikas, kai žmogus buvo ištiktas komos, yra tarsi iškerpamas, ir jis sugrįžta ten, kur buvo iki jos – ar tai būtų kelios valandos, ar kelios paros.
Tad filmai lieka filmais, o realybė yra realybė.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai