Stomatitai

Stomatitas - tai burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis paraudimu, paburkimu, erozijomis (paviršinio gleivinės sluoksnio pažeidimais) ir opomis, pūlinukais ir pūslelėmis, dideliu skausmingumu ir blogu burnos kvapu. Klinikiniai požymiai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir nuo stomatito formos.
 

Burnos gleivinės kandidozė
Tai - Candida šeimos grybelių - balkšvagrybių sukeliama liga. Jų, kaip sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų, aptinkama 40-50 proc. sveikų žmonių virškinamajame trakte, odoje ir burnoje.
Ligos vystymosi priežastys
Jei žmogus ilgai vartoja daug antibiotikų, kortikosteroidų ar citostatikų, sutrinka mikroorganizmų tarpusavio pusiausvyra, ir grybeliai labai įsigali (autosuperinfekcija). Kandidozei išsivystyti svarbūs ir kiti veiksniai: fiziologiniai (senyvas amžius, naujagimystė, nėštumas, žindymas); endokrininiai (cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sumažėjimas - hipotiroidizmas); mitybos sutrikimai (geležies, folio rūgšties, vitamino C, B grupės vitaminų stygius); lėtinės sisteminės ligos (pūslelinė, hipoacidinis (dėl sumažėjusio rūgštingumo) gastritas, tuberkuliozė, lėtinis žarnų uždegimas, piktybiniai navikai, ypač ūminė leukemija, agranulocitozė (baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas); imuninės sistemos sutrikimai (AIDS, jonizuojamosios radiacijos poveikis).
Kaip liga vystosi?
Grybeliai, patekę į ekologiškai neįprastą aplinką, ima daugintis, prilimpa prie gleivinės ir dantų paviršiaus, išskiria stipriai veikiančių toksinų, įjautrina organizmą ir pažeidžia audinius. Jei ligonis serga parodontoze ir prastai valo dantis, grybeliai ima daugintis parodonto kišenėse, iš kurių kandidozė gali išplisti į visą organizmą.
Kaip liga pasireiškia?
Iš pradžių burnoje atsiranda skausmingų, ryškiai raudonų dėmių. Vėliau - pavienių taškinių, baltų, lengvai pašalinamų apnašų. Kai liga sunkesnė ar uždelstas gydymas, apnašų sluoksnis sustorėja, sustangrėja, gali pakisti jų spalva, jos tampa sunkiai pašalinamos, o pašalinus atsiveria labai skausmingi, kraujuojantys erozijų plotai. Netiksliai diagnozavus ar netinkamai gydant stiprėja uždegimo požymiai, skausmingumas ir burnos džiūvimas. Ant lūpų, skruostų, minkštojo gomurio gleivinės susiformuoja susiliejančių plokštelių ir papulių. Gali sutrikti skonio jutimas.
Šia kandidozės forma dažnai serga naujagimiai ir senyvo amžiaus asmenys, nešiojantys nuimamus protezus ar praradę daug dantų ir nenešiojantys protezų. Lūpų kampuose atsiranda sausų ar šiek tiek šlapiuojančių erozijų, padengtų plonais, pilkšvais, tvirtai prikibusiais žvyneliais. Iš lūpų kampų procesas gali išplisti į visas lūpas. Jas ima deginti, jos džiūsta, parausta, suskyla, pasidengia plonomis pleiskanėlėmis.

Gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos formos ir išplitimo masto. Siūloma skirti:
1. Polienų grupės preparatų - nistatino ir amfotericino.
2. Azolių grupės preparatų - klotrimazolio, mikonazolio, ketokonazolio, flukonazolio, trakonozolio.
Sergantiesiems kandidoze rekomenduojama skirti Hexoral® aerozolio, kuris pasižymi plačiu antimikrobiniu ir antimikoziniu poveikiu. Vaistą patogu vartoti: veiklioji vienkartinė aerozolio dozė įpurškiama į burną ar gerklę per 1-2 sekundes, jei nepaskirta kitaip, vaistas purškiamas 2 kartus per parą, geriau rytą ir vakare po valgio. Hexoral® purškalo veiklioji medžiaga heksitidinas prilimpa prie gleivinės, todėl ilgai veikia. Pažeistas vietas gydo greitai ir patogiai. Vaistas visiškai saugus, net ir ilgai vartojamas nesukelia jokių pažeidimų, vaistų sąveikos nepastebėta, prie jo nepriprantama.


Alerginiai stomatitai
Kai kurios stomatologijoje naudojamos medžiagos, vaistai, dantų pastos, eliksyrai, dantų protezuose esantys nesujungti monomerai, dažo medžiagos gali sukelti kontaktinį alerginį stomatitą. Alergiškai gali veikti plačiai naudojamas kobalto-chromo lydinys, sidabro amalgamos plombos, net gydomieji tvarsčiai.
Kuo ši liga pasireiškia?
Sąlyčio su protezu ar plomba vietoje gleivinė parausta, paburksta, atsiranda taškinių kraujosruvų, rečiau - pūslių, erozijų, opų. Pasireiškia gleivinės deginimo ir skausmo pojūtis, skonio jutimo sutrikimų, gali skaudėti galvą, pykinti, atsirasti kvėpavimo sutrikimų. Gali būti pažeista ir oda apie burną: atsiranda paraudimų, paburkimų, pleiskanojimų.

Kelias dienas patariama nenešioti protezo arba atliekamas odos alergenų mėginys.
Toksikoalerginius stomatitus gali sukelti vartojami vaistai, kuriuos galima perdozuoti, jie gali kauptis ar dėl išskyrimo funkcijos pažeidimų gali sutrikti jų pašalinimas iš organizmo. Šie stomatitai gali pasireikšti tik nedideliais odos ir gleivinės pakitimais ar net baigtis mirtimi. Nustojus vartoti dirglumą sukeliančių vaistų, stomatito požymiai paprastai praeina. Antrinės infekcijos profilaktikai skiriama antiseptikų, analgetikų. Šiuo atveju ypač tinka Hexoral® purškalas, kuris turi platų antimikrobinio poveikio spektrą ir Hexoraletten® N pastilės, kurios ne tik sumažina bakterijų kiekį burnoje, bet ir malšina skausmą. Šio vaisto nevartoti, jei yra burnos gleivinės erozijų ir jaunesniems kaip 4 m. vaikams. Būtina pašalinti dantų apnašas ir akmenis, skirti epitelizaciją skatinančių vaistų, antihistamininių ir desensibilizuojamųjų, sunkiais atvejais - kortikosteroidų.
Vienas iš sunkesnių toksikoalerginių stomatitų yra opinis nekrozinis stomatitas - Lajelio (Lyell) liga. Ja sergant prasideda gleivinės epidermio nekrolizė. Ligoniui pakyla temperatūra, atsiranda pūslių, panašių į II laipsnio nudegimą. Tai padidėjusi (hipererginė) reakcija į vaistus.
Neatsargiai elgiantis arba vartojant gyvsidabrio preparatų (jie veikia bakteriocidiškai ir bakteriostatiškai), galima apsinuodyti gyvsidabriu (merkurializmas). Su organizmo baltymais gyvsidabris sudaro albuminatus, kurie NaCl aplinkoje tirpsta ir todėl gali prasiskverbti į gilesnius audinius. Apsinuodijus pasireiškia dirglumas, raumenų drebulys, atsiranda nepagrįsta baimė, sumažėja darbingumas. Burnoje prie dantenų krašto atsiranda juodų juostelių (gyvsidabrio ir sieros vandenilio junginys), dantenos ima kraujuoti. Opų ir nekrozės židinėlių atsiranda ne tik ant dantenų, bet ir burnos gleivinėje; jaučiamas metalo skonis, vargina seilėtekis.
Nuo merkurializmo gydoma unitiolio tabletėmis, po 0,5 g 2 k./d. 3-4 d., ar 5 proc. tirpalo injekcijomis, po 5 ml į raumenis, vitaminais, raminamaisiais; būtina sugydyti dantis.
Galima apsinuodyti bismuto ir švino preparatais (jų skiriama nuo uždegimo, jie veikia sutraukiamai). Iš pradžių išsivysto dantenų uždegimas, vėliau - katarinis ar erozinis opinis stomatitas. Dantenos skausmingos, vargina nemalonus burnos kvapas. Odoje gali būti paraudusių dėmių ar pūslelių. Esant švino intoksikacijai (saturnizmui) vystosi mažakraujystė, periferiniai paralyžiai, pasireiškia vadinamieji "švino diegliai", apsinuodijus bismutu - nefropatija.

Gydant nuo apsinuodijimo švinu skiriama terocino, po 0,5 g 4 k./d. Susidaro švino junginiai, kurie pašalinami iš organizmo. Apsinuodijus švinu, gyvsidabriu, arsenu, skiriama natrio tiosulfato, po 1-2 šaukštus kas 5-10 min.
Greito tipo vietines alergines reakcijas - Kvinkės edemą ir dilgėlinę - dažniausiai sukelia maisto produktai, vaistai, šaltis ir kt. Jos gali pasireikšti ir dėl virškinamojo trakto ligų, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimų.
Kvinkės edema vystosi jungiamajame audinyje. Staiga atsiranda ribotas, gilus, elastingas audinių paburkimas. Oda ar gleivinė įtempta. Spaudžiant duobučių neatsiranda. Paburkimas laikosi 2-3 paras, gali periodiškai kartotis. Dažniausiai pasireiškia vokų, lūpų, liežuvio, gerklų srityje. Kartais krečia šaltis, gali pakilti temperatūra.
Dilgėlinė - ribotas odos ar gleivinės jungiamojo audinio paburkimas. Gali būti niežtinčių pūslių, kurios išlieka 1-2 val.
Gydant pirmiausia reikia nustatyti alergeną ir jį pašalinti.
Skiriama antihistamininių ir desensibilizuojamųjų preparatų.
Bakteriniai stomatitai
Šio tipo stomatitai pasireiškia retai. Dažniausiai tai yra virusų ar medikamentų sukeltų pažeidimų komplikacija, prisidėjus antrinei stafilokokų ar streptokokų infekcijai. Vyrauja pūlingi gleivinės pažeidimai. Iki 38-39o C gali pakilti kūno temperatūra, pasireikšti intoksikacija, padidėti limfmazgiai, gali susiformuoti abscesų. Ant lūpų, aplink esančioje odoje ir burnos gleivinėje atsiranda dauginių pustulių ir pūslių, pilnų drumsto ar geltono skysčio. Vėliau tos pūslės pasidengia storais, šviesiai geltonais šašais. Pūlinukų ar erozijų, padengtų storu apnašų sluoksniu, atsiranda dantenų, skruostų, liežuvio gleivinėje. Procesas progresuoja ir apima vis naujus gleivinės plotus. Dažniausiai serga vaikai ir nusilpę senukai. Gydoma mirkant šašus 1 proc. vandenilio peroksido tirpalu. Erozijos plaunamos 0,25-0,5 proc. chloramino ar 0,02 proc. furacilino tirpalu, tepama 1 proc. anilino dažų vandeniniais ar spiritiniais tirpalais. Nuvalius tepama antibiotikų tepalais: 2 proc. linkomicino, heomicino, gentamicino, 5-10 proc. sintomicino emulsija. Jei nėra gleivinės opų, tinka skirti Hexoraletten® N pastilių, kurios laikinai sumažina bakterijų kiekį burnoje ir numalšina skausmą. Suaugusiesiems ir paaugliams po vieną pastilę vartoti keletą kartų per parą. Jei reikia, po 1 pastilę galima vartoti kas 1-2 val. Vaikams (4-12 m.) skirti iki 4 pastilių per parą. Pastilei leisti lėtai ištirpti burnoje. Gydyti reikia pradėti kuo anksčiau, pasireiškus pirmiesiems simptomams ir simptomams išnykus, profilaktiškai gydyti dar kelias dienas. Antrinės infekcijos profilaktikai ir kaip papildoma vietinė priemonė gali būti skiriama Hexoral® aerozolio.
Dėl vitamino A trūkumo burnos gleivinės epitelis suragėja, sumažėja jo apsauginė funkcija. Dėl sutrikusios seilių liaukų veiklos gleivinė tampa sausa, vystosi jos uždegimas, atsiranda erozijų ir išopėjimų.
Trūkstant vitamino C dėl padidėjusio kapiliarų pralaidumo burnos gleivinėje atsiranda taškinių ar didesnės apimties kraujosruvų. Prisidėjus antrinei infekcijai toje vietoje gali vystytis opinis nekrozinis procesas. Dantenų speneliai parausta, paburksta, kartais net uždengia danties vainikėlį. Dantenos kraujuoja. Dėl pažeisto parodonto dantys ima judėti ir iškrenta. Gydoma vitaminu C (askorbo rūgštimi) po 0,1 g 4-5 k./d. ar 5 proc. natrio askorbato tirpalo 1-3 ml injekcijomis į raumenis.
Dėl B2 (riboflavino) trūkumo pasireiškia burnos gleivinės uždegimas: gleivinė parausta, pleiskanoja, įtrūksta lūpų kampai. Liežuvio gleivinė parausta, speneliai atrofuojasi, vėliau visai išnyksta. Liežuvis sausas, lygus, ryškiai raudonas, blizga. Gydoma vitaminu B2, po 0,01 g 3 k./d., 1-1,5 mėn. Burnos gleivinės pažeidimų gali būti esant ir kitų vitaminų - B1, B6, B12, PP - stygiui.
Svarbu priminti, kad sergant bet kokios kilmės stomatitu visais atvejais būtina didelį dėmesį skirti burnos higienai ir griežtai laikytis gydytojo nurodymų.
Stomatito priežastys
Stomatito išsivystymo priežasčių yra labai daug: nuo virusų ir grybelių, sukeliančių savarankiškas ligas, iki įvairiausių kitų ligų komplikacijų.
Burnos ertmėje aptinkama apie 200 rūšių mikroorganizmų, kurių dauguma yra vadinamieji saprofitai (ligų nesukeliantieji). Tačiau organizmui nusilpus, pervargus, peršalus, išsekus, saprofitiniai mikroorganizmai gali virsti patogeniniais (ligą sukeliančiaisiais).

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai