Vaistas - ne maistas

Vaistinių lentynos lūžta nuo vis gausėjančio vaistų įvairovės. Vieni vaistai mažina svorį, kiti spaudimą, treti padeda suvirškinti maistą persivalgius. „Žmonės, paveikti vis gausėjančios reklamos, nė nesusimąstydami vaistus vartoja tarsi maistą. Pirmiausia turime suprasti, kad vaistas – ne maistas ir ne organizmą stiprinanti priemonė. Tai organizmui svetima medžiaga. Vienus procesus jis gali keisti teigiamai, kitus gali paveikti neigiamai“, – sako Švedijos vaistinių produktų agentūroje dirbanti dr. Jolanta Gulbinovič.
 

Vaisto kelias


Kiekvienas vaistas prieš patekdamas į rinką nueina ilgą ir sudėtingą kelią. Vidutiniškai vaistas tiriamas apie dešimt metų. Prie jo sukūrimo ir ištyrimo pluša šimtai žmonių. Išleidžiamos milijardinės sumos pinigų.
Vaisto kelias prasideda nuo vaistinės medžiagos sukūrimo ir ikiklinikinių tyrimų. Toliau atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvauja savanoriai: ir sveiki, ir sergantys tam tikra liga. Tiriant savanorius, išaiškėja vaisto poveikis žmogaus organizmui, ligai, vaisto šalutiniai poveikiai, kontraindikacijos. Tyrimuose gali dalyvauti nuo kelių iki keliolikos šimtų asmenų. Tai priklauso nuo ligos, kuriai gydyti kuriamas vaistas.
Atlikus tyrimus, visi dokumentai, susiję su vaistu, pateikiami atsakingoms institucijoms, pvz., Europos vaistų agentūrai, Amerikos maisto ir vaistų agentūrai ir pan., kurios vertina tyrimų duomenis ir sprendžia, ar vaistą galima registruoti ir leisti vartoti. Vien vaisto registracijos procesas gali užtrukti vienerius ir daugiau metų.


Dažniausiai registruojant naują vaistą ilgalaikis (daugiau negu 1–2 metų) jo poveikis nėra žinomas. Todėl gali būti, kad, vaisto pradėjus vartoti plačiau, išryškės naujų nepageidaujamų poveikių.
Nereikia manyti, kad, įregistravus vaistą, jo stebėjimas pasibaigia. Dažnai ir toliau tęsiami klinikiniai tyrimai, be to, vaisto gamintojas atsakingoms institucijoms reguliariai pristato periodinius pranešimus apie vaisto saugumą. Šie pranešimai yra vertinami specialistų, kurie sprendžia, ar pakuotėje esanti informacija atitinka gautus duomenis ir ar vaisto naudos ir rizikos santykis išlieka priimtinas. Gavus informacijos, kad vaistas sukelia gyvybei grėsmingą nepageidaujamą poveikį, vaistas išimamas iš rinkos.
 

Vaistas tinka ne visiems


Kiekvieno vaisto informaciniame lapelyje yra surašytos nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė vartojant vaisto klinikinių tyrimų metu ir kurios, kaip manoma, buvo susijusios su vaistu. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas gali ilgainiui pailgėti. Ši informacija svarbi vartotojui. Jis (kartu su gydytoju) turi spręsti, ar jam priimtinas toks gydymas, ar jis sutinka su rizika, kurią gali sukelti vaistas.
Išvardinti šalutiniai poveikiai pasireiškia ne visiems. Vienas, išgėręs vaisto, jaučiasi kuo puikiausiai, kitą ima pykinti, pradeda svaigti galva ar pasireiškia dar bjauresni poveikiai. Niekas negali pasakyti, nuo ko tai priklauso. Šalutinis poveikis gali pasireikšti dėl vyresnio amžiaus, lyties, kūno masės ir kt. ypatybių.
Žmonės, perskaitę informacinį lapelį ir radę daug šalutinių poveikių, neretai atsisako gerti vaisto, nors jiems jis būtinas, motyvuodami tuo, kad vaistas dar labiau pakenks jų sveikatai. Deja, ne visi supranta, kad padidėjęs nekontroliuojamas kraujo spaudimas ar kita liga gali būti daug pavojingesnė ir net baigtis mirtimi. Kiti mano, kad kuo daugiau kontraindikacijų ir kitos informacijos apie vaistą, tuo jis saugesnis, išsamiau ištirtas ir sukurtas rimtos farmacijos firmos. Dr. J. Gulbinovič teigia, jog tai priklauso jokiu būdu ne nuo firmos, o nuo vaisto ir jo paskirties. Prieš vaistui patenkant į rinką, įvertinama jo nauda ir galima vartojimo rizika. Jeigu šis santykis neigiamas, vaistas į rinką nepatenka. Pavyzdžiui, palyginkime kokį nors vaistą vėžiui gydyti ir vaistą kraujospūdžiui mažinti. Visi vaistai nuo vėžio yra gana toksiški, gali slopinti kraujo ląstelių gamybą, sukelti gleivinių išopėjimą ir t.t. Bet dažnai ši rizika yra priimtina, nes liga, kuriai paveikti vaistai vartojami, yra pavojingesnė ir gali greitai baigtis mirtimi. Jeigu kalbėsime apie kraujospūdį mažinančius vaistus, tokia rizika būtų nepriimtina, nes sutrikimas, nors ir galintis sukelti mirtinų komplikacijų, pats savaime nėra mirtinas.
Yra kita problema, kuri gali klaidinti. Kartais vaistų, kuriuos sudaro ta pati veiklioji medžiaga, bet gamina skirtingi gamintojai, pakuotės lapelyje gali būti surašytos skirtingos kontraindikacijos ar nepageidaujami poveikiai. Taip neturėtų būti, todėl šiuo metu Europoje ypač stengiamasi suvienodinti informaciją apie preparatų, kurių sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga, saugumą.
 

Verta susimąstyti


„Aš manau, kad žmonės per daug vartoja vaistų. Yra ligų, kurių be vaistų išgydyti neįmanoma. Bet yra daug negalavimų, kurie atsiranda dėl nesveiko gyvenimo būdo, persivalgymo, nejudrumo, rūkymo. Tada, užuot pakeitę gyvenimo būdą ir padėję patys sau, imame „bandyti“ vaistus. Norisi vaisto, kuris išgydytų per mėnesį, nes po to dažnam nusibosta ar atrodo, kad vaistas neveiksmingas, ir nustoja jo gerti iki kito pablogėjimo“, – sako dr. J. Gulbinovič.
Prieš pradėdamas vartoti vaisto, žmogus turi suprasti, koks yra jo negalavimas, kaip galima jį paveikti, koks gali būti vaisto poveikis (teigiamas ir neigiamas). Čia jam turėtų padėti gydytojas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai