Kartu su darganomis ateina ir sloga

Sloga – liga ar tik ligos simptomas? Kas gi sukelia šį nemalonų negalavimą? Kaip jo išvengti? Tai klausimai, į kuriuos atsakymus dažnai tikime žiną, tačiau tik labai retai pasinaudojame turimomis žiniomis ir taip palengviname savo būklę. Šį rudenį „Sveikas žmogus“ ir vėl nebe pirmą kartą rūpinasi savo skaitytojų sveikata ir primena senas tiesas bei galbūt dar negirdėtas naujoves apie slogą bei jos gydymą. Konsultuoja Karoliniškių šeimos klinikos šeimos gydytoja Elvyra PAVLIKOVIČ.
 

Liga ar jos simptomas?


Sloga, arba rinitas, yra ūminis nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas rinovirusų, respiracinių-sinticinių, paragripo virusų ir adenovirusų. Sergant gripu ar ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, šių ligų virusų patenka ir į nosies gleivinę, tad sloga tampa visų kvėpavimo takų uždegimo dalimi. Dėl to galima sakyti, kad sloga gali būti ir izoliuota liga, ir peršalimo ligų sudedamoji dalis.
 

Dėl ko susergame sloga?


Yra kelios priežastys. Pirmiausia – tai aplinkos veiksniai: skersvėjai, oro temperatūrų svyravimai, vėsūs permainingi orai.
Kitas veiksnys – bendras organizmo atsparumo sumažėjimas, sukeltas streso, menkaverčio maisto, per mažo vitaminų iš natūralių vaisių ir daržovių kiekio. Įtakos turi ir lėtinės ligos: cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, lėtinis bronchitas ir kt.
Reikia nepamiršti ir tokių veiksnių, kaip nosies pertvaros iškrypimas, vaistų reumatinėms ligoms gydyti ir imunitetui silpninti vartojimas.
Vienareikšmiškai, kas turi daugiau įtakos ligos išsivystymui – aplinkos veiksniai ar imuniteto nusilpimas, atsakyti negalima. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai veikia abu, pvz., sergant lėtine liga ir patekus į nepalankias sąlygas.
Sloga užsikrečiama dviem būdais: oro lašeliniu, t.y. žmogui čiaudint, kostint ir taip skleidžiant patogeninius virusus į orą, arba kontaktiniu būdu – liečiantis prie ligonio ar jo liestų daiktų ir po to nenusiplovus rankų.


Tad, norint išvengti slogos, tiek patiems sergant, tiek bendraujant su sergančiais žmonėmis, reikia vengti artimų kontaktų (ypač nesibučiuoti), taip pat čiaudant ar kostint paskleistų patogeninių mikroorganizmų.
 

Kuo skiriasi suaugusiųjų ir vaikų sloga?


Suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus vaikų sloga yra toleruojama lengviau, greičiau pasveikstama, o kūdikių ir mažų vaikų sloga yra sunki liga. Sloguojantiems kūdikiams kūno temperatūra dažnai gali pakilti net iki 40 laipsnių, o dėl to gali prasidėti traukuliai. Taip pat kūdikiai negali normaliai žįsti, kadangi neįstengia kvėpuoti pro nosį ir, mėgindami įkvėpti pro burną, lieka alkani. Įtakos turi ir vaikų nosies anatomijos ypatumai: tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių kūdikių sloga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu. Norint išvengti šių komplikacijų, sloguojantį kūdikį ar mažą vaiką būtina vesti pas gydytoją.
Suaugusiesiems, jei nėra rizikos veiksnių, sloga praeina per 7–10 dienų, tačiau ilgiau užsitęsę simptomai gali būti komplikacijų požymis.
Dažniausios jų yra nosinių ančių uždegimas – sinusitas, taip pat ausų uždegimai – otitai bei rečiau, tačiau taip pat tikėtinas, – plaučių uždegimas.
Kartais sergant sloga gali atsirasti akių gleivinės ir akių ašarų maišelių uždegimas.
 

Kaip gydyti slogą?


Sloga yra tokia liga, kurią galime gydyti patys. Pajutus slogos požymius, visų pirma reikėtų atsigulti ir pamiegoti, neversti savęs dirbti, kadangi, nors tai nėra labai rimta liga, ji sukelia nemažai negalavimų: galvos skausmą, bendrą silpnumą, apetito sumažėjimą, karščiavimą. Dėl to bei norint išvengti komplikacijų, ūmųjį laikotarpį reikėtų pabūti namie, gerti daugiau šiltų skysčių – žolelių, liepžiedžių, aviečių, juodosios, žaliosios arbatos. Esant galvos skausmui, temperatūrai, galima vartoti analgetikų, acetilsalicilo rūgšties.
Gydant slogą gerų rezultatų galima pasiekti naudojant purškalus, kuriuose yra jūros vandens. Taip atliekamas vadinamasis nosies tualetas, kai, įpurškus jūros vandens, išsivalo dalis nosies sekreto, ir po to geriau veikia vietiškai vartojami gleivinę sutraukiantys lašiukai. Galima ir vietiškai vartoti dezinfekuojamuosius, antihistamininius preparatus.
Pakankamai gerai veikia ir natūralūs gydymo būdai: eukaliptų, pušų pumpurų inhaliacijos.
Dėmesio – gleivinę sutraukiančių nosies lašų galima vartoti ne ilgiau kaip 3–5 dienas, kadangi kitu atveju susilpnėja gleivinės kraujotaka, atsiranda jos paburkimas ir atrofija.
Jeigu taip vis dėlto nutiko, reikėtų vartoti aliejinius nosies lašus.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai