„Operacijos pro skylutes”

Taip žmonės vadina mažai invazines operacijas. Išties, tai primena realybę – praėjusiame amžiuje pradėtas ir šiuo metu ypač sparčiai plintantis operavimo būdas pakeičia tradicinę chirurgiją ir didelius pjūvius, kurie visą gyvenimą neleidžia pamiršti ligos. Apie mažai invazinių operacijų ypatumus kalbame su Kauno medicinos universiteto klinikų chirurgu prof. habil. dr. Žilvinu ENDZINU.
 

[klausimas]Kada pradėta operuoti ligonius mažai invaziniu būdu?[/klausimas]
1985 metais Vokietijoje bei 1987 metais Pran­cūzijoje naudojant laparoskopinę tech­ni­ką buvo atliktos pirmosios pasaulyje tulžies pūslės šalinimo operacijos. O Lietuvoje video laparoskopinės operacijos pradėtos 1992 metais Vilniuje ir 1993 metais Kaune.
[klausimas]Kaip vyksta operacija?[/klausimas]
Mažai invazinės operacijos rezultatas toks pat, kaip ir klasikinės, tačiau jos metu nereikia daryti pilvo ar krūtinės ląstos pjūvio, kad būtų galima pasiekti pažeistą organą. Pro nedidelį pjūvelį pilvo sienoje specialia adata, nepažeidžiant organų, į pilvo ertmę suleidžiama anglies dvideginio dujų, kurios pakelia pilvo sieną nuo viduje esančių organų ir sudaro pakankamą erdvę apžiūrėti organus ir atlikti procedūras. Vėliau pro papildomus 1–2,5 cm pjūvelius į pilvo ertmę įkišama vaizdo kamera ir specialūs chirurginiai instrumentai. Jų darbinė dalis yra tokia pati, kaip įprastų chirurginių instrumentų, skirtumas tas, kad chirurgas juos valdo už pilvo ertmės ribų ir viską stebi telemonitoriuje.
[klausimas]Ar mažai invazinės operacijos yra pap­rastesnės?[/klausimas]
Mažai invazinė chirurgija buvo sukurta galvojant apie ligonį. Juk operacija yra nemalonus ir skausmingas įvykis, tad šią traumą norisi kiek įmanoma labiau sušvelninti.
Tačiau negalima teigti, kad šios operacijos yra mažiau sudėtingos nei tradicinės medikams – juk operuodamas gydytojas negali pamatyti ligonio organų realiame trijų matavimų vaizde – viskas stebima plokščiame vaizde per monitorių. Tačiau net ir operacinėje chirurgas lieka žmogumi, kuris dirbdamas remiasi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir visais savo pojūčiais, pavyzdžiui, operuojant kartais pagelbėja net uoslė. O šiuo būdu operuojant to padaryti negalima – belieka pasikliauti technika.
[klausimas]Kokie yra mažai invazinių operacijų privalumai?[/klausimas]
Mažai invazinės chirurgijos privalumai yra akivaizdūs ir nenuginčijami – šios operacijos gali būti suvokiamos kaip minimaliai traumuojančios žmogaus kūną, todėl ligonis greičiau pasveiksta ir mažiau laiko praleidžia ligoninėje, nelieka didelių pooperacinių randų, rečiau pūliuoja žaizdos, mažiau formuojasi pooperacinės išvaržos operacinio rando srityje.
Laparoskopu galima tiksliau matyti smulkias anatomines struktūras, atlikti nedidelius veiksmus, nes operacinį lauką ekrane chirurgas mato keletą kartų padidintą.


[klausimas]Ar tokios operacijos turi ir minusų? [/klausimas]
Kaip ir kiekviena operacija, laparoskopija turi savo pavojų. Dėl anglies dvideginio savybės tirpti kraujyje gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumas ar širdies ritmo sutrikimų, tačiau šie poveikiai yra trumpalaikiai ir koreguojami. Be to, dėl pilvo sienos ištempimo kitą pooperacinę parą ligonis gali jausti skausmus arba dėl žarnyno suspaudimo – pykinimą.
[klausimas]Kokios operacijos atliekamos mažai invaziniu būdu?[/klausimas]
Pilvo chirurgijos skyriuje laparoskopiniu būdu atliekamas tulžies pūslės pašalinimas dėl akmenligės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos prakiurusių opų užsiuvimas, pilvo ertmėje esančių sąaugų pašalinimas, apendektomija dėl ūminio ar lėtinio kirmėlinės ataugos uždegimo, ir kitos. Laparoskopu atliekamos ir antirefliuksinės stemplės-skrandžio operacijos. Daromos kirkšnies ir recidyvinių išvaržų mažai invazinės operacijos. Tokiu pat būdu šalinama ir blužnis, antinksčiai, drenuojami kepenyse susiformavę pūliniai ir t.t.
Endoskopijos skyriuje naudojami lankstūs fibroskopai. Jais galima atlikti operacijas ertminiuose organuose – šalinti skrandžio ir storosios žarnos polipus, ištraukti akmenis iš tulžies latakų, šlapimo pūslės ar šlapimtakių, atlikti ir kitas operacijos.
[klausimas]Kokiais atvejais tokių operacijų atlikti negalima?[/klausimas]
Kartais šios chirurgijos pritaikyti negalima, jei yra kai kurių širdies sutrikimų arba jei prieš tai pilvo ertmėje buvo atlikta daug operacijų, tačiau tai ganėtinai reti atvejai.
Dabar beveik visas operacijas galima atlikti šiuo būdu, tačiau Lietuvoje dažnai susiduriame su valstybės finansavimo trūkumu, nes laparoskopinės operacijos, ypač kai reikia užsiūti organus, yra gana brangios.
[klausimas]Kokios operacijos yra sudėtingiausios?[/klausimas]
Onkologinės stemplės, skrandžio, žarnyno operacijos pilvo chirurgams yra sudėtingiausios ir pačios brangiausios.
Tačiau, nepaisant to, kad laparoskopinių operacijų metu atliekami tokie maži pjūviai, pro juos pašalinami ne tik gerybiniai ar piktybiniai dariniai, bet ir suvėžėjęs organas, pavyzdžiui, skrandis, storoji žarna ar inkstas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai