Gripo sezonas priartėjo. Ką daryti?

Kasmet nuo žiemos vidurio iki pavasario į Lietuvą ateina gripo sezonas. Oro lašeliniu būdu gripo sukėlėjas virusas sparčiai išplinta, sergamumas kartais pasiekia epidemijų mastą (kai 10 tūkst. gyventojų užregistruojama 100 ar daugiau susirgimų). Lietuvoje kasmet gripu serga 100 tūkst. žmonių, ir jų vis daugėja.
 

Kai kada sergamumas pasiekia pandemijų mastą. Nuo paskutinės gripo pandemijos jau praėjo 37 metai, tuo tarpu ilgiausias užregistruotas tarppandeminis laikotarpis buvo 39 metai. Tad gripo pandemija neišvengiama. Tik niekas negali tiksliai pasakyti, kada ji prasidės, ar bus „žmogiška“, ar dar siaubingesnė – paukščių gripo. Ekspertų nuomone, jei gripo pandemija kiltų šiuo metu, ji nusineštų apie 175–350 mln. žmonių gyvybių, t.y. daugiau nei per visus XX amžiaus karus.
Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad gripas pagal socialinę ir ekonominę žalą visuomenei kartu su kitomis ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų.
 

Gripas – pavojingiausia ir sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija


Gripo viruso sukeltas organizmo apnuodijimas, kraujagyslių, audinių pažeidimai, atsirandantys sergant gripu, skatina įvairias komplikacijas, paūmina lėtines ligas. Gripo epidemijos metu visada padidėja bendrasis gyventojų mirštamumas ne tik nuo gripo, bet ir nuo jo sukelto plaučių uždegimo, paūmėjusių plaučių ligų, širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų ir kt. (komplikacijų rizika siekia 50–60 procentų).
Nors, oficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo gripo kasmet miršta po 1–2 žmones, specialistai neabejoja, kad daugelis su gripu susijusių mirčių „nurašomos“ į kitų patologijų (širdies, plaučių ir kt.) sąskaitą. Pavyzdžiui, JAV skelbiama, jog dėl gripo kiekvienais metais netenkama 36 000 žmonių (1990–1999 m. duomenys).
Gripo infekcija ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, taip pat sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, imunodeficitinėmis ligomis, diabetu, nėščiosioms, kitų rizikos grupių asmenims.


 

Kaip gripą gydyti?


Gripui būdinga ūminė pradžia, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai (gerklės skausmas, kosulys, sloga), intoksikacija, „kaulų laužymas“, raumenų skausmas, karščiavimas.
Patikimiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepai, juos reikia kartoti kasmet. Gerai, kad ir Lietuvoje jie tampa vis populiaresni – žmonės vis labiau įsisąmonina, kad nesirgti visais atžvilgiais (įskaitant finansinį) labiau apsimoka.
Profilaktikai ir gripo infekcijai gydyti vartojami viruso nukleozidų analogas M2 proteino inhibitorius rimantadinas ir neuraminidazės inhibitoriai.
 

Gydymo rimantadinu ypatumai


Gripo infekcijai gydyti rimantadinas vartojamas jau daugiau kaip 10 metų.
Rimantadinas veiksmingiausiai gydo A tipo gripą. Jis slopina šio viruso gyvybingumą ir dauginimąsi. Nustojęs aktyvumo, virusas negali įsiskverbti į kvėpavimo takų epitelio ląsteles, todėl mažiau pažeidžiamas jo vientisumas, barjerinė funkcija, užkertamas kelias bakterinei superinfekcijai, slopinamas kraujagyslių pažeidimas (vaskulitas).
B tipo viruso rimantadinas neveikia, tačiau, manoma, sumažina jo sukeltą intoksikaciją ir taip pagerina ligonio savijautą.
Rimantadinas veikia ir kitokius virusus, ypač arbovirusus, erkinio encefalito sukėlėjus.
Svarbu žinoti, kad rimantadino poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas), tiesa, tai gali būti susiję su kūno temperatūros sumažėjimu.
Rimantadino galima vartoti suaugusiesiems ir vaikams nuo 7 metų (tiek gydyti, tiek profilaktikai). Dauguma sergančiųjų A tipo gripu gydymas rimantadinu, jei laiku pradedamas, būna veiksmingas. Per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios suaugusiesiems reikia išgerti po 100 mg 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 m. – po 100 mg vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Rimantadinu negalima gydyti sergančiųjų ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiųjų.
Rimantadinas tinkamas ir gripo profilaktikai gripo epidemijos bei pandemijos metu. Jo vertėtų vartoti plintant gripo infekcijai. Šiuo atveju suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 50 mg, ne ilgiau kaip 30 dienų. Vartojant profilaktikai, rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų. Tik vartoti reikia pradėti kuo anksčiau.
Rimantadinas vartojamas ir po gripo vakcinacijos: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas. 

Gripas – pavojingiausia ir sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija


Gripo viruso sukeltas organizmo apnuodijimas, kraujagyslių, audinių pažeidimai, atsirandantys sergant gripu, skatina įvairias komplikacijas, paūmina lėtines ligas. Gripo epidemijos metu visada padidėja bendrasis gyventojų mirštamumas ne tik nuo gripo, bet ir nuo jo sukelto plaučių uždegimo, paūmėjusių plaučių ligų, širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų ir kt. (komplikacijų rizika siekia 50–60 procentų).
Nors, oficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo gripo kasmet miršta po 1–2 žmones, specialistai neabejoja, kad daugelis su gripu susijusių mirčių „nurašomos“ į kitų patologijų (širdies, plaučių ir kt.) sąskaitą. Pavyzdžiui, JAV skelbiama, jog dėl gripo kiekvienais metais netenkama 36 000 žmonių (1990–1999 m. duomenys).
Gripo infekcija ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, taip pat sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, imunodeficitinėmis ligomis, diabetu, nėščiosioms, kitų rizikos grupių asmenims.
 

Kaip gripą gydyti?


Gripui būdinga ūminė pradžia, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai (gerklės skausmas, kosulys, sloga), intoksikacija, „kaulų laužymas“, raumenų skausmas, karščiavimas.
Patikimiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepai, juos reikia kartoti kasmet. Gerai, kad ir Lietuvoje jie tampa vis populiaresni – žmonės vis labiau įsisąmonina, kad nesirgti visais atžvilgiais (įskaitant finansinį) labiau apsimoka.
Profilaktikai ir gripo infekcijai gydyti vartojami viruso nukleozidų analogas M2 proteino inhibitorius rimantadinas ir neuraminidazės inhibitoriai.
 

Gydymo rimantadinu ypatumai


Gripo infekcijai gydyti rimantadinas vartojamas jau daugiau kaip 10 metų.
Rimantadinas veiksmingiausiai gydo A tipo gripą. Jis slopina šio viruso gyvybingumą ir dauginimąsi. Nustojęs aktyvumo, virusas negali įsiskverbti į kvėpavimo takų epitelio ląsteles, todėl mažiau pažeidžiamas jo vientisumas, barjerinė funkcija, užkertamas kelias bakterinei superinfekcijai, slopinamas kraujagyslių pažeidimas (vaskulitas).
B tipo viruso rimantadinas neveikia, tačiau, manoma, sumažina jo sukeltą intoksikaciją ir taip pagerina ligonio savijautą.
Rimantadinas veikia ir kitokius virusus, ypač arbovirusus, erkinio encefalito sukėlėjus.
Svarbu žinoti, kad rimantadino poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas), tiesa, tai gali būti susiję su kūno temperatūros sumažėjimu.
Rimantadino galima vartoti suaugusiesiems ir vaikams nuo 7 metų (tiek gydyti, tiek profilaktikai). Dauguma sergančiųjų A tipo gripu gydymas rimantadinu, jei laiku pradedamas, būna veiksmingas. Per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios suaugusiesiems reikia išgerti po 100 mg 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 m. – po 100 mg vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Rimantadinu negalima gydyti sergančiųjų ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiųjų.
Rimantadinas tinkamas ir gripo profilaktikai gripo epidemijos bei pandemijos metu. Jo vertėtų vartoti plintant gripo infekcijai. Šiuo atveju suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 50 mg, ne ilgiau kaip 30 dienų. Vartojant profilaktikai, rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų. Tik vartoti reikia pradėti kuo anksčiau.
Rimantadinas vartojamas ir po gripo vakcinacijos: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai