Gripo profilaktikos ir gydymo galimybės

Klinikiniai gripo simptomai: kaulų „laužymas”, raumenų, sąnarių, galvos skausmas, aukšta temperatūra (iki 39–40° C) su šaltkrėčiu. Vyrauja kataro simptomai: žiočių, gleivinės, junginės hiperemija, gerklės peršulys, sloga, sausas erzinantis kosulys, čiaudulys, pakimęs balsas. Galimas akių obuolių skausmas, bendras organizmo silpnumas, raumenų, pilvo skausmai. Ligos pradžioje gali pasireikšti hemoraginis sindromas: kraujavimas iš nosies, skrandžio ar žarnyno. Paprastai simptomai nurimsta po kelių dienų, tačiau kartais užsitęsia iki kelių savaičių. Gripą diagnozuoti nėra sunku, reikia tiksliai įvertinti klinikinius simptomus, išsiaiškinti galimus kontaktus. Jis dažnai painiojamas su paprastu peršalimu ar paragripu, kuriems nebūdinga staigiai progresuojanti eiga bei ligos pradžioje ryškėjanti intoksikacija.
 

Gripo profilaktika• prieš kiekvieną ligos sezoną pasiskiepyti,
• grūdinti organizmą kontrastiniu dušu, mankšta,
• tinkamai rengtis, neperšalti ir nesušalti kojų,
• vėdinti patalpas, vengti streso, nepervargti,
• nesilankyti viešose vietose, žmonių spūstyje,
• valgyti daugiau vaisių, daržovių, gerti vaistažolių arbatų,
• vartoti vitamino C preparatų, polivitamų,
• stiprinti imuninę sistemą imunomoduliatoriais, pvz., ežiuolės preparatais,
• vartoti homeopatinių preparatų, pvz., Gripp Hell, Oscillococcinum ir pan.
Galimos gripo komplikacijos
• Bronchitas ar plaučių uždegimas.
Galima įtarti, jei yra pokyčių klausant plaučius, išryškėjus cianozei, tachipnėjai, dusuliui, jei ligonis atkosi pūlingų skreplių.
• Meningitas, encefalitas.
Galima įtarti tuomet, kai pacientui nuo analgetikų ir antipiretikų nerimsta stiprūs galvos skausmai, pykina, išryškėja meninginiai ar židininiai simptomai.
• Sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas.
• Virusinis miokarditas.
Miokardo funkcijos sutrikimą galima įtarti, jei yra tachikardija, žemas arterinis spaudimas, girdimi dusloki širdies tonai, EKG registruojami širdies laidumo sutrikimai.


• Neuritai, radikulitas.
Gripas gali paūminti lėtines ligas – diabetą, bronchų astmą, inkstų ligas ir kt.
Prasidėjusias komplikacijas būtina laiku diagnozuoti ir pacientą gydyti antibakteriniais preparatais (natūraliais ar sintetiniais penicilinais, cefalosporinais).
 

Gydymas


Bendrosios priemonės
Kol temperatūra dar neaukšta (37,0–37,5° C), galima pakaitinti kojas vandenyje su druska, ištrinti padus šildomuoju tepalu.
Gerklės peršulį malšinti skalaujant druska su jodu, medetkos tinktūra.
Gerti kuo daugiau šiltų skysčių (suaugusiam žmogui dienos norma – ne mažiau nei 8–10 stiklinių per dieną), negerti gėrimų su kofeinu.
Rekomenduojami lengvai virškinami maisto produktai, vaisiai, daržovės.
Patartina valgyti kuo daugiau natūraliųjų antibiotikų, t.y. morkų, burokėlių, petražolių, ridikėlių, kopūstų.
Dažnai vėdinti patalpas. Esant galimybei, kambarį dezinfekuoti kvarco lempa.
Medikamentinis gydymas
Tikimybė susirgti gripu kiek sumažėja vartojant antivirusinių vaistų amantadino ar remantadino, tačiau jie veikia tik A tipo gripo virusą.
JAV gydytojų teigimu, amantadino reikia pradėti vartoti artėjant gripo epidemijai. Epidemijos metu amantadino patariama vartoti sergančiojo šeimos nariams ar rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Jei pacientas nėra skiepytas nuo gripo, gydyti galima iki 6–8 savaičių. Jei skiepytas, gydyti pradedama tuoj pat pasiskiepijus ir tęsiama kelias savaites, kol susidaro imunitetas.
Pacientą būtina informuoti, kad galimas ir nepageidaujamas poveikis: dirglumas, miego sutrikimai, kartais – atminties susilpnėjimas.
Pakilusi temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Jai kylant greitėja fagocitozė, stiprėja antikūnų gamyba. Jeigu temperatūra nesiekia 38° C ir savijauta nėra labai bloga, temperatūros mažinti nereikėtų. Tuo tarpu febrili temperatūra (daugiau nei 39° C) jau yra pavojinga organizmui: sutrikdoma įvairių organų veikla, blogėja kraujo cirkuliacija. Vaikams dažnai išsivysto febriliniai traukuliai. Tokiais atvejais temperatūrą reikia mažinti acetaminofenu (Paracetamol, APAP, Tylenol, Panadol, Efferelgan ir kt.).
Temperatūrą ir uždegimą gerai mažina ir ibuprofenas (Motrin, Advil, Rufin, Ibufen, Ibumetin ir kt.). Šių vaistų privalumas – temperatūra sumažėja 6–8 valandoms (vartojant acetaminofeno – 4–5 valandoms). Tačiau acetaminofenas pradeda veikti per 15–20 min., o ibuprofenas – per 25–30 min. Apie tai reikėtų informuoti pacientą.
Acetilsalicilio rūgštis (aspirinas) gripo simptomams gydyti vartojamas vis rečiau. Preparatas vaikams iki 12 m. yra kontraindikuotinas dėl galimo Reye sindromo (reta, bet pavojinga būklė). Būtina perspėti pacientą ir dėl galimų nepageidaujamų reakcijų: pykinimo, skrandžio skausmo, alerginių reakcijų.
Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (aspirino, ibuprofeno) negalima skirti, jei buvo alerginė reakcija.
Vaistinėse yra gausybė sudėtinių vaistų nuo peršalimo (Grippex, Fervex, Grippostad C, Tylenol cold, TheraFlu, Coldrex, Actifed ir kt.). Jų vartoti reiktų atsargiai, nes yra didesnė alerginių reakcijų tikimybė.
Nosies užburkimui palengvinti rekomenduojamas trumpo poveikio simpatomimetikas nafazolinas arba ilgesnio poveikio oksimetazolinas, ksilometazolinas.
Geriamieji sudėtiniai vaistai (Cirrus, Clarinase) mažina sekreciją, slopina nosies gleivinės dirginimą, peršulį, čiaudulį. Tačiau šie vaistai nerekomenduotini pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.  

Gydymas


Bendrosios priemonės
Kol temperatūra dar neaukšta (37,0–37,5° C), galima pakaitinti kojas vandenyje su druska, ištrinti padus šildomuoju tepalu.
Gerklės peršulį malšinti skalaujant druska su jodu, medetkos tinktūra.
Gerti kuo daugiau šiltų skysčių (suaugusiam žmogui dienos norma – ne mažiau nei 8–10 stiklinių per dieną), negerti gėrimų su kofeinu.
Rekomenduojami lengvai virškinami maisto produktai, vaisiai, daržovės.
Patartina valgyti kuo daugiau natūraliųjų antibiotikų, t.y. morkų, burokėlių, petražolių, ridikėlių, kopūstų.
Dažnai vėdinti patalpas. Esant galimybei, kambarį dezinfekuoti kvarco lempa.
Medikamentinis gydymas
Tikimybė susirgti gripu kiek sumažėja vartojant antivirusinių vaistų amantadino ar remantadino, tačiau jie veikia tik A tipo gripo virusą.
JAV gydytojų teigimu, amantadino reikia pradėti vartoti artėjant gripo epidemijai. Epidemijos metu amantadino patariama vartoti sergančiojo šeimos nariams ar rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Jei pacientas nėra skiepytas nuo gripo, gydyti galima iki 6–8 savaičių. Jei skiepytas, gydyti pradedama tuoj pat pasiskiepijus ir tęsiama kelias savaites, kol susidaro imunitetas.
Pacientą būtina informuoti, kad galimas ir nepageidaujamas poveikis: dirglumas, miego sutrikimai, kartais – atminties susilpnėjimas.
Pakilusi temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Jai kylant greitėja fagocitozė, stiprėja antikūnų gamyba. Jeigu temperatūra nesiekia 38° C ir savijauta nėra labai bloga, temperatūros mažinti nereikėtų. Tuo tarpu febrili temperatūra (daugiau nei 39° C) jau yra pavojinga organizmui: sutrikdoma įvairių organų veikla, blogėja kraujo cirkuliacija. Vaikams dažnai išsivysto febriliniai traukuliai. Tokiais atvejais temperatūrą reikia mažinti acetaminofenu (Paracetamol, APAP, Tylenol, Panadol, Efferelgan ir kt.).
Temperatūrą ir uždegimą gerai mažina ir ibuprofenas (Motrin, Advil, Rufin, Ibufen, Ibumetin ir kt.). Šių vaistų privalumas – temperatūra sumažėja 6–8 valandoms (vartojant acetaminofeno – 4–5 valandoms). Tačiau acetaminofenas pradeda veikti per 15–20 min., o ibuprofenas – per 25–30 min. Apie tai reikėtų informuoti pacientą.
Acetilsalicilio rūgštis (aspirinas) gripo simptomams gydyti vartojamas vis rečiau. Preparatas vaikams iki 12 m. yra kontraindikuotinas dėl galimo Reye sindromo (reta, bet pavojinga būklė). Būtina perspėti pacientą ir dėl galimų nepageidaujamų reakcijų: pykinimo, skrandžio skausmo, alerginių reakcijų.
Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (aspirino, ibuprofeno) negalima skirti, jei buvo alerginė reakcija.
Vaistinėse yra gausybė sudėtinių vaistų nuo peršalimo (Grippex, Fervex, Grippostad C, Tylenol cold, TheraFlu, Coldrex, Actifed ir kt.). Jų vartoti reiktų atsargiai, nes yra didesnė alerginių reakcijų tikimybė.
Nosies užburkimui palengvinti rekomenduojamas trumpo poveikio simpatomimetikas nafazolinas arba ilgesnio poveikio oksimetazolinas, ksilometazolinas.
Geriamieji sudėtiniai vaistai (Cirrus, Clarinase) mažina sekreciją, slopina nosies gleivinės dirginimą, peršulį, čiaudulį. Tačiau šie vaistai nerekomenduotini pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai