Gripas

Gripą - ūminę kvėpavimo takų ligą - sukelia gripo A, B ir C tipų virusai. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, “laužo” kaulus, stipriai skauda galvą. Trečią ketvirtą ligos dieną prasideda sloga bei peršti gerklę. Jei nekyla komplikacijų, pasveikstama per 5 ar 10 dienų. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint ar net ramiai kvėpuojant. KMU Infekcinių ligų klinikos vadovas habil. dr. profesorius Alvydas Laiškonis įspėjo: daugelis žmonių mano, kad gripas nėra grėsminga liga. Deja, dėl keliolikos mūsų šalies žmonių, tarp jų ir jaunų, mirčių nuo gripo komplikacijų bei didelių ekonominių nuostolių dėl šios ligos nesusimąstoma. Nepakankamai įvertinama ir vakcinacijos svarba. Prof. A.Laiškonį paprašėme papasakoti apie ligos prevenciją bei veiksmingą gydymą.
 

Gripas grasina visai planetai


Kaip teigia JAV specialistai, gripas gali kelti daug didesnį pavojų nei raupai ar juodligė, nes šis virusas labai greitai plinta. Tvirtinama, kad mirčių nuo gripo ir jo komplikacijų esama keturis kartus daugiau nei teigta. Kiekvienais metais gripu suserga 10-20 proc. pasaulio gyventojų. Europoje kasmet nuo gripo paskiepijama daugiau kaip 5 mln. žmonių, tačiau išlieka globalinės pandemijos grėsmė, nes virusai nuolat keičiasi.
Gripo pandemijos kyla kas 10-40 metų, kai, staiga pasikeitus A tipo viruso antigenams, susiformuoja naujo potipio virusas, kuriam gyventojai beveik neturi imuniteto. Dauguma žmonių, gimusių po 1957 metų (vyravo viena didžiausių epidemijų), neturi patikimo imuniteto gripo A atmainai.
Pasaulio infektologijos specialistams dabar tenka spręsti problemas dėl vadinamojo paukščių gripo. Azijos šalyse gripas anksčiau buvo tik paukščių liga, tačiau ja pradėjo sirgti ir žmonės. Šiuo metu yra tikimybė, kad paukščių gripo virusas susimaišys su gyvulių virusu, pakis ir užkrės žmogų. Toks mutavęs virusas bus labai pavojingas, nes žmogus jam neturi imuniteto. Galima pandemija, tikėtina, dar baisesnė nei 1918 m. vadinamoji ispanka.
Tai įpareigoja farmacijos kompanijas kuo greičiau sukurti naują patikimą vakciną.
 

Vakcinavimo svarba


Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir išvengti nedarbingumo, siūloma pasiskiepyti vakcinomis nuo gripo. Į 2004-2005 metų gripo sezonui skirtą vakcinos sudėtį įeina kiekvieno potipio, kurie, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos prognozes, turėtų dominuoti, antigenai. 2004-2005 metų sezoną dominuos vadinamosios Fudžijamos, Naujosios Kaledonijos ir Šanchajaus virusų padermės.
Kiekvienais metais gaminama nauja gripo vakcina, atsižvelgiant į PSO rekomenduojamą prognozuojamo gripo viruso padermę naujam sezonui.
Vakcinos - saugios, gerai toleruojamos. Veiklioji vakcinos medžiaga yra inaktyvinti gripo viruso fragmentai, turintys antigeną, atitinkantį gripo virusų štamą, pagal sezono virusus. Minimalus laikas, per kurį pasiskiepijus pasigamina antikūnai (7-10 dienų), priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių. Tyrimai rodo, kad antikūnų gali susidaryti nepakankamai, jeigu imuninis atsakas dėl nusilpusio imuniteto yra silpnas (tokiems žmonėms reikia didesnės vakcinos dozės). Tai paaiškina, kodėl kartais gripu suserga pasiskiepiję žmonės. Tačiau tokie žmonės juo lengviau perserga.
Norint išvengti gripo ir jo komplikacijų, skiepytis reikia kasmet, nes dėl nuolatinės gripą sukeliančio viruso antigenų kaitos kiekvienais metais atsiranda naujų gripo virusų padermių, kuriems žmogus neturi imuniteto arba jis per metus jau būna išblėsęs.


Užpernai nuo gripo pasiskiepijo 4 proc. visų Lietuvos gyventojų, 2003 m. - 5 procentai. Lietuvoje gripo “sezonas” yra lapkričio - kovo mėn.
 

Karščiavimas. Kada vartoti vaistų?


Aukšta kūno temperatūra - vienas iš gripo simptomų. Karščiuojant neretai be reikalo stengiamasi “mušti” temperatūrą. Dera žinoti: kai kūno temperatūra neviršija 38 ar 38,5 laipsnių, ji paprastai per 3 ar 4 dienas nuslopsta natūraliai. Esant minėtai temperatūrai, organizmas, vykstant inteleukinų ir kitų svarbių medžiagų sintezei, “susidoroja” su gripo virusais. Pavyzdžiui, nuo nepagrįstai vartojamo paracetamolio gausiai prakaituojama, netenkama dalies natrio bei kalio, o imuninė sistema prislopinama. Tai visiškai nenaudinga organizmui. Kita kalba, kai karščiuoja vaikas ar senukas. Bet sveikam žmogui, kurio amžius iki 60 m., imuninės jėgos padės įveikti ligą. Tik tada, kai temperatūra aukšta - 39 laipsniai ir daugiau, skiriama 3-4 tabletės paracetamolio. Gerinant išprakaitavusio ligonio būklę, reikia reguliuoti skysčių balansą (pakankamai daug gerti).
Jeigu sergančiojo būklė per 2-3 dienas negerėja, būtina gydytojo konsultacija.
 

Kam derėtų būtinai pasiskiepyti nuo gripo?


• Sergantiesiems lėtinėmis ligomis - astma, lėtiniu bronchitu, plaučių emfizema, įgimta širdies yda, stenokardija, reumatu, miokarditu, cukriniu diabetu, inkstų patologija, mažakraujyste, vėžiu, esant imunitetą silpninančioms būklėms (AIDS, chemoterapija, gydymas prednizolonu ir kt. kortikosteroidais).
• Visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, slaugos specialistams ir įmonių darbuotojams, sergantiems lėtinėmis ligomis. 

Vakcinavimo svarba


Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir išvengti nedarbingumo, siūloma pasiskiepyti vakcinomis nuo gripo. Į 2004-2005 metų gripo sezonui skirtą vakcinos sudėtį įeina kiekvieno potipio, kurie, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos prognozes, turėtų dominuoti, antigenai. 2004-2005 metų sezoną dominuos vadinamosios Fudžijamos, Naujosios Kaledonijos ir Šanchajaus virusų padermės.
Kiekvienais metais gaminama nauja gripo vakcina, atsižvelgiant į PSO rekomenduojamą prognozuojamo gripo viruso padermę naujam sezonui.
Vakcinos - saugios, gerai toleruojamos. Veiklioji vakcinos medžiaga yra inaktyvinti gripo viruso fragmentai, turintys antigeną, atitinkantį gripo virusų štamą, pagal sezono virusus. Minimalus laikas, per kurį pasiskiepijus pasigamina antikūnai (7-10 dienų), priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių. Tyrimai rodo, kad antikūnų gali susidaryti nepakankamai, jeigu imuninis atsakas dėl nusilpusio imuniteto yra silpnas (tokiems žmonėms reikia didesnės vakcinos dozės). Tai paaiškina, kodėl kartais gripu suserga pasiskiepiję žmonės. Tačiau tokie žmonės juo lengviau perserga.
Norint išvengti gripo ir jo komplikacijų, skiepytis reikia kasmet, nes dėl nuolatinės gripą sukeliančio viruso antigenų kaitos kiekvienais metais atsiranda naujų gripo virusų padermių, kuriems žmogus neturi imuniteto arba jis per metus jau būna išblėsęs.
Užpernai nuo gripo pasiskiepijo 4 proc. visų Lietuvos gyventojų, 2003 m. - 5 procentai. Lietuvoje gripo “sezonas” yra lapkričio - kovo mėn.
 

Karščiavimas. Kada vartoti vaistų?


Aukšta kūno temperatūra - vienas iš gripo simptomų. Karščiuojant neretai be reikalo stengiamasi “mušti” temperatūrą. Dera žinoti: kai kūno temperatūra neviršija 38 ar 38,5 laipsnių, ji paprastai per 3 ar 4 dienas nuslopsta natūraliai. Esant minėtai temperatūrai, organizmas, vykstant inteleukinų ir kitų svarbių medžiagų sintezei, “susidoroja” su gripo virusais. Pavyzdžiui, nuo nepagrįstai vartojamo paracetamolio gausiai prakaituojama, netenkama dalies natrio bei kalio, o imuninė sistema prislopinama. Tai visiškai nenaudinga organizmui. Kita kalba, kai karščiuoja vaikas ar senukas. Bet sveikam žmogui, kurio amžius iki 60 m., imuninės jėgos padės įveikti ligą. Tik tada, kai temperatūra aukšta - 39 laipsniai ir daugiau, skiriama 3-4 tabletės paracetamolio. Gerinant išprakaitavusio ligonio būklę, reikia reguliuoti skysčių balansą (pakankamai daug gerti).
Jeigu sergančiojo būklė per 2-3 dienas negerėja, būtina gydytojo konsultacija.
 

Kam derėtų būtinai pasiskiepyti nuo gripo?


• Sergantiesiems lėtinėmis ligomis - astma, lėtiniu bronchitu, plaučių emfizema, įgimta širdies yda, stenokardija, reumatu, miokarditu, cukriniu diabetu, inkstų patologija, mažakraujyste, vėžiu, esant imunitetą silpninančioms būklėms (AIDS, chemoterapija, gydymas prednizolonu ir kt. kortikosteroidais).
• Visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, slaugos specialistams ir įmonių darbuotojams, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai