Atsargiai – gripas!

Rudenį, atėjus šaltesniems orams ir nuolat merkiant lietui, dažnas imame sloguoti ar kosėti, – nusilpus imuninei sistemai, organizmą ima pulti įvairūs virusai. Tačiau ne kiekvienas virusas paguldo mus į lovą... Kaip ir kasmet bijome pavojingiausio peršalimo viruso – gripo, jis ne tik paguldo žmogų į ligos patalą, bet ir sukelia daug komplikacijų, kurios kartais gali pasibaigti labai tragiškai – kiekvienais metais nuo jo pasaulyje miršta apie 500 tūkst. žmonių.
 

Kaip užsikrečiama gripu ir kuo jis pasireiškia?


Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis jam kosint, čiaudint ar net šnekant. Aplinkoje, į kurią nepakliūva saulės šviesos arba jos mažai, esant kambario temperatūrai, gripo virusai gali išgyventi iki 14 dienų.
Gripas pasireiškia staiga iki 38–41laipsnių pakilusia temperatūra, šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmu, sąnarių maudimu, bendru silpnumu. Po 2–3 dienų nuo ligos pradžios gali atsirasti sausas kosulys, sloga.
Kūdikiai ir maži vaikai gali vemti, viduriuoti, o, pakilus labai aukštai temperatūrai, gali atsirasti traukuliai.
 

Kokios gripo komplikacijos?


Be to, kad gripas pats savaime yra sunki liga, jis pavojingas bakterinėmis komplikacijomis, besivystančioms dėl imuniteto susilpnėjimo. Dažniausios komplikacijos – plaučių uždegimas, sinusitas, rečiau pasitaikančios – širdies raumens uždegimas (miokarditas), perikarditas, raumenų uždegimas (miozitas), rabdomiolizė. Vaikai dažniau serga vidurinės ausies uždegimu. Gripas taip pat gali komplikuotis smegenų uždegimu.
Susirgus gripu, paūmėja lėtinės ligos – bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas.
Sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims. Susirgus gripu pirmą nėštumo trimestrą, gali būti pažeista vaisiaus raida. Taip pat pastebėtos dažnesnės komplikacijos ir 2–3 nėštumo trimestrą.


 

Kaip apsisaugoti nuo gripo?


Patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai.
Gripo vakcina yra saugi. Vakcina neužkrės jūsų gripu. Jos sudėtyje yra suskaldytos viruso dalelės, kurios infekcijos sukelti negali. Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus poveikius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti: paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po keleto dienų.
Skiepytis reikėtų kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata. PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ragina pasiskiepyti kuo daugiau žmonių, o ypač rizikos grupių asmenims, kuriems yra didžiausia gripo sukeliamų komplikacijų rizika. Ja galima skiepyti vaikus nuo pusės metų amžiaus, nėščiąsias ir maitinančias moteris, asmenis, sergančius lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų bei medžiagų apykaitos ligomis.
Skiepytis rekomenduojama ir tiems, kuriems nuolat tenka kontaktuoti su sergančiais gripu žmonėmis – sveikatos priežiūros įstaigų, prekybos centrų, maitinimo įstaigų darbuotojams, žmonėms, kuriems dažnai tenka naudotis viešojo transporto paslaugomis.
Gripo virusas nuolat mutuoja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sukūrė gripo virusų stebėjimo sistemą. Kasmet prieš gripo sezono pradžią aktyviausiai pasireiškiantys gripo virusai identifikuojami ir įtraukiami į vakcinos sudėtį, taip užtikrinant vakcinos efektyvumą. Kadangi vakcinos sudėtis kasmet koreguojama, nuo gripo būtina skiepytis kasmet.
Lietuvoje tinkamiausias laikas skiepams – rugsėjo–gruodžio mėnesiai. Tačiau pavėlavus, siekiant išvengti komplikacijų, galima skiepytis ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais, net ir prasidėjus gripo epidemijai.
Šiaurės pusrutulyje gripo epidemijos įprastai prasideda gruodžio ir baigiasi kovo–balandžio mėnesiais.
Kasmet pasaulyje gripu užsikrečia 10–20 proc. suaugusių žmonių bei 15–42 proc. vaikų. Apie 10 proc. visų užsikrėtusiųjų suserga sunkia forma, o dalis iš jų miršta nuo šios ligos sukeltų komplikacijų. Nekartokime jų klaidos! Kiekvienas gali apsisaugoti nuo gripo keliamos grėsmės – tad, kuo greičiau rekomenduojame pasiskiepyti nuo šios klastingos ligos, kol ji neužklupo jūsų netikėtai!

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai