){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gripas pavojingas dėl jo sukeliamų komplikacijų. Paprastai jos gali pasireikšti plaučių, viduriniosios ausies uždegimu. Atsiranda nemaža kitų organų sutrikimų tikimybė.
Skiepijimo tikslas – suformuoti žmogui imunitetą. Kai į organizmą su vakcina patenka gripo viruso dalelės, jos traktuojamos kaip antigenai, prieš kuriuos pradeda formuotis apsauginės imuniteto dalelės –antikūnai (AK), t.y. vadinamoji imuninė atmintis. Prasidėjus viruso „sezonui“, ši organizme esanti atmintis patekusį tikrą gripo virusą greitai atpažįsta ir sunaikina.
Žmonėms reikėtų įsidėmėti – pasiskiepijus tikimybė susirgti visiškai nepašalinama. Virusu užsikrėsti galima, tik sergama trumpiau, daug lengvesne forma, išvengiama komplikacijų bei mirčių. Amerikoje atlikti tyrimai akivaizdžiai įrodo vakcinos privalumus. Dalis senelių namų gyventojų buvo paskiepyti, dalis ne. Paskiepytųjų grupėje žmonės sirgo trumpiau, lengviau, mirčių nebuvo. Nepasiskiepiję asmenys sirgo ilgiau ir ūmesne ligos forma.
Kai virusas patenka į nepasiskiepijusio žmogaus organizmą, jis turi daug daugiau laiko plisti, kol organizmas pagamina AK. Kuo daugiau viruso pasigamina, tuo didesnė tikimybė komplikacijoms atsirasti. Kitaip tariant, pasiskiepijus pasiruošiama ateinančiam gripo sezonui. Ne vienas pacientas klausia – kodėl gi rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais? Dėl to, kad gripo virusui būdingas didelis kintamumas.
Geriausias metas skiepams – rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai. Taip susidaro pakankamas laiko tarpas susiformuoti imunitetui prieš viruso atėjimą. Gripo epidemijos paprastai kyla rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais. Beje, pastaruosius trejus metus gripo epidemijos pradėjo kilti vasario–kovo mėnesiais.
Dauguma žmonių baiminasi skiepytis, manydami, jog iš karto (tą pačią ar kitą dieną) gali susirgti gripu. Vakcina nuo gripo negali sukelti ligos, nes joje nėra viso gripo viruso. Lietuvoje vartojamos vakcinos, kuriose yra tik gripo viruso dalelės arba išgryninti antigenai. Žinoma, kaip ir vartojant bet kurių vaistų, yra kai kurių nepageidaujamų reakcijų tikimybė, pvz., nedidelis temperatūros pakilimas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje.
Pasitaiko atvejų, kada žmogus ateina pasiskiepyti per inkubacinį ligos laikotarpį (inkubacinis periodas yra laikas nuo viruso patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų). Tai reiškia, jog prieš ateidamas į skiepų kabinetą, pacientas jau užsikrėtė gripo virusu. Galbūt dėl to susiformuoja klaidinga visuomenės nuomonė, jog pasiskiepijus tuoj pat susergama.
Kartais žmogus per daug išsigąsta patinimų, jam skauda dūrio vietą. Tai normalus reiškinys po bet kokios injekcijos, jis praeina savaime, reikia tik truputį kantrybės. Gripo injekcija įleidžiama į viršutinę žmogaus žasto dalį.
Dalis žmonių, kad ir kaip keista, skiepų vengia. Tai jau laikoma psichologiniu barjeru. Jį galima panaikinti pasikalbėjus su žmogumi.
Skiepų atžvilgiu egzistuoja vadinamosios rizikos grupės – daliai visuomenės tiesiog būtina pasiskiepyti, daliai – atvirkščiai, net nerekomenduojama.
Būtina pasiskiepyti vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus, žmonėms nuo 60-ties metų. Taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., širdies kraujagyslių ar metabolinėmis. Rekomenduojama pasiskiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nes jie dažnai turi kontaktų su sergančiaisiais. Šeimoms, turinčioms vaikus šešerių mėnesių amžiaus ir vyresnius, reikėtų pasiskiepyti tam, kad juos apsaugotų nuo viruso.
Jeigu šios rizikos grupės nepasiskiepytų, nemaža tikimybė, kad jiems gripo virusas gali pasireikšti komplikacijomis. Ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, nes sudaromos puikios sąlygos lėtinės ligos paūmėjimui. Šalia atitinkamos ligos atsiradus dar ir gripo virusui, sumažėja imunitetas, organizmas, galima sakyti, nusilpsta dvigubai.
Skiepytis nerekomenduojama pacientams, kuriems buvo pasireiškusi sunki, nepageidaujama reakcija į skiepą, taip pat asmenims, kurie alergiški kiaušinių baltymams. Dėl to, kad kol kas pasaulyje gaminant gripo vakcinas naudojami vištų kiaušiniai, tiksliau – vištų kiaušinių baltymų dalelės. Ateityje tikimasi nebenaudoti kiaušinių baltymų, juos pakeisti kitais sudėtiniais elementais.
Gripo profilaktikai ir jam gydyti dažnai vartojamas vaistas rimantadinas. Šis preparatas (veiklioji medžiaga – adamantano darinys) slopina A tipo gripo viruso gyvybingumą ir dauginimąsi, tad šio tipo gripą juo galima veiksmingai gydyti.
Gripo gydymo rimantadinu veiksmingumas pavirtintas laiko – tam jis vartojimas jau daugiau kaip 10 metų. Šis preparatas veiksmingas daugumai A tipo gripu sergančiųjų, tik svarbu, kad būtų laiku pradėta gydyti (per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios). Rimantadinu galima gydyti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus nuo 7 metų.
Svarbu žinoti, kad jo poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas).
Rimantadinas tinka tiek gripui gydyti, tiek jo profilaktikai gripo epidemijos ar pandemijos metu. Netinka tik sergantiesiems ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiosioms.
Beje, rimantadino rekomenduojama vartoti ir pasiskiepijusiems nuo gripo: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.
Suaugusiesiems reikia gerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 metų – po 2 tabletes vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Vartojant gripo profilaktikai, kai plinta gripo infekcija, suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Šiuo atveju rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų, jei pradėta vartoti kuo anksčiau.
Dauguma žmonių baiminasi skiepytis, manydami, jog iš karto (tą pačią ar kitą dieną) gali susirgti gripu. Vakcina nuo gripo negali sukelti ligos, nes joje nėra viso gripo viruso. Lietuvoje vartojamos vakcinos, kuriose yra tik gripo viruso dalelės arba išgryninti antigenai. Žinoma, kaip ir vartojant bet kurių vaistų, yra kai kurių nepageidaujamų reakcijų tikimybė, pvz., nedidelis temperatūros pakilimas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje.
Pasitaiko atvejų, kada žmogus ateina pasiskiepyti per inkubacinį ligos laikotarpį (inkubacinis periodas yra laikas nuo viruso patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų). Tai reiškia, jog prieš ateidamas į skiepų kabinetą, pacientas jau užsikrėtė gripo virusu. Galbūt dėl to susiformuoja klaidinga visuomenės nuomonė, jog pasiskiepijus tuoj pat susergama.
Kartais žmogus per daug išsigąsta patinimų, jam skauda dūrio vietą. Tai normalus reiškinys po bet kokios injekcijos, jis praeina savaime, reikia tik truputį kantrybės. Gripo injekcija įleidžiama į viršutinę žmogaus žasto dalį.
Dalis žmonių, kad ir kaip keista, skiepų vengia. Tai jau laikoma psichologiniu barjeru. Jį galima panaikinti pasikalbėjus su žmogumi.
Skiepų atžvilgiu egzistuoja vadinamosios rizikos grupės – daliai visuomenės tiesiog būtina pasiskiepyti, daliai – atvirkščiai, net nerekomenduojama.
Būtina pasiskiepyti vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus, žmonėms nuo 60-ties metų. Taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., širdies kraujagyslių ar metabolinėmis. Rekomenduojama pasiskiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nes jie dažnai turi kontaktų su sergančiaisiais. Šeimoms, turinčioms vaikus šešerių mėnesių amžiaus ir vyresnius, reikėtų pasiskiepyti tam, kad juos apsaugotų nuo viruso.
Jeigu šios rizikos grupės nepasiskiepytų, nemaža tikimybė, kad jiems gripo virusas gali pasireikšti komplikacijomis. Ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, nes sudaromos puikios sąlygos lėtinės ligos paūmėjimui. Šalia atitinkamos ligos atsiradus dar ir gripo virusui, sumažėja imunitetas, organizmas, galima sakyti, nusilpsta dvigubai.
Skiepytis nerekomenduojama pacientams, kuriems buvo pasireiškusi sunki, nepageidaujama reakcija į skiepą, taip pat asmenims, kurie alergiški kiaušinių baltymams. Dėl to, kad kol kas pasaulyje gaminant gripo vakcinas naudojami vištų kiaušiniai, tiksliau – vištų kiaušinių baltymų dalelės. Ateityje tikimasi nebenaudoti kiaušinių baltymų, juos pakeisti kitais sudėtiniais elementais.
Gripo profilaktikai ir jam gydyti dažnai vartojamas vaistas rimantadinas. Šis preparatas (veiklioji medžiaga – adamantano darinys) slopina A tipo gripo viruso gyvybingumą ir dauginimąsi, tad šio tipo gripą juo galima veiksmingai gydyti.
Gripo gydymo rimantadinu veiksmingumas pavirtintas laiko – tam jis vartojimas jau daugiau kaip 10 metų. Šis preparatas veiksmingas daugumai A tipo gripu sergančiųjų, tik svarbu, kad būtų laiku pradėta gydyti (per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios). Rimantadinu galima gydyti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus nuo 7 metų.
Svarbu žinoti, kad jo poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas).
Rimantadinas tinka tiek gripui gydyti, tiek jo profilaktikai gripo epidemijos ar pandemijos metu. Netinka tik sergantiesiems ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiosioms.
Beje, rimantadino rekomenduojama vartoti ir pasiskiepijusiems nuo gripo: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.
Suaugusiesiems reikia gerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 metų – po 2 tabletes vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Vartojant gripo profilaktikai, kai plinta gripo infekcija, suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Šiuo atveju rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų, jei pradėta vartoti kuo anksčiau.
apie sisteminę raudonąją vilkligę (srv) pirmą kartą išgirdau socialinių...
Skaityti daugiauPernai Lietuvoje gripu sirgo apie 100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje 1918 metais nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 20 mln. žmonių, 1957-aisiais - apie milijoną. Mūsų šalyje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio vasario mėnesiais, tačiau pasitaiko ir gruodį bei kovą. Nuo 1991-ųjų Lietuvoje gripo epidemijos nebuvo tik 1994-1995 metais. Gripą, ūminę kvėpavimo takų ligą, sukelia A ir B tipo virusai. 2004-2005 m. gripo sezoną dominuos šios gripo virusų padermės: A/Fujian/411/2002 (H3N2), A/ New Caledonia/20/99 (H1N1), B/Shanghai /361/2002. Vadinamasis Fudžijamo padermės virusas ypač paplito per 2003-2004 m. sezoną ir „išstūmė” iki tol vyravusį vadinamąjį Maskvos padermės (A/Moscow/10/99 (H3N2) virusą. Naujosios Kaledonijos bei Šanchajaus padermių virusai jau buvo nustatyti ankstesniais metais. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint, kalbant ar net ramiai kvėpuojant. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, „laužo” kaulus, skauda galvą. VU MF Infekcinių ligų klinikos gydytoja infektologė dr. Daiva Radzišauskienė pataria žmonėms, kuriems pasireiškė gripo simptomų, kuo anksčiau pasirūpinti tinkamu gydymu. Svarbu išnaudoti ir natūralias organizmo „gynybos pajėgas”. ...
Skaityti daugiauPasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...
Skaityti daugiauĮ klausimus apie tai, kaip vakcinos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, atsako Vilniaus universiteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros docentas Algimantas VINGRAS....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiauGripas – viruso sukeliama lengvai užkrečiama infekcinė liga. Jis dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcija, tačiau užsikrėtus negaluoja visas vaikučio kūnelis....
Skaityti daugiauPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai teigia: „2009 metų gripo pandemija plinta pasaulyje precedento neturinčiu greičiu“. Naujasis – A(H1N1) virusas planetoje išplito 4 kartus greičiau nei per ankstesnes gripo pandemijas. Daugiausiai mirties atvejų užregistruota Argentinoje, JAV, Meksikoje ir Australijoje. Vakciną nuo naujojo gripo Lietuvoje turėsime tik kitų metų pradžioje, ir jos užteks ne visiems. Tad šiuo metu kiekvienam mūsų labai svarbu tinkamai pasirengti sezoniniam gripui. Mat jei prie pandeminio gripo viruso prisidėtų ir sezoninis – tai labai pasunkintų ligos eigą. „Sezoninio gripo vakcina prieinama visiems, – sako Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, – tad ligos galima išvengti nelabai sudėtingai – tiesiog laiku pasiskiepijus.“ Be to jam gydyti yra efektyvių, nuo seno žinomų vaistų. Gripas – viena iš seniausių žmonijos ligų, aprašyta dar antikos laikais. Jo sukėlėjas plinta čiaudint ar kosint kartu su mikroskopiniais seilių lašeliais. Kasmet Lietuvoje registruojama bent 2-4 su gripu susijusios mirtys, tačiau realiai jų kur kas daugiau. Pasaulyje kasmet nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo miršta 500 tūkst. – 1 mln. žmonių. ...
Skaityti daugiauNuo tos dienos, kai Brazilijos mokslininkai San Paulo mieste į ligoninę paguldyto paciento organizme aptiko naują vadinamojo kiaulių gripo viruso A (H1N1) štamą, netyla kalbos. Žmonės nerimauja, girdėdami mokslininkų nuogąstavimus, kad naujasis virusas, nuo kurio vakcina dar vis kuriama, gali kelti pavojų žmonijai, ir vis prisimena „ispaniškąjį gripą“, nusinešusį dešimtis milijonų gyvybių....
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku dažnas iš mūsų peršąlame ar susergame gripu. Taip mes vadiname slogavimą, kosėjimą, karščiavimą ir kitus panašius simptomus sukeliančias ligas, kurie daugelį žmonių po kelias ar keliolika dienų vargina keletą kartų per metus. ...
Skaityti daugiauRudenį, atėjus šaltesniems orams ir nuolat merkiant lietui, dažnas imame sloguoti ar kosėti, – nusilpus imuninei sistemai, organizmą ima pulti įvairūs virusai. Tačiau ne kiekvienas virusas paguldo mus į lovą... Kaip ir kasmet bijome pavojingiausio peršalimo viruso – gripo, jis ne tik paguldo žmogų į ligos patalą, bet ir sukelia daug komplikacijų, kurios kartais gali pasibaigti labai tragiškai – kiekvienais metais nuo jo pasaulyje miršta apie 500 tūkst. žmonių....
Skaityti daugiauDaugeliui iš mūsų žinomi nemalonūs gripo simptomai – varvanti nosis, ašarojančios akys, silpnesnis ar stipresnis kosulys, plyštanti galva, bendras kūno silpnumas. Gyvenimo patirtis byloja – dažnai apsauga nuo šios ligos pasirūpinama pavėluotai, jau susirgus. Kai prislegia darbo ar šeimos rūpesčiai, sveikata, rodos, pasirūpinti lyg ir nebelieka laiko. Kad tokių atvejų išvengtume, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialiste Gražina RIMŠELIENE apie vieną iš patikimiausių apsaugos nuo gripo būdų – skiepus. ...
Skaityti daugiauDaugeliui iš mūsų žinomi nemalonūs gripo simptomai – varvanti nosis, ašarojančios akys, silpnesnis ar stipresnis kosulys, plyštanti galva, bendras kūno silpnumas. Gyvenimo patirtis byloja – dažnai apsauga nuo šios ligos pasirūpinama pavėluotai, jau susirgus. Kai prislegia darbo ar šeimos rūpesčiai, sveikata, rodos, pasirūpinti lyg ir nebelieka laiko. Kad tokių atvejų išvengtume, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialiste Gražina RIMŠELIENE apie vieną iš patikimiausių apsaugos nuo gripo būdų – skiepus. ...
Skaityti daugiauAr jūs turite laiko sirgti? Kokius jausmus sukelia vien mintis apie perštinčią gerklę, keistą sausą ir skausmingą kosulį ir nesuprantamą nuovargį... Vaikystėje dauguma mūsų eidami į mokyklą be šaliko, ar paslapčiomis valgydami ledus kartais pasvajodavo apie atsiradusį peršalimą, kuris išgelbėtų nuo namų darbų. Tačiau ką apie peršalimą galvojate dabar, kai dėl intensyvaus tempo nėra kam palikti darbų, namų ir kitų rūpesčių? Dažniausiai į pirmuosius simptomus numojate ranka – pats praeis, ir kimbate į darbus? Tačiau negydomas peršalimas gali peraugti į kur kas sunkesnę ligą... Taigi, kaip atpažinti peršalimą ir ką daryti, jei jau peršalote? ...
Skaityti daugiauGripas ir peršalimas. Dvi skirtingos, tačiau ir labai panašios ligos, kartais sukeliančios šiokią tokią sumaištį norint jas atskirti. Dažnai žmogus net ir pats negali atsakyti, kuria iš jų susirgo. Tačiau bet kokiu atveju gydytis reikia, o, kad būtų paprasčiau ir aiškiau tai daryti, siūlome pasinaudoti žemiau pateikiama informacija. ...
Skaityti daugiauPraktiškai nebūna metų, kad visame pasaulyje nekiltų gripo epidemijų. Kiekvienais metais šia liga suserga nuo 10 iki 20 proc. pasaulio gyventojų. Gripas – nepaprastai pavojinga liga. Tiek tuo, kad jo virusas labai greitai plinta ir suserga labai daug žmonių, tiek savo komplikacijomis, kurios sukelia milijonus mirčių. Be to, virusas nuolat kinta, dėl to yra didelė pandemijos grėsmė. Apie gripą, jo keliamus pavojus ir, svarbiausia, veiksmingiausius profilaktikos bei gydymo būdus pasakoja Kauno II klinikinės ligoninės gydytoja Egidija PAURIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumo metu prisidėjusi infekcinė liga – nepageidaujamas sveikatą trikdantis bei organizmo sistemų ir organų veiklą papildomai pasunkinantis veiksnys. Kaip šiuo moteriai svarbiu laikotarpiu išvengti gripo bei kitų infekcinių ligų, ar gripas gali paveikti nėščiosios ir būsimo kūdikio sveikatą? Atsako Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos docentė Marija Vida BAREIŠIENĖ. ...
Skaityti daugiauKasmet nuo žiemos vidurio iki pavasario į Lietuvą ateina gripo sezonas. Oro lašeliniu būdu gripo sukėlėjas virusas sparčiai išplinta, sergamumas kartais pasiekia epidemijų mastą (kai 10 tūkst. gyventojų užregistruojama 100 ar daugiau susirgimų). Lietuvoje kasmet gripu serga 100 tūkst. žmonių, ir jų vis daugėja. ...
Skaityti daugiauLietuvoje kasmet užregistruojama 40–190 tūkstančių gripo atvejų, nors iš tikrųjų sergamumas gripu yra didesnis. Pasaulyje kiekvienais metais kyla gripo epidemijos, kurių metu visada pastebimas bendras gyventojų mirtingumo padidėjimas. ...
Skaityti daugiauKlinikiniai gripo simptomai: kaulų „laužymas”, raumenų, sąnarių, galvos skausmas, aukšta temperatūra (iki 39–40° C) su šaltkrėčiu. Vyrauja kataro simptomai: žiočių, gleivinės, junginės hiperemija, gerklės peršulys, sloga, sausas erzinantis kosulys, čiaudulys, pakimęs balsas. Galimas akių obuolių skausmas, bendras organizmo silpnumas, raumenų, pilvo skausmai. Ligos pradžioje gali pasireikšti hemoraginis sindromas: kraujavimas iš nosies, skrandžio ar žarnyno. Paprastai simptomai nurimsta po kelių dienų, tačiau kartais užsitęsia iki kelių savaičių. Gripą diagnozuoti nėra sunku, reikia tiksliai įvertinti klinikinius simptomus, išsiaiškinti galimus kontaktus. Jis dažnai painiojamas su paprastu peršalimu ar paragripu, kuriems nebūdinga staigiai progresuojanti eiga bei ligos pradžioje ryškėjanti intoksikacija....
Skaityti daugiauGripą - ūminę kvėpavimo takų ligą - sukelia gripo A, B ir C tipų virusai. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, “laužo” kaulus, stipriai skauda galvą. Trečią ketvirtą ligos dieną prasideda sloga bei peršti gerklę. Jei nekyla komplikacijų, pasveikstama per 5 ar 10 dienų. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint ar net ramiai kvėpuojant. KMU Infekcinių ligų klinikos vadovas habil. dr. profesorius Alvydas Laiškonis įspėjo: daugelis žmonių mano, kad gripas nėra grėsminga liga. Deja, dėl keliolikos mūsų šalies žmonių, tarp jų ir jaunų, mirčių nuo gripo komplikacijų bei didelių ekonominių nuostolių dėl šios ligos nesusimąstoma. Nepakankamai įvertinama ir vakcinacijos svarba. Prof. A.Laiškonį paprašėme papasakoti apie ligos prevenciją bei veiksmingą gydymą. ...
Skaityti daugiauGripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Gripas ir kitų virusų sukeltos kvėpavimo takų infekcijos - vienos iš dažniausių ligų. Lietuvoje kasmet užregistruojama 400-700 tūkstančių gripo atvejų, nors iš tikrųjų sergamumas gripu yra didesnis. Kiekvienais metais kyla gripo epidemijos, kurių metu suserga 15-20 proc. žmonių. Epidemijų metu visada padidėja bendras gyventojų mirtingumas, padažnėja hospitalizacijos. Gripo epidemijos daro didelę ekonominę-socialinę žalą. Daugelis žmonių negali dirbti, vaikai lankyti mokyklų....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiau
