Žiemos siaubas – gripas

Daugeliui iš mūsų žinomi nemalonūs gripo simptomai – varvanti nosis, ašarojančios akys, silpnesnis ar stipresnis kosulys, plyštanti galva, bendras kūno silpnumas. Gyvenimo patirtis byloja – dažnai apsauga nuo šios ligos pasirūpinama pavėluotai, jau susirgus. Kai prislegia darbo ar šeimos rūpesčiai, sveikata, rodos, pasirūpinti lyg ir nebelieka laiko. Kad tokių atvejų išvengtume, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialiste Gražina RIMŠELIENE apie vieną iš patikimiausių apsaugos nuo gripo būdų – skiepus.
 

Priežastis, dėl kurios skiepijamasi


Gripas pavojingas dėl jo sukeliamų komplikacijų. Paprastai jos gali pasireikšti plaučių, viduriniosios ausies uždegimu. Atsiranda nemaža kitų organų sutrikimų tikimybė.
Skiepijimo tikslas – suformuoti žmogui imunitetą. Kai į organizmą su vakcina patenka gripo viruso dalelės, jos traktuojamos kaip antigenai, prieš kuriuos pradeda formuotis apsauginės imuniteto dalelės –antikūnai (AK), t.y. vadinamoji imuninė atmintis. Prasidėjus viruso „sezonui“, ši organizme esanti atmintis patekusį tikrą gripo virusą greitai atpažįsta ir sunaikina.
Žmonėms reikėtų įsidėmėti – pasiskiepijus tikimybė susirgti visiškai nepašalinama. Virusu užsikrėsti galima, tik sergama trumpiau, daug lengvesne forma, išvengiama komplikacijų bei mirčių. Amerikoje atlikti tyrimai akivaizdžiai įrodo vakcinos privalumus. Dalis senelių namų gyventojų buvo paskiepyti, dalis ne. Paskiepytųjų grupėje žmonės sirgo trumpiau, lengviau, mirčių nebuvo. Nepasiskiepiję asmenys sirgo ilgiau ir ūmesne ligos forma.
Kai virusas patenka į nepasiskiepijusio žmogaus organizmą, jis turi daug daugiau laiko plisti, kol organizmas pagamina AK. Kuo daugiau viruso pasigamina, tuo didesnė tikimybė komplikacijoms atsirasti. Kitaip tariant, pasiskiepijus pasiruošiama ateinančiam gripo sezonui. Ne vienas pacientas klausia – kodėl gi rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais? Dėl to, kad gripo virusui būdingas didelis kintamumas.
Geriausias metas skiepams – rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai. Taip susidaro pakankamas laiko tarpas susiformuoti imunitetui prieš viruso atėjimą. Gripo epidemijos paprastai kyla rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais. Beje, pastaruosius trejus metus gripo epidemijos pradėjo kilti vasario–kovo mėnesiais.


 

Žmonių baimės


Dauguma žmonių baiminasi skiepytis, manydami, jog iš karto (tą pačią ar kitą dieną) gali susirgti gripu. Vakcina nuo gripo negali sukelti ligos, nes joje nėra viso gripo viruso. Lietuvoje vartojamos vakcinos, kuriose yra tik gripo viruso dalelės arba išgryninti antigenai. Žinoma, kaip ir vartojant bet kurių vaistų, yra kai kurių nepageidaujamų reakcijų tikimybė, pvz., nedidelis temperatūros pakilimas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje.
Pasitaiko atvejų, kada žmogus ateina pasiskiepyti per inkubacinį ligos laikotarpį (inkubacinis periodas yra laikas nuo viruso patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų). Tai reiškia, jog prieš ateidamas į skiepų kabinetą, pacientas jau užsikrėtė gripo virusu. Galbūt dėl to susiformuoja klaidinga visuomenės nuomonė, jog pasiskiepijus tuoj pat susergama.
Kartais žmogus per daug išsigąsta patinimų, jam skauda dūrio vietą. Tai normalus reiškinys po bet kokios injekcijos, jis praeina savaime, reikia tik truputį kantrybės. Gripo injekcija įleidžiama į viršutinę žmogaus žasto dalį.
Dalis žmonių, kad ir kaip keista, skiepų vengia. Tai jau laikoma psichologiniu barjeru. Jį galima panaikinti pasikalbėjus su žmogumi.
Skiepų atžvilgiu egzistuoja vadinamosios rizikos grupės – daliai visuomenės tiesiog būtina pasiskiepyti, daliai – atvirkščiai, net nerekomenduojama.
Būtina pasiskiepyti vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus, žmonėms nuo 60-ties metų. Taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., širdies kraujagyslių ar metabolinėmis. Rekomenduojama pasiskiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nes jie dažnai turi kontaktų su sergančiaisiais. Šeimoms, turinčioms vaikus šešerių mėnesių amžiaus ir vyresnius, reikėtų pasiskiepyti tam, kad juos apsaugotų nuo viruso.
Jeigu šios rizikos grupės nepasiskiepytų, nemaža tikimybė, kad jiems gripo virusas gali pasireikšti komplikacijomis. Ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, nes sudaromos puikios sąlygos lėtinės ligos paūmėjimui. Šalia atitinkamos ligos atsiradus dar ir gripo virusui, sumažėja imunitetas, organizmas, galima sakyti, nusilpsta dvigubai.
Skiepytis nerekomenduojama pacientams, kuriems buvo pasireiškusi sunki, nepageidaujama reakcija į skiepą, taip pat asmenims, kurie alergiški kiaušinių baltymams. Dėl to, kad kol kas pasaulyje gaminant gripo vakcinas naudojami vištų kiaušiniai, tiksliau – vištų kiaušinių baltymų dalelės. Ateityje tikimasi nebenaudoti kiaušinių baltymų, juos pakeisti kitais sudėtiniais elementais.
 

SŽ informuoja


 

Vaistas gripui gydyti ir profilaktikai


Gripo profilaktikai ir jam gydyti dažnai vartojamas vaistas rimantadinas. Šis preparatas (veiklioji medžiaga – adamantano darinys) slopina A tipo gripo viruso gyvybingumą ir dauginimąsi, tad šio tipo gripą juo galima veiksmingai gydyti.
Gripo gydymo rimantadinu veiksmingumas pavirtintas laiko – tam jis vartojimas jau daugiau kaip 10 metų. Šis preparatas veiksmingas daugumai A tipo gripu sergančiųjų, tik svarbu, kad būtų laiku pradėta gydyti (per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios). Rimantadinu galima gydyti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus nuo 7 metų.
Svarbu žinoti, kad jo poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas).
Rimantadinas tinka tiek gripui gydyti, tiek jo profilaktikai gripo epidemijos ar pandemijos metu. Netinka tik sergantiesiems ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiosioms.
Beje, rimantadino rekomenduojama vartoti ir pasiskiepijusiems nuo gripo: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.
 

Kaip preparatą reiktų vartoti?


Suaugusiesiems reikia gerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 metų – po 2 tabletes vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Vartojant gripo profilaktikai, kai plinta gripo infekcija, suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Šiuo atveju rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų, jei pradėta vartoti kuo anksčiau. 

Žmonių baimės


Dauguma žmonių baiminasi skiepytis, manydami, jog iš karto (tą pačią ar kitą dieną) gali susirgti gripu. Vakcina nuo gripo negali sukelti ligos, nes joje nėra viso gripo viruso. Lietuvoje vartojamos vakcinos, kuriose yra tik gripo viruso dalelės arba išgryninti antigenai. Žinoma, kaip ir vartojant bet kurių vaistų, yra kai kurių nepageidaujamų reakcijų tikimybė, pvz., nedidelis temperatūros pakilimas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje.
Pasitaiko atvejų, kada žmogus ateina pasiskiepyti per inkubacinį ligos laikotarpį (inkubacinis periodas yra laikas nuo viruso patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų). Tai reiškia, jog prieš ateidamas į skiepų kabinetą, pacientas jau užsikrėtė gripo virusu. Galbūt dėl to susiformuoja klaidinga visuomenės nuomonė, jog pasiskiepijus tuoj pat susergama.
Kartais žmogus per daug išsigąsta patinimų, jam skauda dūrio vietą. Tai normalus reiškinys po bet kokios injekcijos, jis praeina savaime, reikia tik truputį kantrybės. Gripo injekcija įleidžiama į viršutinę žmogaus žasto dalį.
Dalis žmonių, kad ir kaip keista, skiepų vengia. Tai jau laikoma psichologiniu barjeru. Jį galima panaikinti pasikalbėjus su žmogumi.
Skiepų atžvilgiu egzistuoja vadinamosios rizikos grupės – daliai visuomenės tiesiog būtina pasiskiepyti, daliai – atvirkščiai, net nerekomenduojama.
Būtina pasiskiepyti vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus, žmonėms nuo 60-ties metų. Taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., širdies kraujagyslių ar metabolinėmis. Rekomenduojama pasiskiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nes jie dažnai turi kontaktų su sergančiaisiais. Šeimoms, turinčioms vaikus šešerių mėnesių amžiaus ir vyresnius, reikėtų pasiskiepyti tam, kad juos apsaugotų nuo viruso.
Jeigu šios rizikos grupės nepasiskiepytų, nemaža tikimybė, kad jiems gripo virusas gali pasireikšti komplikacijomis. Ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, nes sudaromos puikios sąlygos lėtinės ligos paūmėjimui. Šalia atitinkamos ligos atsiradus dar ir gripo virusui, sumažėja imunitetas, organizmas, galima sakyti, nusilpsta dvigubai.
Skiepytis nerekomenduojama pacientams, kuriems buvo pasireiškusi sunki, nepageidaujama reakcija į skiepą, taip pat asmenims, kurie alergiški kiaušinių baltymams. Dėl to, kad kol kas pasaulyje gaminant gripo vakcinas naudojami vištų kiaušiniai, tiksliau – vištų kiaušinių baltymų dalelės. Ateityje tikimasi nebenaudoti kiaušinių baltymų, juos pakeisti kitais sudėtiniais elementais.
 

SŽ informuoja


 

Vaistas gripui gydyti ir profilaktikai


Gripo profilaktikai ir jam gydyti dažnai vartojamas vaistas rimantadinas. Šis preparatas (veiklioji medžiaga – adamantano darinys) slopina A tipo gripo viruso gyvybingumą ir dauginimąsi, tad šio tipo gripą juo galima veiksmingai gydyti.
Gripo gydymo rimantadinu veiksmingumas pavirtintas laiko – tam jis vartojimas jau daugiau kaip 10 metų. Šis preparatas veiksmingas daugumai A tipo gripu sergančiųjų, tik svarbu, kad būtų laiku pradėta gydyti (per pirmąsias 48 val. nuo ligos pradžios). Rimantadinu galima gydyti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus nuo 7 metų.
Svarbu žinoti, kad jo poveikį silpnina antipiretikai (aspirinas, acetaminofenas).
Rimantadinas tinka tiek gripui gydyti, tiek jo profilaktikai gripo epidemijos ar pandemijos metu. Netinka tik sergantiesiems ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis, tirotoksikoze, nėščiosioms.
Beje, rimantadino rekomenduojama vartoti ir pasiskiepijusiems nuo gripo: jis nuslopina virusus, kol susiformuoja vakcinos sukeltas specifinis imunitetas.
 

Kaip preparatą reiktų vartoti?


Suaugusiesiems reikia gerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną, vyresniems negu 65 metų – po 2 tabletes vieną kartą per dieną, vaikams nuo 7 metų amžiaus – po 5 mg/kg svorio per parą. Gydoma 5 dienas.
Vartojant gripo profilaktikai, kai plinta gripo infekcija, suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Šiuo atveju rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų, jei pradėta vartoti kuo anksčiau.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai