Jei negalite susilaukti vaikelio

Statistika negailestinga: kas penk­ta pora susiduria su nevaisingumo problemomis. Lietuvoje tai 50 000 porų, ir kasmet jų gretos padidėja dar dviem tūkstančiais. „Nevaisingumas yra liga, o pagalbinis ap­vai­sinimas – vienas iš šios ligos gy­dy­mo būdų”, – sako „Motinos ir vaiko“ klinikos vadovė gyd. Eglė STEPONAVIČIENĖ.
 

Kodėl neužsuka gandrai?


Nevaisingumas – tai negalėjimas susilaukti vaikučio, metus ar ilgiau gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontracepcijos priemonių.
Pirmiausia tai – emocinė krizė, ne tik kenkianti dviejų vienas kitą mylinčių žmonių santykiams, bet ir skatinanti savęs nuvertinimą, nusivylimą vienas kitu.
Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris. Taip nėra. „Moteriškos priežastys” (ovuliacijos sutrikimai, moters kiaušintakių užakimas, endometriozė) sudaro apie 50 proc., „vyriškos” – apie 40 proc. (dažniausiai mažas spermatozoidų kiekis arba nepakankamas jų gyvybiškumas) atvejų. Ir net 10 proc. atvejų negalėjimo sėkmingai pastoti priežastis būna neaiški. Abu partneriai lyg ir sveiki, bet jų šeimoje taip ir nepasigirsta vaikiškas juokas.
Kartais nevaisingumo priežastis gali būti ir psichologinės problemos. Psichologų teigimu, moterys nepastoja dėl psichologinės įtampos, juntamos dėl lytinio akto baimės ar jo nevisavertiškumo, dėl nuovargio, psichinės ligos ar traumos.
Partneriai turėtų kalbėti tarpusavyje apie šią problemą, suprasti, kad pyktis, nerimas, išsekimas yra normalūs šiai situacijai jausmai ir kad tarpusavio supratimas padės šiuos jausmus nugalėti.
 

 

Pagalbinis apvaisinimas – tik kraštutinumas


Kruopščiai ištyrus abu partnerius, nustatoma nevaisingumo priežastis ir pagal tai parenkama tinkamiausia gydymo metodika. Jei tai lytinių organų anatomijos pokyčiai (pvz., varikocelė), jie koreguojami chirurginiu būdu. Dauguma kitų priežasčių šalinamos medikamentais. Pvz., jeigu moters nevaisingumą sukėlė ovuliacijos sutrikimas ar anovuliacija (būklė, kai kiaušidėse nesubręsta kiaušialąstė), gydoma ovuliaciją stimuliuojančiais medikamentais. Ovuliacijai stimuliuoti šiuo metu vartojamas klomifeno citratas ir gonadotropinai.
Klomifeno citratas (Serophene) ginekologinėje praktikoje vartojamas jau nuo 1960 metų. Šiuolaikiniai gonadotropinai sukurti genų inžinerijos būdu (Puregon, Gonal-F).
Ir, tik nepavykus išgydyti medikamentais ar kitais būdais, moteriai belieka vienintelė galimybė susilaukt vaikučio – pagalbinis apvaisinimas.
 

Kas gi tas pagalbinis apvaisinimas?


Oficialios statistikos, kiek Lietuvoje vaikučių po pagalbinio apvaisinimo išvydo dienos šviesą ir dabar savo šypsenomis džiugina laimingus tėvus, nėra. O ir pačios mamos, bijodamos visuomenės pasmerkimo, apie tai išdrįsta kalbėti tik interneto pokalbių kambariuose. Su liūdesiu jos prisimena laikus, kai svajojo apie vaikutį. Kiekvieną sueitį lydėjo slapta viltis „o gal..?“ ir nusivylimas, sulaukus menstruacijų pradžios. Todėl, kai neduoda jokių rezultatų nevaisingumo gydymas, ir griebiamasi paskutinio šanso – pagalbinio apvaisinimo, kurio metodai nuolatos tobulinami.
• Intrauterinė inseminacija (IUI) – tai is­to­riš­kai seniausias ir paprasčiausias metodas. Jis atliekamas, kai yra moters gimdos kaklelio patologija ar šiek tiek sumažėjęs spermatozoidų judrumas, kartais kai nevaisingumo priežastis nėra aiški. Vaisingomis moters dienomis į gimdą sušvirkščiama specialiai apdorotos jos vyro spermos. Taip padedama spermatozoidams lengviau patekti iki kiaušialąstės.
Privalumai
• tai artimiausias natūraliam apvaisinimui metodas
• moteriai nereikia vartoti brangiai kainuojančių vaistų
• nėra chirurginės intervencijos į moters kūną
• nedaug kainuoja, todėl visiems prieinamas.
Trūkumai
• nedidelis pastojimo dažnis (apie 10 proc.)
• taikomas tik tada, kai moters kiaušintakiai neužakę ar vyro sperma nėra labai bloga
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) – moteriškosios kiaušialąstės apvaisinimas ne moters organizme. Moteris apie 2–3 savaites gauna vaistų, skatinančių kiaušidėse folikulų augimą, o juose – kiaušialąsčių brendimą. Kai folikulai pasiekia tam tikrą dydį, iš moters organizmo išskiriamos kiaušialąstės ir patalpinamos į lėkštelę su spermatozoidų suspensija. Susiformavę keturių ląstelių embrionai (būsimo kūdikio užuomazga) perkeliami į moters gimdą. Siekiant padidinti šansus pastoti, vienu metu perkeliami du trys embrionai (jei visi „prigyja“, moteris ir susilaukia trynukų). Likusieji embrionai užšaldomi, taip suteikiant moteriai galimybę pastoti kitą kartą, jei procedūra būtų nesėkminga ar jei ateityje ji norėtų antro vaiko. Gyvybingi embrionai neišmetami ir neparduodami, kaip Lietuvoje buvo pasigirdę absurdiškų kaltinimų.
Privalumai
• daug didesnė tikimybė pastoti (30–35 proc.),
• mikroskopu galima įvertinti susiformavusius embrionus ir atrinkti tuos, kuriuos perkėlus, yra didžiausia tikimybė moteriai pastoti.
Šiuo metu Skandinavijos šalyse įdiegta praktika, kad iš visų susiformavusių embrionų parenkamas ir į moters gimdą perkeliamas tik vienas ar du embrionai. Ši praktika pasiteisino: smarkiai sumažėjo daugiavaisių nėštumų ir su tuo susijusių komplikacijų. Visi neatrinkti procedūrai embrionai užšaldomi.
Trūkumai
• moteris turi vartoti kiaušialąsčių subrendimą skatinančių daug kainuojančių medikamentų,
• chirurginė intervencija į moters kūną,
• visa procedūra brangi.
Intracitoplazminė spermatozoido in­jek­cija (ICSI). Čia užtenka mažo spermatozoidų kiekio. Spermatozoidas specialiu mikromanipuliatoriumi įdedamas į moters kiaušialąstę.
Privalumai
• apvaisinimui reikia nedidelės spermatozoidų koncentracijos, todėl šis būdas yra vienintelė galimybė susilaukti savo vaiko, kai labai maža spermatozoidų koncentracija arba labai nedidelis judrių spermatozoidų kiekis,
• gali būti taikomas, kai dėl tam tikrų priežasčių spermatozoidas pats nepatenka į kiaušialąstę.
Trūkumai
• mažiausiai panašus į natūralų apvaisinimą, nes natūraliai spermatozoidai „lenktyniauja“ tarpusavy ir kiaušialąstę apvaisina stipriausias,
• procedūra ypač brangi.
 

Jų jau trys milijonai


Pirmas dirbtiniu apvaisinimu pradėtas kūdikis, Luiza Brown, gimė dar 1978 m. Neseniai pasirodė pranešimai, kad Luiza pastojo natūraliu būdu. Jos gimimas sukėlė plačias diskusijas, kurios nerimsta ligi šiol.
Gydytoja Eglė Steponavičienė pasidalijo Prahoje vykusio Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos sąjungos suvažiavimo patirtimi, kur buvo pasidžiaugta, kad jau daugiau kaip trys milijonai vaikų išvydo pasaulį po dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Konferencijoje pateikti duomenys, kad įvairiose šalyse labai skirtingas dirbtinio apvaisinimo metodų prieinamumas. Pvz., Danijoje milijonui gyventojų tenka net 2031 dirbtinio apvaisinimo ciklas. Tuo tarpu pas mus vienam milijonui gyventojų tenka mažiau kaip 100 ciklų. Tam daug įtakos turi tai, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose Vakarų Europos šalyse, nekompensuojami nei vaistai, nei dirbtinio apvaisinimo procedūra.
 

Ar tikrai reikia bijoti pagalbinio apvaisinimo?


Žmonėms trūksta informacijos, dėl to kuriami įvairūs mitai bei atsiranda baimės dėl procedūros žalos, apsigimusių kūdikių ir pan. Dažniausiai užtenka paaiškinti, kas ir kaip vyksta procedūros metu, ir abejonės dingsta. Procedūros atliekamos privačiose klinikose, todėl neigiamai nusiteikusiems atsiranda galimybė skleisti gandus apie embrionų pardavimą, jų naikinimą ar kitokį „verslą“.
Pagalbinis apvaisinimas – tai šiuolaikinio mokslo suteikta galimybė susilaukti savų vaikų, taikomas visame civilizuotame pasaulyje beveik tris dešimtmečius. Dažnai paskutinė ir vienintelė galimybė.
 

Neišgalvotas atvejis


Vienas kitą mylinti pora penkerius metus neįstengė susilaukti kūdikio. Po kiekvieno bandymo – kartus nusivylimas. Pašlijo tarpusavio santykiai. Moteris kreipėsi į ginekologą, šis nustatė ovuliacijos sutrikimą. Buvo paskirta stimuliuojamųjų vaistų. Praėjo metai, bet gandrai taip ir neaplankė šeimos. Atlikus laparoskopinę kiaušidžių operaciją, buvo pašalinti endometriozės židiniai ir paskirta vaistų. Po tokio gydymo galimybė pastoti smarkiai padidėja, ir pora nekantriai laukė teigiamų nėštumo testo rezultatų. Bet vis nieko. Pagaliau moteris kreipės į dar vieną kliniką, kur paaiškėjo, kad nevaisingumo priežastis – labai mažas vyro spermatozoidų kiekis. Tokio nepakanka ne tik natūraliam apvaisinimui, bet ir spermatozoidų injekcijos procedūrai. Dabar stimuliuojama vyro spermatozoidų gamyba, tikintis gerų rezultatų.
Jei vyrui laiku būtų paskirtas jo sėklos tyrimas, kai galbūt ji buvo dar gera, dabar pora jau džiaugtųsi naujagimiu.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai