Mažakraujystė

Mažakraujystė - tai organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Kitaip ši liga dar vadinama anemija. Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti, dėl to ir prasideda įvairūs negalavimai.
 

Mažakraujystės simptomai


Iš pradžių mažakraujyste sergantis ligonis gali nejausti jokių simptomų. Net prasidėjus ligai, simptomai nėra labai ryškūs.
Blyškumas. Mažakraujyste sergantis žmogus būna išblyškęs, ligai sunkėjant, blyškumas stiprėja. Blyški būna ne tik oda, bet ir gleivinės. Lengviausia apžiūrėti apatinio voko gleivinę - sergant mažakraujyste ji būna labiausiai pablyškusi. Kai kurių žmonių oda iš prigimties yra blyški, tačiau jų gleivinės yra įprastos rausvos spalvos.
Odos sausumas. Sergant mažakraujyste oda tampa ne tik blyški, bet ir sausa, pakinta nagai.
Nuovargis. Mažakraujyste sergantys žmonės greičiau pavargsta, jaučia bendrą silpnumą. Pradeda mirgėti akyse, gali spengti ausyse.
Greitesnis pulsas. Jei liga įsisenėjusi, padažnėja pulsas, ligoniai gali pradėti alpti, nes smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi.
Mažesnis aktyvumas. Mažakraujyste sergantys vaikai yra ramūs, mažiau aktyvūs.
Didesnis miego poreikis. Kadangi deguonies “badui”
jautriausios yra smegenys, tai mažakraujyste sergantis žmogus nuolat nori miego, vaikai prasčiau mokosi.
Apetito stoka. Kai kurie ligoniai praranda apetitą. Kartais sergant mažakraujyste keistai pakinta apetitas, ligonis gali norėti nevalgomų dalykų, pavyzdžiui, ledo, molio, žemių.
 

 

Mažakraujystės priežastys


Mažakraujystės priežastys gali būti labai įvairios. Mažakraujystė gali prasidėti, kai trūksta kai kurių maisto medžiagų arba jų nepakankamai pasisavinama. Dažniausias yra geležies trūkumas. Taip pat mažakraujystė gali prasidėti sergant kitomis ligomis. Retai mažakraujystė gali būti dėl retų, įgimtų kraujo gamybos sutrikimų.
Taip pat mažakraujystė išsivysto, kai netenkama daug kraujo. Aišku, kad ji gali prasidėti po traumų, didelių operacijų, plyšus stambiai kraujagyslei, kartais po gimdymo, kurio metu moteris stipriai nukraujuoja. Tokias būkles lengva pastebėti. Stipriai nukraujavus paprastai perpilamas kraujas ir ligos išvengiama. Tačiau mažakraujystė gali prasidėti ir tada, kai žmogus lyg ir nepastebi, kad netenka kraujo. Po nedaug, tačiau ilgai (jei liga negydoma - net kelis metus) gali kraujuoti iš nosies, išsiplėtusių hemoroidinių mazgų, skrandžio opos, po įvairių kitų virškinimo trakto ar šlapimo takų pažeidimų. Bene dažniausiai kraujo netenkama dėl gausių ar ilgų menstruacijų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios moterys mažakraujyste suserga daug dažniau negu vyrai. Tačiau tikriausiai dėl to, kad moterys dažniau netenka kraujo, jos daug lengviau pakelia staigius nukraujavimus po traumų ar operacijų.
 

Mažakraujystė ir geležis


Kaip jau minėta, gana dažnai mažakraujystę sukelia geležies trūkumas. Geležis - labai svarbi raudonųjų kraujo kūnelių, o ypač juose esančio baltymo hemoglobino dalis. Normaliomis sąlygomis geležis iš organizmo nepasišalina. Kai suirsta seni kraujo kūneliai, juose esanti geležis keliauja į kaulų čiulpus, kur naudojama naujų eritrocitų gamybai. Dalis geležies paliekama atsargai. Su maistu gauta geležis taip pat naudojama kraujo kūnelių gamybai, dalis jos taip pat paliekama atsargai. Normaliai besimaitinantiems suaugusiesiems geležies pradeda trūkti tik tada, kai organizmas netenka kraujo. Vyrams geležies pradeda trūkti dažniausiai dėl kraujavimo iš virškinimo trakto, moterims - dėl per gausių menstruacijų. Prasidėjus kraujavimams, su įprastu maistu gauname mažiau geležies negu jos netenkame. Pakankamas geležies kiekis maiste labai svarbus vaikams, nes jų organizmas nuolat auga ir jiems greitai gali pritrūkti “statybinės medžiagos” naujiems kraujo kūneliams. Dėl tos pačios priežasties papildomai geležies reikia ir nėščioms moterims.
Trūkstant geležies, mažakraujystė vystosi pamažu. Iš pradžių išnaudojamos organizme esančios geležies atsargos. Sveikų žmonių organizme nenaudojama geležis yra susijungusi su baltymu feritinu. Ligos pradžioje raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas dar nedidelis, bet specialūs tyrimai padeda pastebėti, kad šio baltymo vis dėlto trūksta. Visiškai išnaudojus geležies atsargas, sulėtėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Sumažėja eritrocitų ir hemoglobino. Organizmas jau nepajėgia gaminti normalių eritrocitų, ir jie jau yra daug mažesni. Paprastai paėmus kraujo iš piršto galima nustatyti ir eritrocitų, ir hemoglobino koncentraciją, kraujo kūnelių formos pokyčius.
 

Mažakraujystė ir nėštumas


Nėščiosios mažakraujystė dažniausiai prasideda dėl geležies ar folinės rūgšties stokos.
Nėštumo metu kartais sutrinka virškinimas - tai taip pat gali būti mažakraujystės priežastis. Jei mažakraujystė labai sunki, ji gali paskatinti priešlaikinį gimdymą. Kai kurios moterys gimdymo metu nukraujuoja. Šis nukraujavimas pavojingesnis tada, kai nėščia moteris jau sirgo mažakraujyste. Be to, sergant mažakraujyste padidėja infekcijos tikimybė, o bet kokia infekcija pavojinga tiek motinai, tiek vaisiui.
Nėščiųjų mažakraujystė gydoma taip pat kaip ir kitos mažakraujystės. Norėdama išvengti mažakraujystės, nėščioji privalo taisyklingai maitintis. Maistas turi būti įvairus, svarbu valgyti daug šviežių, geriau vietinių, ne importinių, vaisių ir daržovių, liesos mėsos.
 

Kitos mažakraujystės priežastys


Mažakraujystė beveik visada atsiranda išsivysčius piktybiniams augliams. Iš piktybinių auglių gali kraujuoti, be to, piktybiniai augliai apnuodija organizmą ir sutrinka normali kraujo gamyba.
Mažakraujystė taip pat dažnai prasideda sergant įvairiomis sunkiomis lėtinėmis ligomis.
Mažakraujystės priežastis gali būti ir parazitai. Pavyzdžiui, žarnyne gyvenančios parazitinės kirmėlės sunaudoja daug maisto medžiagų, jos tarsi apvagia organizmą. Dėl to organizmas negauna geležies, vitaminų, ir prasideda mažakraujystė. Jei žarnyne parazituoja kaspinuotis (soliteris), dažniausiai prasideda vitamino B12 stokos mažakraujystė.
Raudonieji kraujo kūneliai gaminasi kaulų čiulpuose. Kraujo gamybą gali nuslopinti didelės radiacijos dozės, vaistai veikiantys vėžį, kai kurie antibiotikai, įvairūs nuodai.
Raudonųjų kraujo kūnelių gamybą skatina inkstuose besigaminanti medžiaga eritropoetinas. Sergant kai kuriomis sunkiomis inkstų ligomis šios medžiagos sumažėja, dėl to taip pat gali prasidėti mažakraujystė.
Sergant kai kuriomis retomis paveldimomis ligomis organizmas negali pagaminti normalių raudonųjų kraujo kūnelių. Jie būna neįprastos formos, nepilnavertiški arba gyvena labai trumpai. Lietuvoje šios ligos nėra paplitusios.
 

Gydymas


Jei mažakraujystę sukėlė kitos ligos, svarbu gydyti ne tik pačią mažakraujystę, bet ir ją sukėlusias ligas. Jei mažakraujystė prasideda dėl geležies ar vitaminų stokos, geriausias vaistas - ta medžiaga, kurios trūksta.
 

Mityba


Geležies yra: liesoje mėsoje (daugiausiai - jautienoje, antroje vietoje - vištiena); grūduose, kruopose (pavyzdžiui, ryžių ar grikių); lapinėse daržovėse, vaisiuose.
Kiaulienoje geležies yra mažiau negu, pavyzdžiui, špinatuose ar rupaus malimo duonoje. Tačiau iš kiaulienos geležies pasisavinama daugiau. Kartu valgant ir augalinį, ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau.
Folinės rūgšties yra: žaliose lapinėse daržovėse (pavyzdžiui, špinatuose, Briuselio kopūstuose, brokoliuose, salotose); vaisiuose; kepenyse.
Folinė rūgštis įeina į beveik visų multivitaminų sudėtį (kiekis būna nurodytas). Jei nepakanka multivitaminuose esančios dozės, folinės rūgšties galima gerti atskirai.
Vitamino B12 daugiausiai yra: kepenyse; kiaušinio trynyje; vaisiuose ir daržovėse.
Skirtingai nuo kitų vitaminų, gydant B12 stokos anemiją šis vitaminas ne geriamas, bet leidžiamas, nes dažniausia B12 stokos priežastis - žarnyno ir skrandžio ligos. Dėl šių ligų sumažėja vitamino pasisavinimas.
 

Preparatai


Jei yra didelis geležies trūkumas, jos skiriama papildomai. Beveik visada skiriama geriamųjų geležies preparatų. Labiau vertinami skysti geležies preparatai, kadangi jie geriau pasisavinami organizme, rečiau pasireiškia šalutiniai poveikiai. Injekuojama tik tada, kai pažeistas skrandis ar žarnos. Kai kuriuose vaistuose yra ne tik geležies, bet ir kitų organizmui būtinų mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, vario. Preparatai vartojami prieš valgį.
Geležies preparatų nereikėtų vartoti kartu su: arbata, kava, pienu, nes šios medžiagos gali susilpninti geležies pasisavinimą.
Geležies preparatų negalima gerti: kartu su kitais vaistais, ypač mažinančiais skrandžio rūgštingumą arba antibiotiku tetraciklinu. Jei išgėrėte kitų vaistų, palaukite mažiausiai porą valandų ir tik tada gerkite geležies preparatų.
Kartu su geležimi reikėtų gerti vitamino C - jis padės pasisavinti geležį. Geležies preparatų reikia vartoti ilgai - kelis mėnesius.
Įspėjimai: nuo geležies preparatų galite pradėti tuštintis juodomis išmatomis; gali užkietėti viduriai.
Jokiu būdu nepradėkite gerti geležies preparatų nepasikonsultavę su gydytoju. Per didelis geležies kiekis yra pavojingas. Perdozavęs geležies preparatų žmogus pradeda vemti, viduriuoti, pažeidžiamos žarnos, parausta, pradeda niežėti oda, gali prasidėti odos uždegimai.
Kitame numeryje pristatysime Lietuvoje parduodamus preparatus, gydančius mažakraujystę.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai