Kad rytojus būtų ramus. Nuo gimdos kaklelio vėžio gali apsaugoti skiepai ir reguliarios patikros

Nors dar daug yra klaustukų kalbant apie onkologinių ligų priežastis, tačiau džiugu, kad dėka mokslinių tyrinėjimų tų klaustukų vis mažėja. Ir šiandien jau neabejotinai įrodyta,, kad 9,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų nulemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Džiugu, kad jau yra vakcina, galinti apsaugoti nuo ŽPV patekimo į organizmą, vadinasi, ir nuo vėžio.
 

Patikrų svarba


Šiuo metu žinoma,, kad vakcinacija apsaugo nuo 80 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tačiau dar nuo 20 proc. vakcinos neapsaugo ir todėl šiems atvejams reikalingos patikros programos. „Lietuvoje dideliu visuomenės sveikatos specialistų ir gydytojų pasiekimu pavadinčiau prieš trejetą metų liepos mėnesį pradėtą patikros programą. Per trejus metus buvo patikrinta beveik 40 procentų visų 30–60 m. amžiaus moterų,” – sakė Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja Daiva Vaitkienė.
Kad programa veikia, rodo kasmet didėjantis nulinės stadijos surandamų vėžio atvejų skaičius. Nulinė stadija yra pati sunkiausia ikivėžinė būklė, kitaip sakant, – trečio laipsnio kaklelio displazija. Tai dar ne vėžys. „Tai sunkiai atskiriama riba. Tai yra tik paviršinės vėžinės ląstelės, kurios pro epitelio membraną dar neįsigraužia. Kai įsigraužia, jau yra I vėžio stadija. Jeigu nieko nedarysi, tai tikėtina, kad ta nulinė stadija taps tikruoju vėžiu,” – aiškino med. m. dr. Daiva Vaitkienė.
Programos efektyvumas vertinamas aptiktomis nulinėmis stadijomis. Kai šalyje vyksta patikros programos, šios nulinės stadijos atvejų būna gerokai daugiau nei invazinio vėžio atvejų.
„Natūralu, kad, kai programa prasidėjo, invazinio vėžio (nuo I iki IV stadijos) buvo daugiau. Programai vykstant, kasmet vis daugėjo nulinių atvejų. Pernai buvo pirmieji metai, kai nulinės stadijos atvejų buvo gerokai daugiau. Tai rodo gerą tendenciją. Jeigu mes „išgaudysime“ visas ikivėžines būkles, tai nebus vietos vėžiui,“ – sakė gydytoja akušerė ginekologė.


 

Pasitikrinti galima nemokamai


Patikros programos yra pirminės grandies gydytojų rūpestis. Ten, kur moteris prisiregistravusi, jai suteikiama teisė vieną kartą per trejus metus nemokamai atlikti PAP tyrimą. Šeimos gydytojas turėtų aktyviai kviesti moterį, tačiau, jei to nedaro, moterys pačios turėtų būti aktyvios ir domėtis. Valstybė sumoka už vieną patikrą per trejus metus.
„Įvertinus tai, kad tyrimas nėra šimtaprocentinis, trejų metų periodas kartais gali būti per ilgas, todėl raginčiau visas moteris atlikti PAP tyrimą kartą per metus. Tyrimas kainuos apie 20 litų. Tai nėra didelė suma, kai kalbame apie sveikatą ir gyvybę,” – sakė gydytoja.
Taip pat reikia žinoti, kad per trejus metus ne visos gydymo įstaigos įsijungė į programą. Keliose įstaigose, kurios nėra prisijungusios, yra prisirašiusios 25 000 moterų, kurios galėtų pasitikrinti nemokamai. „Vadinasi, tiek moterų dėl savo gydytojų neveiklumo neturi tos galimybės, kurią valstybė joms garantuoja. Jei moteris žino, kad jos gydytojas negali pasiūlyti jai šios patikros, ji turi teisę pereiti pas kitą gydytoją,“ – aiškino medikė.
 

Kodėl moterys vengia PAP tyrimo?


„Jeigu šia liga sergant ką nors skaudėtų, ko gero, nebūtų tiek daug sergančiųjų, nes moterys laiku ateitų pas gydytoją. Ligai progresavus, gali atsirasti gausesnių pakraujavimų, nemalonaus kvapo, skystų, varginančių išskyrų, – tai vyksta dėl navikinio audinio griuvimo,“ – sako gydytoja.
Anot dr.Vaitkienės, jai suprantamas moterų nenoras kreiptis į medikus, nes jie savo tyrimais pridaro ir žalos. „Kiekvienas tyrimas veikia psichologiją, nes jis yra nemalonus, atsakymo laukimas gąsdina. Po PAP tyrimo gali pakraujuoti, todėl logiška, kad moteris sąmoningai vengia lankytis pas gydytojus be reikalo,“ – sakė medikė.
Gydytoja teigia, kad nieko baisaus, jeigu bus praleisti patikros metai, nes nuo didžiausio laipsnio displazijos iki vėžinės būklės gali praeiti nuo 5–10 iki 15 metų. Tačiau kasmetinės patikros saugo nuo netikėtų naujienų.
Kada pradėti tikrintis? Amerikiečiai tikrina visas moteris nuo 20 metų, Europoje programos siūlo patikras moterims nuo 25–30 metų. „Savo iniciatyva sakyčiau, reikėtų tikrintis praėjus trejiems metams po lytinio gyvenimo pradžios. Didžiausia rizika užsikrėsti ŽPV yra padėjus lytinį gyvenimą. Daliai moterų jis per kelerius metus išnyksta, o kitoms pasilieka,“ – sakė docentė.
 

Kaip apsisaugoti nuo ŽPV?


Šiuolaikinėje visuomenėje yra normalu anksti pradėti lytinį gyvenimą, gyventi ilgą laiką nesusituokus, nutraukus santykius, susirasti kitą partnerį. Toks gyvenimo būdas lemia riziką užsikrėsti ŽPV. Manoma, kad net 70 proc. populiacijos iki 30 m. yra infekuota. „Neverta dramatizuoti, jeigu žinote, kad turite virusą. Vadinasi, turite saugotis nuo naujų užsikrėtimų ir, esant galimybei, pasiskiepyti. Šiais laikais galima sakyti, kad neinfekuotas žmogus – jau išimtis. Jeigu stiprus imunitetas, per vienerius metus 70 proc., o per dvejus metus – 90 proc. ŽPV iš užsikrėtusiųjų organizmo pasišalina savaime. Metams bėgant išnykimo tikimybė mažėja, nes imunitetas silpnėja. Kuo jaunesnė moteris užsikrėtė, tuo didesnė tikimybė, kad virusas išnyks savaime. Jeigu moteris vyresnė nei 30 m., tikimybė, kad jos organizmas apsivalys, sumažėja,“ – aiškino gydytoja.
Medikė pabrėžė, kad skiepai nuo ŽPV negydo, jeigu moters organizme jau yra virusas, skiepai apsaugo tik nuo kito užsikrėtimo. „Nuo tos dienos, kai pasiskiepiji, apsisaugai nuo galimo viruso patekimo į organizmą, jeigu ateityje bus kontaktas su žmogumi, turinčiu tą virusą.
Visoms moterims artėjančio pavasario proga noriu palinkėti ne tik pasirūpinti savo išvaizda, bet nepamiršti pasirūpinti ir savo sveikata: skiepai, reguliari patikra gali apsaugoti nuo ligos, kuri šiai dienai visa dar nusineša tiek daug moterų gyvybių ,“ – palinkėjo gydytoja D. Vaitkienė.  

Pasitikrinti galima nemokamai


Patikros programos yra pirminės grandies gydytojų rūpestis. Ten, kur moteris prisiregistravusi, jai suteikiama teisė vieną kartą per trejus metus nemokamai atlikti PAP tyrimą. Šeimos gydytojas turėtų aktyviai kviesti moterį, tačiau, jei to nedaro, moterys pačios turėtų būti aktyvios ir domėtis. Valstybė sumoka už vieną patikrą per trejus metus.
„Įvertinus tai, kad tyrimas nėra šimtaprocentinis, trejų metų periodas kartais gali būti per ilgas, todėl raginčiau visas moteris atlikti PAP tyrimą kartą per metus. Tyrimas kainuos apie 20 litų. Tai nėra didelė suma, kai kalbame apie sveikatą ir gyvybę,” – sakė gydytoja.
Taip pat reikia žinoti, kad per trejus metus ne visos gydymo įstaigos įsijungė į programą. Keliose įstaigose, kurios nėra prisijungusios, yra prisirašiusios 25 000 moterų, kurios galėtų pasitikrinti nemokamai. „Vadinasi, tiek moterų dėl savo gydytojų neveiklumo neturi tos galimybės, kurią valstybė joms garantuoja. Jei moteris žino, kad jos gydytojas negali pasiūlyti jai šios patikros, ji turi teisę pereiti pas kitą gydytoją,“ – aiškino medikė.
 

Kodėl moterys vengia PAP tyrimo?


„Jeigu šia liga sergant ką nors skaudėtų, ko gero, nebūtų tiek daug sergančiųjų, nes moterys laiku ateitų pas gydytoją. Ligai progresavus, gali atsirasti gausesnių pakraujavimų, nemalonaus kvapo, skystų, varginančių išskyrų, – tai vyksta dėl navikinio audinio griuvimo,“ – sako gydytoja.
Anot dr.Vaitkienės, jai suprantamas moterų nenoras kreiptis į medikus, nes jie savo tyrimais pridaro ir žalos. „Kiekvienas tyrimas veikia psichologiją, nes jis yra nemalonus, atsakymo laukimas gąsdina. Po PAP tyrimo gali pakraujuoti, todėl logiška, kad moteris sąmoningai vengia lankytis pas gydytojus be reikalo,“ – sakė medikė.
Gydytoja teigia, kad nieko baisaus, jeigu bus praleisti patikros metai, nes nuo didžiausio laipsnio displazijos iki vėžinės būklės gali praeiti nuo 5–10 iki 15 metų. Tačiau kasmetinės patikros saugo nuo netikėtų naujienų.
Kada pradėti tikrintis? Amerikiečiai tikrina visas moteris nuo 20 metų, Europoje programos siūlo patikras moterims nuo 25–30 metų. „Savo iniciatyva sakyčiau, reikėtų tikrintis praėjus trejiems metams po lytinio gyvenimo pradžios. Didžiausia rizika užsikrėsti ŽPV yra padėjus lytinį gyvenimą. Daliai moterų jis per kelerius metus išnyksta, o kitoms pasilieka,“ – sakė docentė.
 

Kaip apsisaugoti nuo ŽPV?


Šiuolaikinėje visuomenėje yra normalu anksti pradėti lytinį gyvenimą, gyventi ilgą laiką nesusituokus, nutraukus santykius, susirasti kitą partnerį. Toks gyvenimo būdas lemia riziką užsikrėsti ŽPV. Manoma, kad net 70 proc. populiacijos iki 30 m. yra infekuota. „Neverta dramatizuoti, jeigu žinote, kad turite virusą. Vadinasi, turite saugotis nuo naujų užsikrėtimų ir, esant galimybei, pasiskiepyti. Šiais laikais galima sakyti, kad neinfekuotas žmogus – jau išimtis. Jeigu stiprus imunitetas, per vienerius metus 70 proc., o per dvejus metus – 90 proc. ŽPV iš užsikrėtusiųjų organizmo pasišalina savaime. Metams bėgant išnykimo tikimybė mažėja, nes imunitetas silpnėja. Kuo jaunesnė moteris užsikrėtė, tuo didesnė tikimybė, kad virusas išnyks savaime. Jeigu moteris vyresnė nei 30 m., tikimybė, kad jos organizmas apsivalys, sumažėja,“ – aiškino gydytoja.
Medikė pabrėžė, kad skiepai nuo ŽPV negydo, jeigu moters organizme jau yra virusas, skiepai apsaugo tik nuo kito užsikrėtimo. „Nuo tos dienos, kai pasiskiepiji, apsisaugai nuo galimo viruso patekimo į organizmą, jeigu ateityje bus kontaktas su žmogumi, turinčiu tą virusą.
Visoms moterims artėjančio pavasario proga noriu palinkėti ne tik pasirūpinti savo išvaizda, bet nepamiršti pasirūpinti ir savo sveikata: skiepai, reguliari patikra gali apsaugoti nuo ligos, kuri šiai dienai visa dar nusineša tiek daug moterų gyvybių ,“ – palinkėjo gydytoja D. Vaitkienė.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai