Kaip “draugauti” su peršalimo ligomis

VOS ATŠALUS ORAMS, NERETAI PRADEDAMA SKŲSTIS “VARVANČIOMIS” NOSIMIS, GERKLĖS PERŠTĖJIMU, SILPNUMU IR PAKILUSIA TEMPERATŪRA. IŠ PAŽIŪROS NEPAVOJINGI SIMPTOMAI GALI BŪTI KUR KAS RIMTESNI, NEI MUMS ATRODĖ. KAIP GALIMA IŠVENGTI PERŠALIMO LIGŲ IR KĄ DARYTI, JEI JOS“PUOLA”, KALBAMĖS SU DOC. E.RAZGAUSKU IR DOC.A.VINGRU.
 

Kada gali padėti tik specialistas?


Gamta pati save gydo, todėl ir žmogus, kaip jos dalis, įpratęs gydytis savarankiškai. Derėtų atkreipti dėmesį, kad nesusirgti yra lengviau nei išsigydyti. Žmogus pats atsakingas už savo sveikatą, o ją reikia puoselėti. Visų pirma, svarbu šventai laikytis skiepų kalendoriaus. Skiepai padėjo išvengti tokių ligų kaip poliomielitas, beveik nebesergama kokliušu. Lygiai taip pat svarbu skiepytis ir nuo gripo. Be abejo, kartais suserga ir pasiskiepijusieji, tačiau išvengiama komplikacijų, greičiau pasveikstama. Svarbios ir kitos profilaktikos priemonės. Sergančiajam negalima lankytis viešose vietose, tačiau tokių žmonių visuomet atsiranda, todėl, jei norite apsaugoti vaikus, nesiveskite jų ten, kur toks pavojus yra (pvz., į parduotuvę), nerenkite pobūvių savo namuose, net ir atšalus orams, būtinai vėdinkite patalpas. Reikia mokyti vaikus elementariausių profilaktikos priemonių lygiai taip pat kaip ir prižiūrėti dantis.
 

Kaip elgtis, jei ligos nepavyko išvengti?


Didžiausia klaida, kad sergantysis verčiamas valgyti daugiau nei įprasta. Iš tikrųjų valgyti reikia tik tiek, kiek norisi. Atsiradęs apetitas – sveikimo požymis. Ūminiu ligos periodu reikia sumažinti fizinį krūvį (gulėti), gerti daug šiltų skysčių (vengti labai saldžių). Jei jaučiatės pakankamai stiprūs, judėkite namuose, juk judėjimas – gyvybės ženklas.
 

Dėl anatomijos savybių mažyliams stipriai šnirpščiant nosį, gleivių pro eustachijaus vamzdį gali patekti į viduriniąją ausį ir sukelti uždegimą. Kaip mažiems vaikams valyti nosytes?


Niekuomet nešnirpšti abiejų šnervių iš karto. Jei sloga tekanti, yra specialių gleivių išsiurbėjų, dėl gausios sekrecijos siurbti reikia dažnai. Sutraukiamųjų vaistų vartoti tik būtinais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas negali žįsti krūties arba negali užmigti. Nepamirškite, kad prie šių vaistų priprantama, nelieka gydomojo poveikio. Nosis – ne kanalizacija, į ją negalima pilti bet ko ir dar nepamatuotais kiekiais. Jokiu būdu negydykite aliejinėmis medžiagomis – kvėpuojant jomis užkemšami smulkiausi kvėpavimo takai, ir aliejai nepasišalina. Jei gleivės pridžiūvo, galima kvėpuoti šiltais (ne karštais), drėgnais garais arba atsargiai praplauti dezinfekuojamųjų savybių turinčiu mineraliniu vandeniu.
 

Susirgus peršalimo ligomis dažniausiai skauda ryklę. Kaip su tuo kovoti?


Pirmiausia reikia gydyti ligą, visos kitos priemonės gali būti tik pagalbinės. Atkreipkite dėmesį, kad vaikams iki 3-4 metų dėl pavojaus užspringti negalima duoti mažesnių kaip 4 cm skersmens pastilių. Be to, tokio amžiaus vaikai, užuot sučiulpę, pastiles tiesiog praryja, taigi jos tinka tik vyresniems vaikams ir suaugusiesiems. Būtinai atkreipkite dėmesį į rekomenduojamą dozę ir jos neviršykite.
 

Kaip elgtis, jei vaikas dažnai serga otitais?


Otitas – rimta liga, jos negalima gydyti savarankiškai. Jei otitai kartojasi, vadinasi, yra rimta priežastis, kurią turi nustatyti LOR specialistais.
 

Kiek laiko po ūminės kvėpavimo takų ligos derėtų vengti fizinio krūvio?


Konkrečiai į šį klausimą galėtų atsakyti tik gydantis gydytojas. Reikia atsižvelgti į tai, kokia buvo ligos eiga, ar buvo komplikacijų, ar sergate gretutinėmis ligomis. Be abejo, iš karto negalima dalyvauti varžybose ar, pavyzdžiui, bėgimo maratonuose. Reabilitacijos periodas po ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos paprastai trunka 1-3 savaites, jo metu fizinį krūvį derėtų didinti po truputį.
Nėra vaistų, veikiančių peršalimo ligų priežastį, todėl yra du gydymo tikslai: pagerinti ligonio savijautą ir padėti organizmui kovoti su virusais. Svarbiausia – ilsėtis. Neverta jaudintis, jei ligonis mieguistas, jam patariama miegoti kuo ilgiau. Patalpa, kurioje guli sergantysis, turi būti pakankamai šilta ir gerai vėdinama. Patalpose, kur yra centrinis šildymas, oras dažnai būna per sausas, todėl jį reikia drėkinti (pats paprasčiausias būdas – pastatyti indą su vandeniu).
 

Mitybos patarimai


• Reikia gerti daug skysčių (2 ir daugiau litrų per parą). Taip ligonis išvengs dehidracijos, ryklė ir kvėpavimo takai bus pakankamai drėgni, todėl mažiau vargins nemalonūs peršalimo simptomai (ryklės skausmas, kosulys). Reikia vengti gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino (kavos, kokakolos), nes jis skatina skysčių išsiskyrimą pro inkstus, o tai visiškai priešinga gydymo tikslui.
• Rekomenduojama valgyti daug šviežių vaisių, daržovių, vengti sunkiai virškinamo maisto. Vištienos sultinys, kaip peršalimo ligų gydymo priemonė, žinomas jau nuo XII amžiaus. Azijoje į sultinį rekomenduoja dėti aitriosios paprikos, citrinžolės, ženšenio. Dėl aštraus maisto ašaroja akys, tas pats vyksta ir nosies gleivinėje, todėl geriau išsivalo nosies sekretas.
• Termiškai neapdorotuose jogurtuose yra probiotikų (tai aiškiai apibrėžtas mikrobinis maisto priedas, kuris padeda apsaugoti ar gydyti specifines patologines būkles). L.acidophilus, Bifidobacterium bifidum, Str. thermophilus ir kt. stimuliuoja imuninę sistemą. Pastebėta, kad nuolat valgydami tokius jogurtus, žmonės rečiau suserga peršalimo ligomis, o susirgę greičiau pasveiksta.
• Tikslinga valgyti riebią žuvį. Sergant padidėja vitaminų poreikis, o žuvies taukuose jų išties gausu, be to, pagerėja ir kitų riebaluose tirpių vitaminų rezorbcija.
• Česnakas stimuliuoja imuninę sistemą, pasižymi antivirusiniu poveikiu. Sergančiajam patarkite suvalgyti bent tris česnako skilteles per dieną.
• Svogūnų sudėtyje yra lakiųjų fitoncidų, patenkančių ne tik į virškinamąjį traktą, bet ir į kvėpavimo takus. Šios medžiagos slopina uždegimą, stimuliuoja imuninį organizmo atsaką. Svogūnuose daug folio rūgšties, vitamino C bei cinko, sergant jų reikia daugiau. Daugiausia šių medžiagų svogūnų laiškuose.
• Patartina vengti saldumynų (teigiama, kad cukrus slopina imuninę sistemą) ir alkoholio.
 

Vitaminai ir mikroelementai


Daugelis tyrimų rodo, kad sergant infekcinėmis ligomis didėja kai kurių vitaminų ir mikroelementų poreikis. Todėl specialistai rekomenduoja susirgus ūmine infekcine liga jų vartoti didesnėmis dozėmis per parą, pvz.:
• Beta karotinai arba vitamino A– beta karotino nuo 50 000 iki 100 000 TV per parą, aba keturias dienas po 15 000- 25 000 TV per parą vitamino A. Nėštumo metu negalima vartoti daugiau kaip 5000 TV per parą vitamino A. Tai stiprus antioksidantas, kurio reikia uždegimo židinyje atsiradusiems laisviesiems radikalams inaktyvinti.
• Bioflavonoidai – 1 000 mg per parą.
• Vitaminas C – rekomenduojama paros dozė – 75 mg per parą moterims ir 90 mg per parą vyrams. Manoma, kad vitaminas C stimuliuoja imuninę sistemą, šis poveikis sustiprėja, jei kartu vartojama bioflavonoidų. Tačiau nereiktų juo piktnaudžiauti, nes paskutinių vitamino C tyrimų duomenimis, ilgai vartojant šio vitamino gali pasireikšti viduriavimas, atsirasti kraujo bei šlapimo tyrimų pokyčių. Nors nėra įrodyta specifinio peršalimo simptomus gydančio ar sutrumpinančio ligos eigą vitamino C poveikio, nereikėtų jo gerti daugiau nei 2 g per parą, nes didelės dozės gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
• Zn – rekomenduojama dozė suaugusiesiems: moterims 12 mg per parą, vyrams -15 mg per parą. Daugelis ekspertų rekomenduoja neviršyti 100 mg cinko per parą, nes reikia įsidėmėti, kad tiek jo trūkumas, tiek perteklius gali slopinti imuninę sistemą. Pastaba: nerekomenduojama vartoti sergant cukriniu diabetu, Alzheimerio liga. Šio mikroelemento yra kiaušiniuose, mėsoje, austrėse, jūros produktuose. Mikroelemento galima įsigyti ir vaistinėse.


 

Natūralūs preparatai


Augalai pasižymi stipriomis gydomosiomis savybėmis, be to, daug rečiau pasireiškia nepageidaujamas poveikis (1 lentelė). Vienas labiausiai paplitusių gydymo augaliniais preparatais būdų – plikyti arbatas (verdančiu vandeniu užpilami lapai, žiedai ar uogos, indas uždengiamas rankšluosčiu. Gerti tokią arbatą reikia po 15-20 minučių). Patogiau vartoti tinktūras, ekstraktus, sauso augalų ekstrakto tabletes, kapsules ir kt.
Pastaruoju metu vis plačiau kalbama ir apie sisteminės enzimų terapijos privalumus stiprinant imuninę sistemą. Žmogaus organizme nuolat darbuojasi tūkstančiai įvairių enzimų. Jų dėka maistas virsta energija ir statybinėmis medžiagomis, nukenksminamos metabolizmo atliekos ir organizmui svetimos medžiagos, gyja žaizdos, organizmas saugomas nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų. Įrodyta, jog gyvybei ir sveikatai būtina, kad veiktų visi organizme esantys enzimai, būtų pakankamas jų kiekis, optimalus santykis ir normali funkcinė būklė. Enzimai padeda išlaikyti įvairių imuninės sistemos grandžių pusiausvyrą, kuri reikalinga, kad šios sistemos darbas būtų veiksmingas. Todėl sergant infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ir papildomai vartojant preparato Wobenzym®, efektyviau veikia antibiotikai, ligonis greičiau sveiksta.
Vartojant augalinių preparatų su medikamentais būtina įsitikinti, kad tarp jų nėra sąveikos (2 lentelė).
 

Alternatyvūs gydymo būdai


Hidroterapija
• Kojų vonelė – 20-30 minučių kojos laikomos karštame vandenyje. Gydomasis poveikis aiškinamas tuo, kad į išsiplėtusias kojų kraujagysles iš uždegimo židinių priplūsta kraujo. Pastaruoju metu šis metodas nerekomenduojamas, aktyvesnė kraujotaka uždegimo židinyje būtina, kad priplūstų daugiau leukocitų, neutrofilų ir makrofagų, kovojančių su sukėlėjais.
• Konstitucinė hidroterapija: ant ligonio krūtinės ir nugaros pakaitomis dedami karšti ir šalti rankšluosčiai.
• Pakilusią temperatūrą galima malšinti šaltame vandenyje sudrėkintus rankšluosčius dedant stambių kraujagyslių projekcijoje (ant kaklo, pažastyse, kirkšnyse).
• Esant pasunkėjusiam kvėpavimui ir sausam kosuliui, galima kvėpuoti šiltais vandens garais. Liaudies medicinoje patariama kvėpuoti bulvių nuoviro garais.
Homeopatija
• Allium cepa (svogūnas) – rekomenduojama esant slogai, ašarojant akims.
• Belladonna (šunvyšnė) – preparatai, kurių sudėtyje yra šunvyšnės, rekomenduojami esant staigiai ligos pradžiai, stipriems gerklės skausmams.
• Gyvsidabris – rekomenduojamas esant pasunkėjusiam kvėpavimui, gelsvos ar žalsvos spalvos skrepliams.
• Vimdančioji šaknis – jos turinčių preparatų reikėtų vartoti jaučiant silpnumą, irzlumą.
 

Karščiavimo mažinimas nemedikamentinėmis priemonėmis


• Karščiuojantis ligonis išrengiamas ir apklojamas tik paklode. Šiluma atiduodama aplinkai radiacijos būdu, ir kūno temperatūra krenta.
• Į nurengtą karščiuojantį ligonį nukreipiamas ventiliatorius. Šiluma atiduodama konvekcijos būdu. Mokslinių tyrimų duomenimis, per 15-20 minučių temperatūra sumažėja 1-2 °C.
 

Farmakologiniai preparatai


Kadangi peršalimo ligas sukelia virusai, antibiotikų joms gydyti neskiriama. Šių ligų gydymas tik simptominis.
Galvos, gerklės, raumenų skausmai, pakilusi temperatūra
Aspirinas, paracetamolis ir ibuprofenas – pasirinktiniai vaistai. Tai vieni efektyviausių monopreparatų, veikiantys visus anksčiau išvardintus simptomus. Aspirino negalima skirti vaikams. Rekomendacija susijusi su Rejė sindromo išsivystymo tikimybe. Vaikams skiriama paracetamolio. Jis pasižymi antipiretiniu ir analgetiniu poveikiu bei silpnai slopina uždegimą. Preparatas gaminamas tabletėmis, milteliais, rektalinėmis žvakutėmis, lašais ir sirupu. Ibuprofenas pasižymi stipriu antipiretiniu, analgetiniu ir saikingu uždegimą slopinančiu poveikiu. Preparatas sumažina temperatūrą po 50-90 minučių, veikia 6-8 val. Renkantis preparatą būtina atsižvelgti į gretutines ligas. Esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opoms, ibuprofeno ir aspirino geriau nevartoti. Gerklės skausmui malšinti galima vartoti pastiles ar purškiamuosius aerozolius, kurių sudėtyje yra mentolio ar lidokaino. Šios medžiagos pasižymi vietiniu šaldomuoju poveikiu. Nepamirškite, kad vartojant šių preparatų gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis (skonio ir jautrumo sutrikimas), perspėkite pacientą, kad šie simptomai išnyks savaime.
Nosies užgulimas
Sergantiesiems sloga paprastai skiriama lašų į nosį ar purškiama aerozolio, kurių sudėtyje yra dekongestantas (pvz., ksilometazolino, oksimetazolino, nafazolino ar tetrizolino ). Veiklioji medžiaga greitai patenka į nosies gleivinės kraujagysles ir jas sutraukia, tuo pačiu atlaisvindama kvėpavimo takus. Nuolat vartojant šių preparatų dėl sutrikdytos kraujotakos plonėja nosies gleivinė, sloga gali virsti lėtine. Perspėkite pacientus, kad prie vaistų nuo slogos priprantama, ir po kelių dienų jie gali nebepadėti. Norint sumažinti pripratimo tikimybę šių vaistų rekomenduojama vartoti tik būtinais atvejais, pavyzdžiui, tuomet, kai sloga trukdo miegoti. Geriamieji preparatai nuo slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino, yra mažiau efektyvūs, bet puikiai tiks, jei išsivystė pripratimas prie anksčiau minėtos grupės preparatų.
Tekanti sloga
Antihistamininiai preparatai, kurių sudėtyje yra chlorfeniramino ar doksilamino, palengvins šį simptomą. Paprastai šių preparatų skiriama prieš miegą. Nepamirškite, kad jie turi sedacinį poveikį.
Kosulys
Skirkite atsikosėjimą lengvinančių preparatų, jų sudėtyje gali būti ambroksolio ar bromheksino hidrochlorido, karbocisteino ir kt. Nepatartina skirti preparatų, slopinančių kosulį (jų sudėtyje paprastai būna kodeino ar dekstrometorfano), nes padidėja plaučių uždegimo tikimybė. Šių preparatų galima skirti tik tuomet, kai ligonis patyrė krūtinės ląstos ar pilvo traumą, todėl kosulio procesas yra pasunkėjęs, arba tuomet, kai sausas, nepertraukiamas kosulys trukdo ligoniui miegoti.
Tik išsivysčius peršalimo ligų komplikacijoms, skiriama antimikrobinių preparatų.
Dažniausios peršalimo ligų komplikacijos:
Bakterinės kilmės:
• Pūlingas sinusitas.
• Vidurinės ausies uždegimas.
• Bronchitas.
• Plaučių uždegimas.
• Tonzilitas.
Antibiotikai slopina visų B grupės vitaminų, vitamino K, kalcio, magnio ir cinko rezorbciją iš žarnų, todėl gydant šiais preparatais būtina padidinti kasdien suvartojamų vitaminų ir mikroelementų kiekį.
Gydant peršalimo ligas vis tik svarbiausia yra ne vaistai, o paties ligonio požiūris į ligą bei jo atsakomybė už savo sveikatą. Reikia suprasti, kad nors pati liga tikrai nebaisi ir dažnai po 5-6 dienų praeina savaime, tačiau nemokant savęs pasaugoti, pasekmės (komplikacijos) gali būti sunkios. Tokiais atvejais pagrindinis patarimas – mokytis pagelbėti organizmui kovoti su peršalimo ligomis.
Literatūros sarašas - redakcijoje.
 

Kaip elgtis, jei ligos nepavyko išvengti?


Didžiausia klaida, kad sergantysis verčiamas valgyti daugiau nei įprasta. Iš tikrųjų valgyti reikia tik tiek, kiek norisi. Atsiradęs apetitas – sveikimo požymis. Ūminiu ligos periodu reikia sumažinti fizinį krūvį (gulėti), gerti daug šiltų skysčių (vengti labai saldžių). Jei jaučiatės pakankamai stiprūs, judėkite namuose, juk judėjimas – gyvybės ženklas.
 

Dėl anatomijos savybių mažyliams stipriai šnirpščiant nosį, gleivių pro eustachijaus vamzdį gali patekti į viduriniąją ausį ir sukelti uždegimą. Kaip mažiems vaikams valyti nosytes?


Niekuomet nešnirpšti abiejų šnervių iš karto. Jei sloga tekanti, yra specialių gleivių išsiurbėjų, dėl gausios sekrecijos siurbti reikia dažnai. Sutraukiamųjų vaistų vartoti tik būtinais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas negali žįsti krūties arba negali užmigti. Nepamirškite, kad prie šių vaistų priprantama, nelieka gydomojo poveikio. Nosis – ne kanalizacija, į ją negalima pilti bet ko ir dar nepamatuotais kiekiais. Jokiu būdu negydykite aliejinėmis medžiagomis – kvėpuojant jomis užkemšami smulkiausi kvėpavimo takai, ir aliejai nepasišalina. Jei gleivės pridžiūvo, galima kvėpuoti šiltais (ne karštais), drėgnais garais arba atsargiai praplauti dezinfekuojamųjų savybių turinčiu mineraliniu vandeniu.
 

Susirgus peršalimo ligomis dažniausiai skauda ryklę. Kaip su tuo kovoti?


Pirmiausia reikia gydyti ligą, visos kitos priemonės gali būti tik pagalbinės. Atkreipkite dėmesį, kad vaikams iki 3-4 metų dėl pavojaus užspringti negalima duoti mažesnių kaip 4 cm skersmens pastilių. Be to, tokio amžiaus vaikai, užuot sučiulpę, pastiles tiesiog praryja, taigi jos tinka tik vyresniems vaikams ir suaugusiesiems. Būtinai atkreipkite dėmesį į rekomenduojamą dozę ir jos neviršykite.
 

Kaip elgtis, jei vaikas dažnai serga otitais?


Otitas – rimta liga, jos negalima gydyti savarankiškai. Jei otitai kartojasi, vadinasi, yra rimta priežastis, kurią turi nustatyti LOR specialistais.
 

Kiek laiko po ūminės kvėpavimo takų ligos derėtų vengti fizinio krūvio?


Konkrečiai į šį klausimą galėtų atsakyti tik gydantis gydytojas. Reikia atsižvelgti į tai, kokia buvo ligos eiga, ar buvo komplikacijų, ar sergate gretutinėmis ligomis. Be abejo, iš karto negalima dalyvauti varžybose ar, pavyzdžiui, bėgimo maratonuose. Reabilitacijos periodas po ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos paprastai trunka 1-3 savaites, jo metu fizinį krūvį derėtų didinti po truputį.
Nėra vaistų, veikiančių peršalimo ligų priežastį, todėl yra du gydymo tikslai: pagerinti ligonio savijautą ir padėti organizmui kovoti su virusais. Svarbiausia – ilsėtis. Neverta jaudintis, jei ligonis mieguistas, jam patariama miegoti kuo ilgiau. Patalpa, kurioje guli sergantysis, turi būti pakankamai šilta ir gerai vėdinama. Patalpose, kur yra centrinis šildymas, oras dažnai būna per sausas, todėl jį reikia drėkinti (pats paprasčiausias būdas – pastatyti indą su vandeniu).
 

Mitybos patarimai


• Reikia gerti daug skysčių (2 ir daugiau litrų per parą). Taip ligonis išvengs dehidracijos, ryklė ir kvėpavimo takai bus pakankamai drėgni, todėl mažiau vargins nemalonūs peršalimo simptomai (ryklės skausmas, kosulys). Reikia vengti gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino (kavos, kokakolos), nes jis skatina skysčių išsiskyrimą pro inkstus, o tai visiškai priešinga gydymo tikslui.
• Rekomenduojama valgyti daug šviežių vaisių, daržovių, vengti sunkiai virškinamo maisto. Vištienos sultinys, kaip peršalimo ligų gydymo priemonė, žinomas jau nuo XII amžiaus. Azijoje į sultinį rekomenduoja dėti aitriosios paprikos, citrinžolės, ženšenio. Dėl aštraus maisto ašaroja akys, tas pats vyksta ir nosies gleivinėje, todėl geriau išsivalo nosies sekretas.
• Termiškai neapdorotuose jogurtuose yra probiotikų (tai aiškiai apibrėžtas mikrobinis maisto priedas, kuris padeda apsaugoti ar gydyti specifines patologines būkles). L.acidophilus, Bifidobacterium bifidum, Str. thermophilus ir kt. stimuliuoja imuninę sistemą. Pastebėta, kad nuolat valgydami tokius jogurtus, žmonės rečiau suserga peršalimo ligomis, o susirgę greičiau pasveiksta.
• Tikslinga valgyti riebią žuvį. Sergant padidėja vitaminų poreikis, o žuvies taukuose jų išties gausu, be to, pagerėja ir kitų riebaluose tirpių vitaminų rezorbcija.
• Česnakas stimuliuoja imuninę sistemą, pasižymi antivirusiniu poveikiu. Sergančiajam patarkite suvalgyti bent tris česnako skilteles per dieną.
• Svogūnų sudėtyje yra lakiųjų fitoncidų, patenkančių ne tik į virškinamąjį traktą, bet ir į kvėpavimo takus. Šios medžiagos slopina uždegimą, stimuliuoja imuninį organizmo atsaką. Svogūnuose daug folio rūgšties, vitamino C bei cinko, sergant jų reikia daugiau. Daugiausia šių medžiagų svogūnų laiškuose.
• Patartina vengti saldumynų (teigiama, kad cukrus slopina imuninę sistemą) ir alkoholio.
 

Vitaminai ir mikroelementai


Daugelis tyrimų rodo, kad sergant infekcinėmis ligomis didėja kai kurių vitaminų ir mikroelementų poreikis. Todėl specialistai rekomenduoja susirgus ūmine infekcine liga jų vartoti didesnėmis dozėmis per parą, pvz.:
• Beta karotinai arba vitamino A– beta karotino nuo 50 000 iki 100 000 TV per parą, aba keturias dienas po 15 000- 25 000 TV per parą vitamino A. Nėštumo metu negalima vartoti daugiau kaip 5000 TV per parą vitamino A. Tai stiprus antioksidantas, kurio reikia uždegimo židinyje atsiradusiems laisviesiems radikalams inaktyvinti.
• Bioflavonoidai – 1 000 mg per parą.
• Vitaminas C – rekomenduojama paros dozė – 75 mg per parą moterims ir 90 mg per parą vyrams. Manoma, kad vitaminas C stimuliuoja imuninę sistemą, šis poveikis sustiprėja, jei kartu vartojama bioflavonoidų. Tačiau nereiktų juo piktnaudžiauti, nes paskutinių vitamino C tyrimų duomenimis, ilgai vartojant šio vitamino gali pasireikšti viduriavimas, atsirasti kraujo bei šlapimo tyrimų pokyčių. Nors nėra įrodyta specifinio peršalimo simptomus gydančio ar sutrumpinančio ligos eigą vitamino C poveikio, nereikėtų jo gerti daugiau nei 2 g per parą, nes didelės dozės gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
• Zn – rekomenduojama dozė suaugusiesiems: moterims 12 mg per parą, vyrams -15 mg per parą. Daugelis ekspertų rekomenduoja neviršyti 100 mg cinko per parą, nes reikia įsidėmėti, kad tiek jo trūkumas, tiek perteklius gali slopinti imuninę sistemą. Pastaba: nerekomenduojama vartoti sergant cukriniu diabetu, Alzheimerio liga. Šio mikroelemento yra kiaušiniuose, mėsoje, austrėse, jūros produktuose. Mikroelemento galima įsigyti ir vaistinėse.
 

Natūralūs preparatai


Augalai pasižymi stipriomis gydomosiomis savybėmis, be to, daug rečiau pasireiškia nepageidaujamas poveikis (1 lentelė). Vienas labiausiai paplitusių gydymo augaliniais preparatais būdų – plikyti arbatas (verdančiu vandeniu užpilami lapai, žiedai ar uogos, indas uždengiamas rankšluosčiu. Gerti tokią arbatą reikia po 15-20 minučių). Patogiau vartoti tinktūras, ekstraktus, sauso augalų ekstrakto tabletes, kapsules ir kt.
Pastaruoju metu vis plačiau kalbama ir apie sisteminės enzimų terapijos privalumus stiprinant imuninę sistemą. Žmogaus organizme nuolat darbuojasi tūkstančiai įvairių enzimų. Jų dėka maistas virsta energija ir statybinėmis medžiagomis, nukenksminamos metabolizmo atliekos ir organizmui svetimos medžiagos, gyja žaizdos, organizmas saugomas nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų. Įrodyta, jog gyvybei ir sveikatai būtina, kad veiktų visi organizme esantys enzimai, būtų pakankamas jų kiekis, optimalus santykis ir normali funkcinė būklė. Enzimai padeda išlaikyti įvairių imuninės sistemos grandžių pusiausvyrą, kuri reikalinga, kad šios sistemos darbas būtų veiksmingas. Todėl sergant infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ir papildomai vartojant preparato Wobenzym®, efektyviau veikia antibiotikai, ligonis greičiau sveiksta.
Vartojant augalinių preparatų su medikamentais būtina įsitikinti, kad tarp jų nėra sąveikos (2 lentelė).
 

Alternatyvūs gydymo būdai


Hidroterapija
• Kojų vonelė – 20-30 minučių kojos laikomos karštame vandenyje. Gydomasis poveikis aiškinamas tuo, kad į išsiplėtusias kojų kraujagysles iš uždegimo židinių priplūsta kraujo. Pastaruoju metu šis metodas nerekomenduojamas, aktyvesnė kraujotaka uždegimo židinyje būtina, kad priplūstų daugiau leukocitų, neutrofilų ir makrofagų, kovojančių su sukėlėjais.
• Konstitucinė hidroterapija: ant ligonio krūtinės ir nugaros pakaitomis dedami karšti ir šalti rankšluosčiai.
• Pakilusią temperatūrą galima malšinti šaltame vandenyje sudrėkintus rankšluosčius dedant stambių kraujagyslių projekcijoje (ant kaklo, pažastyse, kirkšnyse).
• Esant pasunkėjusiam kvėpavimui ir sausam kosuliui, galima kvėpuoti šiltais vandens garais. Liaudies medicinoje patariama kvėpuoti bulvių nuoviro garais.
Homeopatija
• Allium cepa (svogūnas) – rekomenduojama esant slogai, ašarojant akims.
• Belladonna (šunvyšnė) – preparatai, kurių sudėtyje yra šunvyšnės, rekomenduojami esant staigiai ligos pradžiai, stipriems gerklės skausmams.
• Gyvsidabris – rekomenduojamas esant pasunkėjusiam kvėpavimui, gelsvos ar žalsvos spalvos skrepliams.
• Vimdančioji šaknis – jos turinčių preparatų reikėtų vartoti jaučiant silpnumą, irzlumą.
 

Karščiavimo mažinimas nemedikamentinėmis priemonėmis


• Karščiuojantis ligonis išrengiamas ir apklojamas tik paklode. Šiluma atiduodama aplinkai radiacijos būdu, ir kūno temperatūra krenta.
• Į nurengtą karščiuojantį ligonį nukreipiamas ventiliatorius. Šiluma atiduodama konvekcijos būdu. Mokslinių tyrimų duomenimis, per 15-20 minučių temperatūra sumažėja 1-2 °C.
 

Farmakologiniai preparatai


Kadangi peršalimo ligas sukelia virusai, antibiotikų joms gydyti neskiriama. Šių ligų gydymas tik simptominis.
Galvos, gerklės, raumenų skausmai, pakilusi temperatūra
Aspirinas, paracetamolis ir ibuprofenas – pasirinktiniai vaistai. Tai vieni efektyviausių monopreparatų, veikiantys visus anksčiau išvardintus simptomus. Aspirino negalima skirti vaikams. Rekomendacija susijusi su Rejė sindromo išsivystymo tikimybe. Vaikams skiriama paracetamolio. Jis pasižymi antipiretiniu ir analgetiniu poveikiu bei silpnai slopina uždegimą. Preparatas gaminamas tabletėmis, milteliais, rektalinėmis žvakutėmis, lašais ir sirupu. Ibuprofenas pasižymi stipriu antipiretiniu, analgetiniu ir saikingu uždegimą slopinančiu poveikiu. Preparatas sumažina temperatūrą po 50-90 minučių, veikia 6-8 val. Renkantis preparatą būtina atsižvelgti į gretutines ligas. Esant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opoms, ibuprofeno ir aspirino geriau nevartoti. Gerklės skausmui malšinti galima vartoti pastiles ar purškiamuosius aerozolius, kurių sudėtyje yra mentolio ar lidokaino. Šios medžiagos pasižymi vietiniu šaldomuoju poveikiu. Nepamirškite, kad vartojant šių preparatų gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis (skonio ir jautrumo sutrikimas), perspėkite pacientą, kad šie simptomai išnyks savaime.
Nosies užgulimas
Sergantiesiems sloga paprastai skiriama lašų į nosį ar purškiama aerozolio, kurių sudėtyje yra dekongestantas (pvz., ksilometazolino, oksimetazolino, nafazolino ar tetrizolino ). Veiklioji medžiaga greitai patenka į nosies gleivinės kraujagysles ir jas sutraukia, tuo pačiu atlaisvindama kvėpavimo takus. Nuolat vartojant šių preparatų dėl sutrikdytos kraujotakos plonėja nosies gleivinė, sloga gali virsti lėtine. Perspėkite pacientus, kad prie vaistų nuo slogos priprantama, ir po kelių dienų jie gali nebepadėti. Norint sumažinti pripratimo tikimybę šių vaistų rekomenduojama vartoti tik būtinais atvejais, pavyzdžiui, tuomet, kai sloga trukdo miegoti. Geriamieji preparatai nuo slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino, yra mažiau efektyvūs, bet puikiai tiks, jei išsivystė pripratimas prie anksčiau minėtos grupės preparatų.
Tekanti sloga
Antihistamininiai preparatai, kurių sudėtyje yra chlorfeniramino ar doksilamino, palengvins šį simptomą. Paprastai šių preparatų skiriama prieš miegą. Nepamirškite, kad jie turi sedacinį poveikį.
Kosulys
Skirkite atsikosėjimą lengvinančių preparatų, jų sudėtyje gali būti ambroksolio ar bromheksino hidrochlorido, karbocisteino ir kt. Nepatartina skirti preparatų, slopinančių kosulį (jų sudėtyje paprastai būna kodeino ar dekstrometorfano), nes padidėja plaučių uždegimo tikimybė. Šių preparatų galima skirti tik tuomet, kai ligonis patyrė krūtinės ląstos ar pilvo traumą, todėl kosulio procesas yra pasunkėjęs, arba tuomet, kai sausas, nepertraukiamas kosulys trukdo ligoniui miegoti.
Tik išsivysčius peršalimo ligų komplikacijoms, skiriama antimikrobinių preparatų.
Dažniausios peršalimo ligų komplikacijos:
Bakterinės kilmės:
• Pūlingas sinusitas.
• Vidurinės ausies uždegimas.
• Bronchitas.
• Plaučių uždegimas.
• Tonzilitas.
Antibiotikai slopina visų B grupės vitaminų, vitamino K, kalcio, magnio ir cinko rezorbciją iš žarnų, todėl gydant šiais preparatais būtina padidinti kasdien suvartojamų vitaminų ir mikroelementų kiekį.
Gydant peršalimo ligas vis tik svarbiausia yra ne vaistai, o paties ligonio požiūris į ligą bei jo atsakomybė už savo sveikatą. Reikia suprasti, kad nors pati liga tikrai nebaisi ir dažnai po 5-6 dienų praeina savaime, tačiau nemokant savęs pasaugoti, pasekmės (komplikacijos) gali būti sunkios. Tokiais atvejais pagrindinis patarimas – mokytis pagelbėti organizmui kovoti su peršalimo ligomis.
Literatūros sarašas - redakcijoje.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

inceptum
2010-04-15 22:08
Be kitų svarbių priemonių, labai svarbios yra inhaliacijos. Šiais klasimais galime padėti, kadangi parduodame naujus japoniškus inhaliatorius "OMRON" kaina 188 litai. Tai puiki priemonė Jums ar Jūsų vaikui nuo bronchito, laringito, astmos ir kitų ligų, bei profilaktika nuo peršalimo ligų. Pristatome visoje Lietuvoje. www.inceptum.lt

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai