Kad vaiko karščiavimas nekeltų baimės

Dauguma tėvelių paniškai bijo vaikų karščiavimo. Tačiau jo bijoti nereikėtų – tai natūrali apsauginė organizmo reakcija, padedanti jam kovoti su infekcija. Pakanka žinoti keletą pagrindinių taisyklių ir kitą kartą bus ramiau. Taigi pakalbėkime apie vaikų karščiavimą.

 

Kas yra karščiavimas?

 

Visiškai normali vaiko organizmo vidaus arba bazinė, šerdinė temperatūra yra nuo 36 °C iki 37 °C. Jeigu organizmo vidaus temperatūra pakyla iki 37 °C – 38 °C, tuomet sakoma, kad vaiko kūno temperatūra yra pakilusi. Paprastai toks kūno temperatūros pakilimas dar nevadinamas karščiavimu.

Karščiavimas – tai vaiko organizmo būklė, kai kūno temperatūra siekia 38 °C ir daugiau laipsnių Celsijaus (tiksliausiai ją galima išmatuoti tiesiojoje žarnoje, kur ji visuomet yra šiek tiek didesnė nei ausyje ar pažastyje). Ir pakilusi kūno temperatūra, ir karščiavimas gali rodyti, kad vaiko organizmas kovoja su infekcija, kurią galėjo sukelti ne tik bakterijos ar virusai, bet ir kiti mikroorganizmai.

 

Kas vyksta karščiavimo metu?

 

Žinoma, kad normalią kūno temperatūrą palaiko smegenų dalis, vadinama pagumburiu. Teigiama, kad tam tikri virusai, bakterijos bei kiti mikroorganizmai gali daryti įtaką pagumburio normalios temperatūros ribai, t.y. ši riba gali padidėti. Tokiu atveju kūno temperatūra pakyla ir organizmas efektyviau kovoja su svetimomis medžiagomis.

Dabar jau žinoma, kad aukštesnė kūno temperatūra yra nepalanki virusų ir bakterijų dauginimuisi bei augimui. Be to, teigiama, kad aukštesnė kūno temperatūra naudinga imuninės sistemos elementams, pavyzdžiui, aktyviau vyksta fagocitozė (neutrofilų kova su bakterijomis, kai didelė ląstelė „praryja“ mažesnes daleles). Taigi vertėtų atsiminti, kad pats karščiavimas nėra liga – tai natūrali vaiko organizmo imuninės sistemos reakcija. 

 

Kokios dažniausios vaikų karščiavimo priežastys?

 

Yra tikrai ne viena galima vaikų karščiavimo priežastis. Dažniausiai karščiavimas kyla dėl įvairių virusinių infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo. Vis dėlto temperatūra gali šiek tiek pakilti ir dėl dantų dygimo. Neretai karščiavimas susijęs su ausies ar gerklės skausmais, įvairiais kvėpavimo takų uždegimais. Karščiuoja ir vadinamosiomis vaikų ligomis sergantys mažyliai – tai gali būti tridienė karštinė, skarlatina, kiaulytė, tymai ir kt.

Daugumą su karščiavimu susijusių ligų sukelia virusai arba bakterijos, tačiau vaikas gali karščiuoti ir ne dėl infekcijos. Taigi karščiavimo priežastis ne visuomet yra infekcija. Vaiko kūno temperatūra gali pakilti netgi dėl per aukštos aplinkos temperatūros ar dėl per šiltų drabužių. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jo organizmui reguliuoti kūno temperatūrą, t.y. termoreguliacijos centras kūdikių organizme dar nėra visiškai susiformavęs.

 

Kokie simptomai būdingi tam tikroms karščiavimo stadijoms?

 

Bendrieji vaikų karščiavimo simptomai apima šiuos požymius: galvos skausmą, apetito sumažėjimą ar netekimą, slogą, kosulį, gerklės skausmą, ašaringas akis ir dažną verkimą, raumenų skausmą, prastą bendrą savijautą (vaikas atrodo pavargęs ir išsekęs).

Karščiavimo pradžiai būdingas vaiko odos blyškumas, o jo plaštakos ir pėdos būna šaltos. Taip pat būdingas odos pašiurpimas ir šaltkrėtis.

Kai karščiavimas jau mažėja, tėveliai pastebi, kad vaiko kakta karšta, o skruostai – paraudę. Tuomet plaštakos ir pėdos tampa šiltos ir drėgnos, būdingas prakaitavimas. Vaikas gali ištrokšti ir prašyti vėsesnių gėrimų. Paprastai šioje stadijoje vaikas jaučiasi geriau, nei tuomet, kai temperatūra tik kyla.

 

Kaip gydomas karščiavimas?

 

Kadangi karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, jo nebūtina malšinti, nebent jis viršija 38,5 °C ir daugiau laipsnių Celsijaus arba vaikas jaučiasi blogai. Tokiu atveju gali būti naudingi karščiavimą mažinantys vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, ibuprofenas (Ibustar 20 mg/ml ir 40 mg/ml geriamoji suspensija vaikams). Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Taip pat vaikas turėtų kuo daugiau gerti, daugiau ilsėtis. Jo būklė turėtų būti stebima ne tik dieną, bet ir naktį. Kiti požymiai gali būti gydomi simptomiškai, pavyzdžiui, valoma vaiko nosytė, kad jam būtų lengviau kvėpuoti. Dėl gydymo taktikos visuomet verta pasitarti su gydytoju, ypač tuomet, kai serga kūdikis ar labai mažas vaikas.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai